„Kitą kartą neateini vien dėl to, kad išsiverdi likusių kruopų, ir viskas, tai būna visas likęs maistas“, – LRT.lt sako eilėje nemokamo maisto laukianti senjorė. Šalyje siautėjant infliacijai, vis daugiau gyventojų patiria finansinių sunkumų, kai kuriems sunku įpirkti maisto produktų. Pastebima, kad pagalbos maisto produktais vis dažniau prašo ir dirbantys žmonės, kuriems jų gaunamų pajamų neužtenka.
12 valandų 50 minučių. „Carito“ socialiniame centre „Betanija“ 13 valandą bus pradėtas dalyti maistas, liko dar 10 minučių, tačiau čia jau nusidriekusi ilga laukiančiųjų eilė. Vieni eilėje laukia ramiai ir šnekučiuojasi, o kiti jau nekantrauja ir norėtų greičiau gauti maisto.
Per garsiakalbį pranešus, kad pirmosiomis lapkričio dienomis valgykla neveiks, per susirinkusiųjų minią sušurmuliuoja nepasitenkinimo balsai, juose galima išgirsti nerimą, kaip kelias dienas reikės išbūti be paramos maistu. Kai kurie žmonės čia ateina kiekvieną dieną. Eilėje laukianti senjorė Galina – viena iš jų.
„Duokite maisto žmonėms ir nebūsime alkani, negersime. Mes geri žmonės“, – LRT.lt sako Galina.
„Ką duoda, tą imu: duonytę, obuoliuką... Košės neimu niekada, bet kai obuoliuką duoda... Neturiu nei sodo, nieko“, – pasakoja moteris.
Senjorė Karolina taip pat dalijasi savo istorija: „Už butą susimoki ir nebėra ką valgyti. Dar vaistų nusiperki. (...) Dar turiu kreditą, tai sumoku kreditą ir lieka 100 eurų maistui.“
Karolina pavalgyti ateina ne kiekvieną dieną, tačiau tų dienų, kai dalijami maisto daviniai, ji stengiasi nepraleisti.
„Kiekvieną dieną duoda šilto maisto, kotletą, makaronų. (...) Kitą kartą neateini vien dėl to, kad išsiverdi likusių kruopų, ir viskas, tai visas likęs namuose maistas būna. Čia dar gauni duonos, tada jos nereikia pirkti, o dabar ir duona brangi“, – LRT.lt teigia Karolina.
Vis dažniau apsilanko gaunantieji pajamų
„Betanijos“ vadovas Miroslavas Seniutis tvirtina, kad nuo rugsėjo pradžios pastebimas didesnis ateinančiųjų skaičius – per dieną pavalgyti ateina apie 200 žmonių. Tai socialinio centro vadovas sieja su sezoniškumu – atėjusiu rudeniu – ir ekonomine situacija.
„Atsiranda vis naujų žmonių ir vis jaunesnių veidų“, – LRT.lt pasakoja M. Seniutis.
Stovėdamas šalia greitai judančios norinčiųjų pavalgyti eilės, „Betanijos“ vadovas į atėjusius žmones kreipiasi vardais, su jais sveikinasi.
„Didžioji dalis pas mus ateinančių žmonių yra senjorai, vyresnio amžiaus asmenys, kuriems trūksta pajamų maistui. Kita grupė – žmonės, neturintys darbo arba laikinai nedirbantys, ilgalaikiai bedarbiai. Trečioji grupė – benamiai, nakvynės namų gyventojai arba tiesiog žmonės, gyvenantys gatvėje“, – sako M. Seniutis.
Jis išskiria, kad šiais metais ateina daugiau bedarbių žmonių, tai yra besiplečianti ir gausėjanti žmonių grupė, priduria pašnekovas. Anot „Betanijos“ vadovo, dažniau apsilanko ir turintys pajamų, bet vis tiek sunkiai besiverčiantys žmonės.
„Tai galbūt galima sieti su augančiomis kainomis – tiek maisto produktų, tiek komunalinių paslaugų“, – svarsto jis.
Socialinio centro vadovo teigimu, „Betanija“ susiduria su maisto produktų trūkumu, tad teikti pagalbą yra sudėtinga: „Maistą gaminame iš baigiančių galioti maisto produktų, o jų kiekis parduotuvėse mažėja, matyt, taip yra dėl to, kad žmonės mažiau įperka, apyvarta mažėja, dėl to produktų kiekis, kuris mus pasiekia, taip pat mažėja.“
17 tūkst. daugiau žmonių prašo maisto
„Maisto banko“ darbuotojai taip pat pastebi, kad žmonės dažniau kreipiasi pagalbos. Kaip LRT.lt pasakoja „Maisto banko“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė, šiuo metu per mėnesį organizacija remia 170 tūkst. žmonių.
Anot jos, rudens ar žiemos laikotarpiu paramos maistu prašoma daugiau, o šiais metais sulaukiama daugiau prašymų nei anksčiau.
