Spaudoje pasirodžius žinutei, kad „Vilniaus liberalios konservatorių pažiūros nėra priimtinos Raseinių konservatoriams“, partijos nariai tvirtina, kad įtampų partijos viduje nėra. Pasak konservatorių, tam tikrais klausimais partijos narių nuomonės išsiskiria, tačiau bendrystės esminiais klausimais netrūksta. Politologės teigimu, tokių žinučių pasirodymas spaudoje gali būti strategijos dalis, tačiau, anot jos, įtampų gali pasirodyti, jei rinkimai susiklostytų nepalankiai.
„Dalis TS-LKD Raseinių skyriaus sąrašo kandidatų nepriklauso partijai, tačiau pritaria konservatoriškoms ir tautinėms idėjoms. Raseinių krašto rinkėjus kviečiu netapatinti Raseinių konservatorių su Vilniaus ar Seimo konservatoriais.
Vilniaus liberalios konservatorių pažiūros nėra priimtinos Raseinių konservatoriams“, – laikraštyje „Alio, Raseiniai“ į skaitytojus kreipėsi dabartinis meras ir kandidatas į Raseinių rajono savivaldybės merus Andrius Bautronis.
Meras: jokių čia trinčių nėra
Viešojoje erdvėje pasigirdus svarstymams apie trintis partijos viduje, A. Bautronis portalui LRT.lt sakė, kad įtampos partijoje nėra.
„Konservatorių Seimo frakcijoje yra nesutarimų dėl tam tikrų klausimų, lygiai tokių pačių nuomonių išgirstame ir Raseinių skyriuje. Tai nėra partijos pamatinės vertybės, dėl kurių galėtume kokius nors radikalius žingsnius daryti, ne, niekas iš partijos neišeina, skyrius gausėja“, – komentavo Raseinių rajono savivaldybės meras.
Pasak konservatoriaus, paskelbta žinute buvo siekta ištransliuoti, kad ir regionuose yra įvairių nuomonių: „Savo nuomonę mes dėliojamės, kaip ir dėliojasi Seime įvairios nuomonės. Nematau čia jokios problemos – niekas nieko neskiria, nesiskaldo, tai tiesiog tam tikrų partijos narių Raseiniuose nuomonė.“
Paklaustas, kuriais klausimais išsiskiria nuomonės, A. Bautronis išskyrė partnerystės ir narkotinių medžiagų politikos klausimus.
„Jokių čia trinčių nėra. (...) Viena iš mūsų partijos vertybių – nuomonių įvairovė“, – tvirtino A. Bautronis.
Morkūnaitė-Mikulėnienė: tikrai bendrystės nestokojama
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė portalui LRT.lt taip pat sako, kad trinties partijoje nėra. Pasak R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, konservatorių politinė bendruomenė yra sutarusi kai kuriais klausimais nesutarti ir turėti skirtingą nuomonę.
Seimo frakcijos seniūnės teigimu, spaudoje paskelbtoje žinutėje galėjo būti netinkamai pasirinktas žodynas.
„Nenorėčiau apskritai sureikšminti, man atrodo, tai tikrai buvo netinkamo žodyno klausimas – jei norisi išsakyti mintį, kad partijoje yra skirtingų nuomonių, tai tą galima tikriausiai taip ir padaryti. (...)
Galbūt susidaro įspūdis, kad kažkokios bendrystės stokojama, bet tikrai bendrystės nestokojama. Kalbant apie regionų politiką, valstybės saugumą, socialinę politiką, tuos klausimus, kurie tikrai labai susiję su savivaldos gyvenimu, žengiame kryptingai, darniai, čia tikrai viskas gerai“, – sakė ji.
Kaip pažymėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, savivaldos rinkimų kontekste derėtų koncentruotis į savivaldos klausimus, o, anot jos, partijoje daugiausia klausimų kelia temos, susijusios su žmogaus teisėmis, pavyzdžiui, tos pačios lyties porų santykių reglamentavimu.
„Iš to teksto darau tokią prielaidą, kad takoskyra galbūt yra čia. Kai kuriems žmonėms tikriausiai labai aktualūs šie klausimai, galbūt meras ir jo komanda bandė apeliuoti į galimų rinkėjų jausmus. Turėti savo nuomonę vienu ar kitu klausimu yra normalu – partija bendros pozicijos šiais klausimais neturi“, – teigė politikė.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė taip pat pabrėžė, kad nors yra tam tikrų nesutarimų, partija „dėl 99 proc. kitų dalykų“ turi bendrą nuomonę.
Politologė: tai gali būti strategijos dalis
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė sako, kad tokios žinutės gali būti TS-LKD strategijos dalis.
„Ne vilniečiai, mažesnių miestų ar kaimų politikai iš konservatorių partijos turi nemažą iššūkį, ypač dabartinėje situacijoje. Akivaizdu, kad jų elektoratas yra gerokai konservatyvesnis nei partijos lyderių, nei konservatorių partijos Vilniaus elektoratas.
Elektoratas išsiskiria ir kyla klausimas, ką daryti, nes iš tikrųjų neįmanoma rasti vienos žinutės, kuri tiktų visiems. Tuomet visai natūralu, kad žinutes tenka diferencijuoti“, – LRT.lt komentuoja A. Ramonaitė.
TSPMI profesorės teigimu, gali atrodyti, kad spaudoje atsirandančios tokios žinutės yra partijos nenuoseklumas ar vidinės įtampos, tačiau, anot jos, tai „galima matyti kaip savotiškai gudrią strategiją siųsti skirtingas žinutes skirtingiems rinkėjams“.
„Jei žinutė būtų bendra, partija prarastų arbą vieną, arba kitą dalį elektorato. Nenustebčiau, jei tai būtų daroma ir su centrinės partijos vadovybės pritarimu. Tai labai protinga strategija, kaip neprarasti rinkėjų regionuose“, – aiškina A. Ramonaitė.
Kalbėdama apie įtampas partijos viduje, profesorė sakė, kad tol, kol nėra savivaldybių ar nacionalinių rinkimų rezultatų, partijoje kiek įmanoma bus laikomasi bendros politikos, o trintys nebus aiškiai matomos.
Visgi, pabrėžė A. Ramonaitė, jei rinkimų rezultatai konservatoriams būtų labai nepalankūs, vidinių trinčių galėtų išlįsti.
„Vidinės įtampos šiek tiek kaupiasi – galima susilaikyti kurį laiką, galvojant apie tai, kad nepakenktum partijai. Bet tada, kai rezultatas bus aiškus, nenustebsiu, jei pradės smarkiai lįsti ir reikštis įtampos. Gali būti tam tikrų problemų – manau, viskas priklausys nuo to, kokie bus rezultatai“, – komentavo politologė.
