160 eurų. Tiek Laura gauna 40 valandų atidirbdama už piniginę paramą. Dalį šios sumos moteris atideda mokesčiams, o maistui telieka 20–30 eurų. „Beveik neįmanoma pragyventi. Galima sakyti, kad vaikštau basa, su suplyšusiais batais, drabužių neturiu“, – LRT.lt sako Laura. Ekspertų teigimu, vadinamoji atidirbinėjimo sistema yra gera idėja, tačiau jos įgyvendinimas netinkamas.
Pinigai už atidirbimą – vienintelės Lauros (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – LRT.lt) pajamos, darbo ji neturi. Tam, kad gautų tokią piniginę paramą, per mėnesį Laura turi atidirbti 40 valandų. Darbas gali būti paskiriamas įvairus – ravėjimas, gatvių šlavimas, šiukšliadėžių valymas.
Maistui lieka 20–30 eurų visam mėnesiui
Laura apgailestauja, kad Utenos rajono savivaldybėje yra buvę atvejų, kai ir atidirbusi piniginės paramos negavo, o kartais ji turi atidirbti už du ar tris mėnesius iš karto. Taip išauga darbo valandų skaičius, tačiau ateinantį mėnesį dirbti nebereikia. Vis dėlto Laura sako, kad taip sudaromas nepatogus darbo grafikas.
„Jie neduoda pasirinkti – nuo 7 valandos ryto iki 16 valandos turi sėdėti. Ir taip kiekvieną dieną, net šeštadienį. Jei dirbi už du ar tris mėnesius, tai kiek dienų iškrenta iš darbo paieškos“, – piktinasi Laura.
O susirasti darbą sudėtinga: „Tiesiog manęs nesirenka – einu visur, turiu profesiją, esu barmenė-padavėja, taip pat pardavėja. Išsimokiau ir niekur nepriima – neturi patirties ir viskas.“
Pasak Lauros, pragyventi už 160 eurų per mėnesį beveik neįmanoma.
„Galima sakyti, kad vaikštau basa, su suplyšusiais batais, drabužių neturiu, negaliu nieko nusipirkti, net maistui nelieka. Gauni pinigus, pasižiūri, ką nupirkti iš reikiamų dalykų, apie 60–70 eurų palieku mokesčiams. Kas lieka, skiriu maistui. Maistui lieka 20–30 eurų visam mėnesiui“, – pasakoja moteris.
Ji priduria, kad situaciją palengvina tai, jog pas mamą turi daržą ir gali užsiauginti daržovių, kitu atveju, sako Laura, būtų neįmanoma.
„Įsivaizduokite, nueini į darbo pokalbį apdriskęs, kaip pažiūrės darbdavys“, – svarsto Laura.
Idėja – gera, tačiau įgyvendinimas netinkamas
Visuomenei naudingos veiklos atlikimas už piniginę paramą nėra bloga idėja, LRT.lt sako Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė. Tačiau, anot jos, problemų iškyla dėl to, kaip ši sistema Lietuvoje įgyvendinama.
Pašnekovės teigimu, tokie darbai turėtų paskatinti žmones būti aktyviais visuomenės nariais, tačiau dažniausiai skiriami darbai susiję su aplinkos tvarkymu, kur nėra kontakto su kitais bendruomenės nariais.
Kaip pastebi A. Adomavičienė, žmonėms skiriami tokie darbai, už kuriuos turėtų būti tinkamai mokama: „Turėtų būti mokami mokesčiai, žmonės turėtų kaupti stažą. Problema ta, kad žmonės negauna atlygio – jie dirba, bet pensijai nieko neužsidirba.“
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė taip pat antrina, kad visuomenei naudingos veiklos sistema yra reikalinga, tačiau jos įgyvendinimas neatspindi tikrosios paskirties ir prasmės. Politiko vertinimu, tokia veikla turėtų padėti įgyti įgūdžių ir leisti būti tarp kitų žmonių, susirasti nuolatinį darbą.
„Bet iš principo pati sistema yra naudinga – ji padeda, kad nebūtų piktnaudžiaujama ir paramos gavimu“, – LRT.lt komentuoja parlamentaras.
Savivaldybės taupo, tačiau reikėtų siekti įdarbinti
M. Lingė pažymi, kad tokia situacija, kai savivaldybė žmogaus neįdarbina, o už atliktus darbus moka piniginę paramą, padeda šioms sutaupyti. Tačiau, anot jo, jei yra galimybė, asmuo turėtų būti įdarbinamas.
„Jei yra nuolatinių darbų poreikis – ar želdynų prižiūrėjimo, ar vietovių tvarkymo, – turėtų būti suteiktas etatas. Tada žmogus socialiai daug labiau apsaugotas – jis būtų apdraustas, atsirastų garantijos ir dėl senatvės pensijos, skaičiuotųsi stažas“, – teigia Seimo narys.
Su tokia nuomone sutinka ir A. Adomavičienė – specialistės teigimu, turėtų keistis visuomenei naudingų darbų pobūdis – tai galėtų būti bendruomeninė veikla, pavyzdžiui, savanoriavimas ar pagalba pasiruošti bendruomenės šventei, darbas bibliotekoje.
