Vienai dienai – 10 eurų, už kuriuos reikia parūpinti maisto, higienos ir kanceliarijos priemonių 20 vaikų. Tai – vaikų dienos centrų realybė. Nors dienos centrai vaikams tampa antraisiais namais, o kai kuriems – vienintele galimybe pamatyti Lietuvą, dėl finansavimo trūkumo dalis jų priversti užverti duris.
„Soto“ vaikų dienos centras paslaugas Vilniuje teikė 15 metų, tačiau šiais metais durų nebeatvėrė. Kaip portalui LRT.lt sako organizacijos „Sotas“ direktorius Martynas Palionis, toks sprendimas priimtas dėl finansavimo trūkumo.
„Šiais metais teko priimti skaudų sprendimą nutraukti paslaugas ir uždaryti dienos centrą. Tą sprendimą priėmėme dėl to, kad nebepakako lėšų organizuoti darbą ir teikti kokybiškas paslaugas“, – pasakoja M. Palionis.
Lietuvoje dienos centrai finansavimą gauna iš dviejų šaltinių – dalis lėšų atkeliauja iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), dalis – iš savivaldos.
„Realybė tokia, kad, nepaisant to, jog yra du finansavimo šaltiniai, jų nepakanka. Iš skirtų lėšų turime išlaikyti ir darbuotojus, ir patalpas, apmokėti komunalines paslaugas, maitinti vaikus. Ne vienerius metus paslaugai teikti naudojome ne tik šias, bet ir privačių rėmėjų lėšas, tačiau to nebepakako“, – apgailestauja organizacijos direktorius.
Mėnesiui – mažiau nei 2 tūkst. 500 eurų
Pasak M. Palionio, dienos centras darbuotojams nebegalėjo pasiūlyti adekvataus darbo užmokesčio: „Realybė lėmė tai, kad nebeįmanoma pasiūlyti darbo užmokesčio ir surasti darbuotojų“.
Kaip aiškina M. Palionis, praėjusiais metais iš valstybės biudžeto centras gavo 18 tūkst. 300 eurų, mėnesiui – 1 tūkst. 525 eurus. Savivaldybė per mėnesį centrui skiria nuo 50 iki 70 eurų už kiekvieną centrą lankantį vaiką. Kadangi dienos centrą lankė 13 vaikų, per mėnesį iš savivaldybės centras gaudavo mažiau nei 900 eurų. Taigi iš viso per mėnesį „Soto“ vaikų dienos centras turėdavo mažiau nei 2 tūkst. 500 eurų.
„Iš šių pinigų turėdavome išlaikyti du darbuotojus, kurie dirbo nepilnu etatu, taip pat patalpas, sumokėti komunalines išlaidas. (...) Darbo užmokestis buvo labai nedidelis – darbuotojai, dirbdami nepilnu etatu, gaudavo 600 eurų algą, o Vilniaus mastu tai labai nedidelės lėšos“, – pastebi M. Palionis.
Net ir bendradarbiaudamas su įvairiomis organizacijomis, pavyzdžiui, „Maisto banku“, dienos centras vaikams ne visada galėdavo užtikrinti karštą maistą – dažniau vaikus vaišindavo užkandžiais.
Anot organizacijos direktoriaus, sužinoję apie dienos centro uždarymą, jį lankę vaikai ir jų tėveliai jaučia liūdesį: „Liūdna, nes su kai kuriomis šeimomis ir su kai kuriais vaikais turėjome ilgą darbo patirtį, tai buvo ne vieneri, ne dveji metai, o žymiai daugiau. Vis tiek yra susiformavusi tam tikra tėvų ir vaikų bendruomenė“.
„Liūdna ir pikta, kaip valstybė nepasirūpina ir neužtikrina sąlygų, kad veikla vyktų. Nepaisant to, kad grupėje dirbame su vaikais, yra labai daug santykio ir su vaikų tėvais. Jiems būdavome ta vieta, kur jie gali su kažkuo pasikalbėti apie savo problemas, gauti palaikymą iš mūsų. Liūdesio yra“, – pabrėžia M. Palionis.
Antri namai ir šeima
Dienos centrai vaikams – antri namai. Taip dienos centrų svarbą įvardija organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė. Kaip pastebi ji, daugelis vaikų dienos centruose jaučiasi kaip namuose ar netgi geriau.
„Vis dar yra vaikų, kuriems labai aktualus šiltas maistas, o socialiniai darbuotojai padeda paruošti namų darbus, priima vaiką tokį, koks jis yra. Būna, kad iš vaikų mokykloje tyčiojasi, o dienos centre jie suranda atramą, tai augina jų pasitikėjimą, padeda išgyventi neigiamus jausmus.
Su dienos centru vaikai važiuoja į ekskursijas, pamato Lietuvą, kartais net pirmą kartą pamato jūrą. Vaikų dienos centrai Lietuvoje skaičiuoja trečią dešimtį, jau užaugo ne viena ir ne dvi kartos“, – LRT.lt pasakoja R. Dičpetrienė.
Kaip priduria ji, yra nuostabių pavyzdžių, kai mažuose miesteliuose vaikų dienos centras tampa bendruomenės centru, o į veiklas įtraukiami ir senjorai, ir tėvai.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė taip pat sako, kad dienos centrai vaikams tampa tam tikra šeima. Svarbu, kad čia būtų atliepiami vaikų poreikiai – užtikrinamas saugumas, rūpestis, teigia A. Adomavičienė.