„Vasarą kai kurie žmonės paramos atsisako arba jų poreikis gauti paramą yra mažesnis, nes jie turi galimybę užsiauginti daržovių, taip dažniau būna kaimiškose vietovėse. Natūralu, kad rudens ir žiemos sezonais paramos prašančių žmonių skaičius auga. Akivaizdu, kad taip yra dėl didėjančių maisto, komunalinių paslaugų kainų, reikia šiltesnių drabužių, prasideda mokslo sezonas vaikams“, – vardija M. Petronytė.
„Maisto banko“ atstovės teigimu, šiuo metu sulaukiama daugiau prašymų padėti – kaip teigia ji, nėra nė vieno padalinio, kuris pasakytų, kad paramos gavėjų skaičius yra stabilizavęsis. Palyginti su praėjusiais metais, šiais metais pagalbos kreipiasi 17 tūkst. daugiau žmonių, tvirtina pašnekovė.
Pasak M. Petronytės, pastaruosius du mėnesius „Maisto bankas“ sulaukia pagalbos prašymų ir iš tų žmonių, kurie turi pajamų, o dažnai ir nuolatinius, tačiau nekvalifikuotus darbus. Įprastai tai vieniši tėvai ar vienišos mamos.
„Kai tai yra darbas už minimalų atlygį, o reikia išlaikyti dar ir vaiką, kartais – ir du, jei dar su negalia... Vienam žmogui tai yra tikrai labai labai sudėtinga. (...) Jiems šis laikotarpis labai sudėtingas“, – tvirtina „Maisto banko“ atstovė.
Pagalbos teikimą apsunkina ir organizacijos patiriami iššūkiai: „Mūsų išlaidos auga. Darėme mūsų pačių komunalinių išlaidų palyginimą. „Maisto bankui“ komunaliniai mokesčiai, lyginant tris praėjusių metų mėnesius ir tris šių, išaugo 118 proc.“, – sako M. Petronytė.
Vis dėlto, pažymi ji, siekiama padėti visiems, kuriems tokios pagalbos reikia. Tiesa, kartais pagalba suteikiama ne iš karto – tokiu atveju žmonės laukia eilėje.
„Turime tokių programų, kai, pavyzdžiui, parama skiriama mėnesiui ar dviem, kol žmogus atsistoja ant kojų, gali pasitaupyti pinigų. Taip galime padėti išskirtiniais atvejais, kai yra nutikę labai didelių nelaimių. (...) Kai kurių programų, kurių, pavyzdžiui, parama didesnė, tikrai tenka luktelti kartais net iki mėnesio“, – atkreipia dėmesį M. Petronytė.
Rodikliai blogės
Remiantis 2020 metų duomenimis, skurdo riziką patiria kas penktas asmuo, o, remiantis praėjusių metų statistika, beveik 9 proc. negalėjo sau leisti bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar analogiško vegetariško maisto, LRT.lt komentuoja Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.
Pasak jos, kadangi infliacija šalyje auga, šie rodikliai tikriausiai blogės: „Kyla ir maisto, ir energijos kainos. Ypač maistas yra tai, be ko negali išsiversti.“
Kaip aiškina ekspertė, maistu žmones remia nevyriausybinės organizacijos, dalijami negendančio maisto produktai, tačiau visų žmogaus poreikių padengti neįmanoma, todėl dalį maisto produktų žmogus turi nusipirkti iš savų lėšų.
„Kai labai daug išleidžiama komunalinėms paslaugoms, o ne visi galės pasinaudoti kompensacijomis, žmonėms tikrai bus nelengva subalansuoti biudžetus, gali didėti skolų mastas“, – teigia A. Adomavičienė.
Kalbėdama apie pažeidžiamiausias grupes, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė pastebi, kad sunkiausiai pragyvena vieniši ir daugiavaikiai tėvai, senjorai, bedarbiai, taip pat vieni gyvenantys asmenys.
„Reikėtų tam tikrų sprendimų dėl pagalbos vienišiems tėvams, ypač jei jie išsiskyrę, nebūtinai kita pusė moka alimentus, o vaiko išlaikymo fondas moka apie 80 eurų už vaiką, nepriklausomai nuo to, kokia suma priteista.
Jei teismas priteisia 200 eurų, tai kol pradeda mokėti alimentus, kol išsireikalauja, valstybė moka ženkliai mažesnę sumą. Tuomet ta šeima krenta labai žemai su savo pajamomis, o vaikų poreikiai yra tokie patys, kaip ir kitų vaikų – reikia ir į mokyklą suruošti, ir aprengti, pamaitinti, būstą išlaikyti“, – vardija A. Adomavičienė.
Anot jos, gyvenimas neoriomis sąlygomis vaikus traumuoja, jiems blogiau sekasi mokykloje, neretai šie vaikai sulaukia patyčių.