„Jei norime, kad tai būtų visuomenei naudinga, negali tik šluoti gatvių ar trinkelių kloti ir tikėtis, kad taip žmogus dalyvauja visuomenėje“, – teigia A. Adomavičienė.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė taip pat pabrėžia – svarbu, kad į paramos sistemą patekęs žmogus kurį laiką galėtų skirti darbo paieškoms. Sudėtingoje situacijoje atsidūrę žmonės taip pat turėtų gauti socialines paslaugas, pagalbą įsidarbinant.
„Žmonėms kartais stinga gebėjimų ar kompetencijų, jie gyvena labai nepalankioje vietovėje, jiems sunku nuvykti į darbą, tad turi būti organizuojamas pavėžėjimas ar tarpininkavimas tarp darbdavio ir žmogaus. Yra visa paletė paslaugų, kurių reikėtų siekiant padėti įsidarbinti“, – sako A. Adomavičienė.
Sistema neturi tapti išnaudojimu
Kalbėdama apie Lauros situaciją, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė priduria, kad Laura turi atidirbti už piniginę paramą, tačiau jai grasinama nemokėti ir kompensacijos už šildymą.
„Tai iš viso neturėtų būti susieta. Nemaža dalis kompensacijų gavėjų yra pensinio amžiaus žmonės, kurių tikrai nekviečia niekas atidirbinėti.
Tai yra papildoma našta ir papildomas reikalavimas tiems žmonėms, kurie ir taip yra silpnesnėje pozicijoje, kurie savivaldybėje neturi jokio balso, neturi, kaip išeiti iš tos situacijos. Tai labiau skamba kaip grasinimas, o ne pagal apibrėžimą visuomenei naudinga veikla“, – svarsto A. Adomavičienė.
Seimo narys M. Lingė taip pat sako, kad tai būtų prastas precedentas: „Įstatyme yra labai aiškiai įvardinti kriterijai, kokias sąlygas turi atitikti konkretus žmogus. (...) Šildymo kompensacijos siejamos su labai objektyviais kriterijais.“
Parlamentaras taip pat akcentuoja, kad visuomenei naudingų darbų atlikimas turėtų padėti žmogui susirasti darbą, o ne tai sutrukdyti. M. Lingės teigimu, tokių kliūčių sudarymas būtų nepateisinamas, tad darbų grafikai turėtų būti išdėstomi taip, kad žmogui būtų patogu vykdyti ir kitus įsipareigojimus.
„Tai neturi tapti išnaudojimu. Tokiu atveju tai diskredituoja ir pačią sistemą. Mechanizmas turi skatinti žmogų grįžti į visavertį visuomeninį gyvenimą, būti nebepriklausomą nuo įvairių paramos formų, kiek įmanoma kabintis į gyvenimą, tapti savarankišku“, – tvirtina M. Lingė.
Savivaldybė: atsižvelgiame į poreikius ir turimą kvalifikaciją
Utenos rajono savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Gita Spiečiūnienė sutinka, kad sistema nėra tobula, tačiau, teigia ji, skiriami darbai būna įvairūs. Kaip vardija G. Spiečiūnienė, tai gali būti aplinkos tvarkymo darbai, gėlynų priežiūra ar medelių sodinimas, sniego valymas ir panašiai.
Anot savivaldybės atstovės, taip pat gali būti skiriami kultūrinių ar sporto renginių organizavimo pagalbiniai darbai, prašoma padėti vyresnio amžiaus ar žmonėms su negalia.
„Atsižvelgiame į žmogaus poreikius ir turimą kvalifikaciją, nėra taip, kad visiems taikomi vienodi darbai“, – LRT.lt sako G. Spiečiūnienė.
Atsakydama į išsakytą kritiką, savivaldybės atstovė pabrėžia, kad visuomenei naudingai veiklai atlikti pasitelkiami žmonės nėra vertinami kaip pigi darbo jėga. Pasak jos, savivaldybėje veikia ir užimtumo didinimo programa, kurioje dalyvaujantys žmonės už darbą gauna atlygį.
G. Spiečiūnienės teigimu, jei dėl objektyvių priežasčių darbas žmogaus netenkina, socialinės paramos komisijos gali nuo tokios pareigos žmogų atleisti. Ji taip pat komentuoja, kad darbo grafikai derinami individualiai, o Laurai nebuvo pasakyta, jog ji gali likti be jokios pagalbos.
„Asmenį informavome, kad socialinė parama ir kompensacijos už karštą vandenį ar šildymą yra susijusios tarpusavyje – jei moteris išnaudojo visas galimybes, yra be pajamų ir kreipėsi dėl socialinės paramos, jei neturi pateisinamos priežasties, dėl ko negali dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje, tuomet ji, atlikusi veiklą, įgyja teisę ir į kompensacijas.
Aišku, jei jos sudėtinga materialinė situacija, galbūt sveikatos sutrikimai ar kiti aspektai, mes tokius asmenis svarstome komisijoje. Jų nepaliekame likimo valioje, suprantame, kad ne visus atvejus galime apsibrėžti savo teisės aktais. Moterį informavome, kokie yra variantai, kokios galimos pasekmės. Tikrai nebuvo pasakyta, kad ji nieko iš mūsų negaus“, – tvirtina G. Spiečiūnienė.
