Socialiniame tinkle „Facebook“ sparčiai plinta niūrūs vaizdai iš miškų apsupto Kačerginės miestelio. Šalia vietos bendruomenės ir svečių pamėgtų poilsiaviečių kertami medžiai. Gyventojai stebisi, kad apie miškininkų planus sužinojo tik išgirdę pjūklų džeržgesį ir nerimauja, kad poilsiavietės bus sunaikintos, o jų vietoje galimai iškils kotedžai. Valstybinė miškų urėdija (VMU) ramina – kertami tik pavojingų kenkėjų apnikti medžiai, o bendruomenė apie planuojamus darbus buvo informuota dar praėjusių metų rugpjūčio mėnesį.
„Žmonės labai nustebę ir išsigandę, kad taip nutiko“, – LRT.lt pasakojo Kačerginės miestelio bendruomenės „Vizija“ valdybos pirmininkė Jolanta Petrylė. Anot pašnekovės, žinia apie pradėtą miško kirtimą jai buvo visai netikėta.
„Jeigu ne kolegos ir kaimynai, pasidaliję informacija feisbuke, būčiau savo akimis nepatikėjusi“, – pasakojo ji.
Pašnekovę stebina ir tai, kad miškas kertamas puikiai žinomoje miestelio vietoje – šalia traukos vieta tapusių „Barsukynės“ ir „Apuokynės“ poilsiaviečių. Ji taip pat svarstė, ar tikrai medžiai šioje vietoje kertami dėl ligos, kaip yra nurodę miškininkai. Pašnekovė kėlė klausimą, kodėl kirtimui pasirinkta būtent ši vieta, nes sergančių medžių yra ir kitose Kačerginės miškų vietose, tačiau jie palikti augti.
J. Petrylė naujienas apie miško kirtimą stebi socialiniuose tinkluose. Pasak jos, „Facebook“ paskelbtose nuotraukose matyti, kad kertama daug medžių, o išvežami jie specialia, tam skirta technika. „Nuotraukose ta mediena neatrodo nei supuvusi, nei pažeista“, – miškininkų sprendimu abejojo pašnekovė.
LRT.lt paklausta, kas labiausiai neramina bendruomenę, ji patvirtino, kad ne vienas Kačerginės gyventojas baiminasi, kad tikrosios miško kirtimo priežastys visuomenei nebuvo atskleistos, o „atsilaisvinusioje“ kurorto erdvėje gali iškilti nauji pastatai. Tiesa, pridūrė J. Petrylė, pasirodė informacija, kad iškirstus medžius ketinama atsodinti, bet ar tikrai taip ir bus – parodys laikas.
Apie miško kirtimą sužinojo, tik kai „benzopjūklai užsivedė“
Kačerginės Rytų seniūnaitijos seniūnas Nerijus Strazdas LRT.lt pasakojo, kad nuotaikos bendruomenėje prastos. Jis, kaip ir dalis miestelio gyventojų, abejoja, jog miškas išties kertamas dėl sanitarinių priežasčių. Pašnekovas įsitikinęs, kad miškininkai turėtų pateikti tai įrodančius dokumentus. N. Strazdas taip pat svarstė, kad norint patikrinti, ar oficialiai nurodyta miško kirtimo priežastis yra tiesa – reikėtų kreiptis į lygiavertį, tačiau nepriklausomą ekspertą.
„Gal tie žmonės (Valstybinių miškų urėdijos specialistai – LRT.lt) ir teisūs <...> bet tam ir yra normali diskusija... Ateini, ant stalo padedi ir sprendžiasi viskas. O ne taip, pirma išpjaut, o po to žiūrėt“, – sakė N. Strazdas.
Paklaustas, dėl ko dar gali būti kertami medžiai jis antrino J. Petrylei. Bendruomenė bijo, kad šioje vietoje gali iškilti nauji statiniai.
„Pagrindinė baimė – plėtros, nes teritorija turi kurorto statusą. Su ta plėtra reikėtų labai atsargiai daryti“, – kalbėjo seniūnaitis ir pridūrė, kad panašių atvejų Kačerginės apylinkėse, kai dėl plėtros nukentėjo bendruomenės interesai, yra daugiau.
N. Strazdas teigė apie planus kirsti mišką sužinojęs, jo žodžiais kalbant, kai „benzopjūklai užsivedė“ – kitaip tariant, iš anksto seniūnaitis apie tai nežinojo.
Socialiniame tinkle „Facebook“ miško kirtimo nuotraukomis pasidalijęs Stasys Mosteika LRT.lt teigė, kad netikėtai apie miško kirtimą šalia poilsiaviečių sužinojusi miestelio bendruomenė liūdi. Tiesa, pašnekovas pabrėžė, kad negali pakomentuoti medžių būklės, nes tam neturi reikiamos kompetencijos, tačiau pridūrė: „Kas pikčiausia, kad nebuvo jokios aiškiai matomos informacijos (manau, atsakingi asmenys atras kokia informaciją kažkur patalpintą), dėl to ir kilo tokia pasipiktinimo banga, nes visiems buvo šokas pamačius, kaip dabar viskas atrodo.“
Valstybinių miškų urėdija: gyventojai buvo informuoti
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Komunikacijos skyriaus vadovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė LRT.lt nurodė, kad darbus Kačerginėje vykdo Dubravos regioninis padalinys. Anot jos, plyni sanitariniai kirtimai vykdomi Dubravos regioninio padalinio Ežerėlio girininkijos 89 ir 90 kvartaluose.
