Praėjus kone pusantrų metų po prie Seimo kilusių riaušių, trečiadienį surengtas pirmasis vadinamosios riaušių bylos teismo posėdis. Iš viso prieš teismą stoja 87 asmenys, o 27 žmonės, kurių daugiausia – Policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai – pripažinti nukentėjusiais.
Jau prieš 9 val. ryte prie sostinės Laisvės prospekte esančių Vilniaus miesto apylinkės teismo rūmų pradėjo rinktis kaltinamieji vadinamojoje riaušių byloje, jų atstovai. Teismo posėdyje dalyvavo ir nukentėjusiais pripažinti pareigūnai.
Dar prieš posėdį teismo išplatintame pranešime buvo dėstoma, kad ši byla išsiskiria labai dideliu proceso dalyvių – kaltinamųjų, gynėjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų – skaičiumi. Per ikiteisminį tyrimą byloje buvo apklausta 317 liudytojų, tarp jų – 40 Seimo narių.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo – iš viso 92,6 tūkst. eurų – šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei Viešojo saugumo tarnyba.
Į teismą atvyko kaltinamieji su Garliavos istorija susijusiuose įvykusiuose teistas, taip pat prieš koronaviruso skiepus pasisakantis Andrius Lobovas, taip pat Antanas Kandrotas-Celofanas. Abu jie prieš teismo posėdį stojo prieš kitus kaltinamuosius ir teigė, kad jie „visi bus nuteisti“ ir už tai turės susimokėti.
„Teistumas yra gyvenimo diplomas, nepergyvenkite“, – teismo salėje aiškino A. Kandrotas-Celofanas.
Teismo posėdyje dirba sustiprintos policijos pajėgos.
Į teismo posėdį susirinko tiek kaltinamųjų ir jų advokatų, kad ne visiems užteko vietos atsisėsti. Kai kurie sėdo ant laiptų.
Nors posėdžio pradžia buvo numatyta 9 val. 30 min., jo pradžia gerokai vėlavo, prasidėjo posėdis 10 val. 10 min. Perskaityti visų kaltinamųjų ir gynėjų pavardes prireikė kone 50 minučių.
Iš 87 kaltinamųjų pirmajame teismo posėdyje nepasirodė 15 kaltinamųjų, vienas jų nurodė gyvenantis Prancūzijoje. Į posėdį neatvyko ir kaltinimų sulaukusi Astra Genovaitė Astrauskaitė. Pranešus apie jos neatvykimą, iš kaltinamųjų pasigirdo plojimai.
Posėdyje nedalyvavo ir kai kurie nukentėjusieji, tarp jų – Seimo nariai Sergejus Jovaiša ir Vytautas Kernagis.
11 val. 30 min. posėdyje buvo paskelbta valandos pertrauka.
Po pertraukos buvo tęsiamas posėdis, jame vyko kaltinamųjų nustatymas, jų buvo klausiama apie gyvenamąją vietą, gimimo datą ir vietą, išsilavinimą, šeimyninę padėtį, teistumą. Tiesa, ši procedūra nepraėjo be nesklandumų.
Tarp kaltinamųjų netrūko tokių, kurie pakeitė gyvenamosios vietos adresą, bet apie tai neinformavo teismo. Teisėjai dėl to jiems davė pastabas, teigė, kad nepranešimas apie gyvenamosios vietos pakeitimą yra pažeidimas.
Paklausti apie teistumą kai kurie kaltinamieji nurodė, kad praeityje buvo teisti, tačiau paklausus, kiek kartų, atsakinėjo, kad nepamena, kiek kartų buvo teisti arba atsakė, kad teisti buvo „keletą“ kartų.
Posėdžio metu iš salės buvo girdėti replikos, kai kuriems asmenims kaltinamieji net plojo. Dėl to teisėjams ne kartą teko raginti susirinkusiuosius laikytis rimties, nereplikuoti, neploti.
„Čia – ne teatras, plojimų nereikia“, – tvirtino teisėjas Jeugenijušas Jaginskis. Vienam iš kaltinamųjų jis priminė, kad dėl drausmės nesilaikymo galimos nuobaudos.
Sprendimo šiemet tikėtis nereikėtų
Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Viktorija Šelmienė žurnalistams komentavo, kad tokios bylos šis teismas iki šiol nėra turėjęs. Pasak jos, ši byla pirmiausia išsiskiria savo mastu – tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiųjų skaičiumi.
„Pripažintas būtinas gynėjo dalyvavimas kiekvienam kaltinamajam, vadinasi, dar plius 87 advokatai, daugiau nei 20 nukentėjusiųjų, 5 civilinių ieškovų atstovai. Tai jeigu skaičiuojame, tai daugiau nei 200 žmonių teismo posėdžių salėje.