„Nemaža dalis vaikų stokoja socialinių įgūdžių, todėl svarbu, kad šie įgūdžiai būtų nuosekliai ugdomi mažoje erdvėje su tais pačiais žmonėmis. (...) Yra šeimų, kurios negali sau leisti išvykų į kitus miestus, todėl vaikui labai svarbi patirtis, kai dienos centras sugeba suorganizuoti tokias išvykas, surenka tam finansavimą“, – LRT.lt pasakoja Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė.
Komunalinės išlaidos išaugo kelis kartus
Pasak R. Dičpetrienės, pastaraisiais metais, kai padidėjo infliacija ir išaugo kainos, vaikų dienos centrams itin trūksta finansavimo, kad būtų galima užtikrinti kokybiškas paslaugas. Dienos centrams sunkiau įsigyti maisto, o kai kuriems komunalinės išlaidos išaugo net tris ar keturis kartus, tačiau papildomo finansavimo centrai nesulaukė, teigia „Gelbėkit vaikus“ direktorė.
„Ne visose savivaldybėse vaikai ir konkrečiai vaikų dienos centrai sulaukė atitinkamo dėmesio, tai tikrai nėra prioritetas. Kai tai nėra prioritetas, vaikų dienos centrai vos suduria galą su galu“, – pabrėžia R. Dičpetrienė.
„Gelbėkit vaikus“ globoja ne vieną Lietuvos vaikų dienos centrą. Organizacijos vadovė sako, kad, pavyzdžiui, vienas dienos centras iš ministerijos ir savivaldybės metams gauna 30 tūkst. eurų. Pagal reikalavimus, centre dirba du socialiniai darbuotojai, uždirbantys minimalią algą, centras turi pasirūpinti 20 vaikų ir susimokėti ne tik komunalines išlaidas, bet ir nuomą.
Atskaičiavus šias išlaidas, vienai dienai lieka 10 eurų – už šiuos pinigus centras 20 vaikų parūpina maisto ir higienos priemonių, kanceliarinių priemonių.
„Iššūkis, kad ne visose savivaldybėse vaikų dienos centrai pagal panaudą iš savivaldybės gauna patalpas. Būtų didžiulė pagalba, jei nereikėtų mokėti nuomos, – juk kai kurie centrai už nuomą moka po kelis šimtus eurų“, – apgailestauja R. Dičpetrienė.
Institucijoms – ne prioritetas
A. Adomavičienė taip pat sutinka su tuo, kad institucijoms vaikų dienos centrai nėra prioritetas. Kaip sako ekspertė, dienos centrų finansavimas yra daugialypė problema – daug metų dienos centrų veikla buvo vertinama kaip projektai ar vaikų užimtumas, o dienos centrus įvardijus kaip socialinę paslaugą, jie dar bando išsikovoti vietą po saule.
„Su finansavimo stoka susiduria absoliučiai visi dienos centrai. (...) Su turimais resursais nepavyksta išgyventi, o darbuotojai, turintys gerą kompetenciją, patys Vilniuje neišgyvena už 600 eurų per mėnesį. Tai labai maža suma“, – apgailestauja Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė.
Kaip atkreipia dėmesį ji, už dienos centrų veikimą atsakingos savivaldybės, tačiau jos atsakomybės kratosi.
„Dienos centrai dažnai atsiduria tokioje situacijoje, kai SADM sako kreiptis į savivaldybes, nes tai yra jų funkcija, nes savivaldybės turi tai organizuoti ir finansuoti – pagal įstatymą, tai tiesa. Bet savivaldybės sako neturinčios pinigų ir sako kreiptis į ministeriją. Tai rodo, kad tai nėra prioritetas, paslauga nėra suvokiama kaip svarbi vaikams, kurie dėl įvairių priežasčių turi mažiau galimybių“, – vardija A. Adomavičienė.
Pasak A. Adomavičienės, nebūtų tikslinga, jei dienos centrai būtų įsikūrę vienas šalia kito savivaldybės patalpose – centrai turi būti įsikūrę taip, kad vaikams būtų patogu juos pasiekti, kad jie būtų šalia mokyklos ar namų.
Visgi, jei yra tokių galimybių, svarbu, kad savivaldybė pagal panaudos sutartį dienos centrams skirtų patalpas ar jas išnuomotų lengvesnėmis sąlygomis, pabrėžia A. Adomavičienė.
Ministerija: finansavimas paskirstytas 482 centrams
Kaip LRT.lt informuoja SADM, 2023 metais finansavimas buvo paskirstytas 482 vaikų dienos centrams, iš viso paskirstyta 8,46 mln. eurų.
Pavyzdžiui, nevyriausybiniam vaikų dienos centrui, kurį lanko nuo 10 iki 15 vaikų, metams skiriama 18 tūkst. 300 eurų. Biudžetiniam vaikų dienos centrui, kuriame yra nuo 10 iki 15 vietų, metams skiriama 7 tūkst. 600 eurų.
„Savivaldybės kiekvieno vaiko su negalia ar vaiko, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, dienos socialinės priežiūros paslaugoms finansuoti turėtų skirti ne mažiau nei po 60 eurų per mėnesį, kitų vaikų – ne mažiau nei po 32,5 euro per mėnesį“, – komentuoja ministerija.
Anot SADM, finansavimas dienos centrams didinamas kasmet. Pavyzdžiui, vardija SADM, 2017 metais finansuota 250 vaikų dienos centrų ir skirta 3,6 mln. eurų, o 2023 metais – 482 vaikų dienos centrai ir paskirstyta 8,46 mln. eurų.
Kaip priduria ministerija, siekiant sumažinti finansinę naštą nevyriausybinėms organizacijoms, taip pat ir vaikų dienos centrams, buvo galima teikti paraiškas skirti finansavimą. Tokia priemonė skirta nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms viešąsias paslaugas socialinėje, švietimo, sporto, teisingumo ar kultūros srityje.