Vykdant spygliuočių medynų žvalgymą aptikti medžių liemenų pavojingo kenkėjo žievėgraužio tipografo apnikti spygliuočių medynai, sakė ji. 1,3 ha ir 0,7 ha plotuose, anot pašnekovės, susiformavę šių kenkėjų židiniai. Juose nuo 2023 m. sausio 25 d. iki maždaug vasario mėn. 28 dienos ir bus vykdomi kirtimai.
S.Trinkūnaitės-Rimkienės teigimu, apie planuojamą miško kirtimą gyventojai buvo informuoti dar pernai rugpjūčio 11 dieną vykusiame susirinkime, kuriame dalyvavo Kačerginės, Ringaudų seniūnijų atstovai ir ekspertai. Iš vietos gyventojų, atkreipė dėmesį ji, skundų tuo metu nebuvo gauta.
„Kertami medžiai yra pažeisti žievėgraužio tipografo. Žievėgraužis tipografas yra pagrindinis ir dažniausiai sutinkamas paprastosios eglės kenkėjas. Vabalų plitimo židiniai susidaro išretintuose medynuose, vėjovartose, vėjolaužose – pažeistuose/nusilpusiuose medžiuose.
Dažniausiai pažeidžiamos vidutinio ir vyresnio amžiaus eglės. Pirmiausia atakuojami išversti, nulaužti ir pažeisti medžiai, tačiau, esant pakankamai skaitlingai vabalų populiacijai, gali būti atakuojami ir gyvi, žali medžiai. Dėl to, masiniai žievėgraužių tipografų proveržiai dažnai įvyksta po pasikartojančių vėtrų, kurios pažeidžia didelius eglynų plotus“, – LRT.lt aiškino S. Trinkūnaitė-Rimkienė.
Jos teigimu, atsižvelgiant į besikeičiantį klimatą ir su tuo susijusį medžių kenkėjų plitimą, kokio nebuvo anksčiau, turime sutelkti visas turimas priemones ir pajėgas, kad laiku užkirstume kelią medynų naikinimui.
„Miškininkų tikslas – išlaikyti medyno sveikatingumą, kad kenkėjai neplistų visame miške“, – nurodė ji.
Miškininkai kasmet žvalgo spygliuočių medynus, kad laiku surastų ir pašalintų iš miško žalias vėjo nulaužtas ir išverstas egles bei šių liemenų kenkėjų šviežiai apniktas dar žalias egles. Kadangi kenkėjų apniktų medžių išgelbėti neįmanoma, teigė VMU atstovė, miškininkams lieka vienintelis būdas stabdyti šio pavojingo Lietuvos spygliuočiams kenkėjo plitimą – nukirsti ir iš miško išvežti jau apniktus medžius. Laiku neatlikus kirtimų ir nepašalinus kenkėjų apniktų medžių, kitais metais būtų kelis kartus daugiau kenkėjų sunaikintų medžių.
Mišką ketinama atsodinti
Iškirsti plotai bus atkurti 2023–2024 metais, nurodė S. Trinkūnaitė-Rimkienė.
Informacija apie situaciją Kačerginėje antradienį pasidalyta ir oficialiame Kauno bendruomenės feisbuko puslapyje. Čia rašoma, kad iškirstas miškas bus atsodintas, o šiems darbams veikiausiai prireiks ir gyventojų pagalbos.
„Į Kauno rajono savivaldybę kreipėsi Ringaudų ir Kačerginės seniūnijų gyventojai, sunerimę dėl apylinkėse kertamo brandaus miško. Įvairių interpretacijų kilo ir socialiniuose tinkluose, žmonės tvirtino, esą kertami ne tik sausuoliai, bet ir sveiki medžiai. Pasigirdo kalbų, neva iškirstuose plotuose gali iškilti kotedžai.
Reaguodamas į gyventojų skundus, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas kreipėsi į aplinkos ministrą Simoną Gentvilą, atkreipdamas dėmesį, kad Kačerginės miestelis turi kurortinės teritorijos statusą, todėl labai svarbu atsakingai elgtis su gamtos ištekliais, be to, į medžių kirtimą žmonės reaguoja itin jautriai, todėl miškininkai turėtų aktyviau komunikuoti su vietos bendruomene“, – teigiama pranešime.
Kauno rajono savivaldybės mero patarėjas komunikacijai Edmundas Mališauskas LRT.lt sakė, kad apie planuojamus Kačerginės miško sanitarinius kirtimus VMU Dubravos padalinio Ežerėlio girininkijos miškininkai informavo seniūniją praėjusių metų spalį ir pridūrė:
„Tačiau jiems tikriausiai trūko aktyvesnio dialogo su vietos bendruomene, todėl viešojoje erdvėje užvirė diskusijos, atsirado įvairių spekuliacijų“, – sakė jis.