Ir žmonių srautus valdome dėl tos priežasties, kad tikrai visi tilptų, kad visi sueitų, kad galėtume byla pradėti kuo sklandžiau nagrinėti ir toliau tęsti nagrinėjimą“, – kalbėjo apylinkės teismo vadovė.
Bylą sudaro daugiau nei 140 tomų, kiekviename tome yra nemažiau nei 200 lapų, tai, pasak teismo pirmininkės, grubiai skaičiuojant bylą sudaro apie 27 tūkst. lapų. Vien kaltinamasis aktas sudaro 600 lapų arba, kitaip tariant, tris bylos tomus.
„Byla savo apimtimi yra įspūdinga“, – sakė V. Šelmienė.
Ji sakė besitikinti, kad toks didelis bylos dalyvių skaičius sklandžiam jos nagrinėjimui nepakenks. Anot jos, visos teismo tarnybos riaušių bylos atvertimui ruošėsi apie tris mėnesius. Numatyta, kad šiemet įvyks 17 bylos posėdžių, visuose juose dirbs ir policijos pareigūnai.
„Taisykles kaip nagrinėti bylą nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, kuris įpareigoja teismą nagrinėti bylą dalyvaujant proceso dalyviams salėje. Būtent tas reikalavimas numato, kad turime turėti maksimalų skaičių žmonių teismo posėdžio salėje“, – komentavo apylinkės teismo pirmininkė.
Pasak V. Šelmienės, objektyviai vertinant tokio masto bylos nagrinėjimas užtrunka, o Vilniaus miesto apylinkės teisme ši byla pripažinta kaip galinti užsitęsti.
„Šioje byloje yra apie 260 liudytojų, tai net ir pačiu optimistiškiausiu scenarijumi liudytojo apklausa užtrunka apie pusę valandos. Jau nekalbu apie tai, kad kaltinamieji turi teisę duoti parodymus, tai asmenų pasisakymai irgi užtrunka. <...>
Šiemet tikėtis sprendimo tikrai nereikėtų, o kaip eisis, kaip nagrinės kolegija, kaip atvyks asmenys, kiek užtruks parodymų davimas, įrodymų tyrimo atlikimas, žiūrėsime eigoje. Labai sunku prognozuoti. Bet galiu patikinti, <...> kad teismas deda visas pastangas, kad ši byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką“, – kalbėjo apylinkės teismo pirmininkė.
V. Šelmienė pabrėžė, kad bylos proceso dalyviams privalu dalyvauti teismo posėdžiuose, nebent neatvykimui nurodoma pateisinama priežastis, pavyzdžiui, liga.
„Atvykti yra privalu, tai yra pareiga ir neatvykti galima tik tada, kai yra aiškios, pateisinamos priežastys, tai yra, liga ar suplanuotas išvykimas“, – žurnalistams komentavo Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė.
Kaltinamieji siekia nušalinti teisėją M. Striauką
Daugiau nei 50 kaltinamųjų riaušių prie Seimo byloje siekia nušalinti vieną iš teisėjų kolegijos narių, teisėją Mindaugą Striauką.
Nušalinimo pareiškimą pirmasis išdėstė kaltinamasis Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, jam pritarė kitas kaltinamasis Andrejus Lobovas, o vėliau prie jų prisijungė visi kiti kaltinamieji. Teismui yra perduoti 87 asmenys, dėl įvairių priežasčių neatvyko 16 kaltinamųjų.
„Prašau nušalinti teisėją Mindaugą Striauką, nes byla sulaukė ypatingo dėmesio ir tarptautiniu mastu. 2020 metų gegužės 20 dieną teisėjas buvo sulaikytas neblaivus, jis mįslingomis aplinkybėmis išsaugojo darbą. Kad nedaryti gėdos teismams ir Lietuvai, prašome nusišalinti. Aš nesutinku, kad mane teistų alkoholį vartojantis žmogus, kitų prašau palaikyti mano poziciją, o teisėjui nusišalinti“, – per posėdį sakė A. Kandrotas.
Prieš keletą metų automobilį vairavusiam ir sustabdytam teisėjui M. Striaukui policija nustatė 0,61 promilės girtumą. Po šio įvykio prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti M. Striauką iš teisėjo pareigų.
Teisėjų tarybos posėdyje M. Striaukas sulaukė ir palaikymo, o daugelis narių išreiškė abejones, kad jo atleidimas būtų per griežta ir per ankstyva sankcija. Teisėjui buvo skirtas griežtas papeikimas.
Dauguma kaltinamųjų advokatų pritarė savo klientų pareikštam nušalinimui teisėjui, advokatai sakė, kad privalo palaikyti savo ginamuosius.
Prokuroras Romualdas Betingis sakė, kad nušalinimas yra nepagrįstas ir prašė teismo jį atmesti.
