Kolegijoms teks jungtis, kad išliktų. Pertvarką inicijavusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) planuoja, kad dar po metų pirmakursius priimtų nebe 12, o 7 valstybinės kolegijos. LRT.lt pasidomėjo, kokias pertvarkas planuoja mažesnės neuniversitetinės aukštosios mokyklos. Nuginusios baimę sutirpti kitų glėbyje jos sako ketinančios jungtis prie kitų, šlietis prie universiteto arba visomis išgalėmis stengtis išlikti savarankiškos. Embed kodas: 10713059chart flowrishEmbed kodas: 10713059chart flowrishEmbed kodas: 10713059chart flowrish
„Kolegijos ir aukštosios mokyklos“, – neretai nuskamba tokia frazė, ji erzina kolegijas, mat iš jos galima suprasti, esą jos nėra aukštosios. Tai pabrėžė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pristatydama kolegijų tinklo pertvarką.
ŠMSM duomenimis, valstybinių kolegijų studentų skaičius per dešimtmetį sumažėjo 38 proc., tik 28 proc. kolegijų dėstytojų dirba visu etatu, tik 47 proc. absolventų įsidarbina pagal gautą išsilavinimo lygį, o tai reiškia, kad darbo rinkai arba nereikia šių specialistų, arba jie yra nepakankamos kvalifikacijos. Kaip rodo prognozės, kolegijų studentų skaičius 2026 m. gali mažėti dar 37–43 proc.
Pasak ministrės Jurgitos Šiugždinienės, tokia padėtis veda į kai kurių kolegijų vegetavimą ar net sunykimą, tačiau pačios kolegijos kur kas optimistiškesnės, sako mirti neketinančios ir audžiančios ateities planus.
Nusiteikę optimistiškiau nei ministerija
Utenos kolegija pagal studentų skaičių šiuo metu yra penktoje vietoje – po Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje įsikūrusių neuniversitetinių aukštųjų mokyklų. Joje mokosi 1600 studentų. Remdamasi prognoze, ŠMSM skelbia, kad 2026–2027 metais Utenoje galėtų mokytis 582 studentai. Tiesa, jos vadovas Raimundas Čepukas mano, kad šis rodiklis bus kur kas geresnis.
Utenos kolegijos direktorius atskleidė aukštosios mokyklos planus – ji turėtų likti savarankiška, o kad pasiektų reikalaujamus rodiklius, keisis.
„Neplanuojame jokių susijungimų. Paprastas pragmatiškas klausimas: ką mums duotų susijungimas su kita institucija? Studentų skaičius padidėtų? Ne. Mokslininkų skaičius padidėtų? Ne. Be to, mokslininkų, dirbančių bent puse etato, skaičius ir dabar beveik atitinka.
Parašyta, kad tokių turi būti 10 proc. Mes dabar puse etato dirbančių daktaro laipsnį turinčių dėstytojų turime 9,7 proc.“, – kalbėjo R. Čepukas.
Jis sakė, kad ketvirtadalis studentų gauna valstybės finansavimą, kiti moka už studijas.
„Moka patys studentai arba įmonės. Vadinasi, reikalinga ši paslauga. Žinoma, galime sulaukti sakančių, kad silpni studentai, neatitinka minimalių reikalavimų. Bet mes pamirštame, kad minimalus reikalavimas – 4,3, o įstoja ir su 4,2. Mes visiškai eliminuojame socialinės dimensijos aspektą, apie kurį dabar taip garsiai kalbama. O mes Utenoje tai jau dabar įgyvendiname“, – argumentus, kodėl su niekuo nesijungs, vardijo R. Čepukas.
Direktorius išskyrė studijų programas, kurios, pasak jo, unikalios Lietuvoje ir kuriomis didžiuojasi Utena, tai burnos priežiūros specialistus, gydytojų odontologų padėjėjus, dantų technikus rengiančios programos.
„Kai kurių šių programų neturi, tarkime, Vilniaus aukštosios mokyklos, nes tam reikia resursų – tiek materialiųjų, tiek žmogiškųjų“, – sakė R. Čepukas.
Utenos kolegijoje studentų gretose daug tokių, kurie studijuoti pradeda ne vos baigę gimnaziją, o jau įgiję kitą profesiją, sulaukę 30 ir daugiau metų. Skaičiuojama, kad stojantieji iškart po mokyklos sudaro trečdalį studentų.
„Demografinis aspektas labai svarbus, bet prognozuojant skaičius nebuvo atsižvelgta į kai kuriuos aspektus. Dabar priėmimo prognozė grindžiama prasta bendrojo ugdymo moksleivių situacija. Jei dabar per 30 proc. abiturientų neišlaiko matematikos egzamino, manoma, kad ir perspektyvoje taip bus.
Mes nemanome, kad taip bus. Juk bendrojo ugdymo mokyklose taip pat daromos reformos, daromi pokyčiai, tad tikimės, kad padėtis pagerės ir didesnis procentas galės tenkinti stojimo reikalavimus“, – aiškino Utenos kolegijos direktorius.
Pasak jo, prognozės sudarytojai neatsižvelgė ir į trumpųjų studijų plėtrą, be to, neatsižvelgta į didėjančius stojančiųjų iš užsienio skaičius. Šiuo metu Utenos kolegija turi beveik šimtą užsieniečių.
„Ir dabar pagrįstai dėliojamės, kad perspektyvoje turėsime jų du šimtus“, – apie ukrainiečius, atvykusius mokytis dar gerokai prieš plataus masto karą, kalbėjo R. Čepukas.
Apie pusę studentų į Uteną atvyksta iš kitų Lietuvos regionų.
Siekis – jungtis su universitetu
Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (LAJM) vadovas savo kolektyvui siūlys rinktis jungimąsi su Vilniaus Gedimino technikos universitetu. Klaipėdoje esančios kolegijos direktorius Vaclav`as Stankevič`ius laiko tai racionaliausiu būdu sustiprinti pozicijas, nes sostinėje esantis technikos universitetas rengia sausumos transporto, aviacijos specialistus, o susijungus būtų galima apimti visų transporto rūšių specialistų rengimą.
„Matome daug sąlyčio taškų, manau, būtume naudingi vieni kitiems. Bet tai mano nuomonė, o bus taip, kaip nuspręs akademinė bendruomenė“, – sakė direktorius.
Kolegijos vadovas aiškino, kad planų jungtis su jūreivystės pakraipos profesine mokykla neturėjo, ir pabrėžė, kad LAJM yra aukštoji mokykla, kurios diplomai pripažįstami visame pasaulyje.
Jis sakė, kad, deja, tenka pripažinti, kad studentų skaičius traukiasi. Dabar ši kolegija turi 649 studentus, o po trejų metų, kaip prognozuojama, teliktų 136. Studentų skaičių dar apkarpys griežtesni priėmimo reikalavimai – stojant tiek į valstybės finansuojamą, tiek į mokamą vietą reikės būti išlaikiusiam tris egzaminus, kurių vienas – matematika.
„Lietuvos studentų gretos retėja, nes darbas jūrose ir vandenynuose nėra lengvas, mūsų jaunimas turi daug galimybių studijuoti užsienyje, tad turime galvoti, kaip didinti mūsų įstaigos patrauklumą. Susijungę su Vilniaus Gedimino technikos universitetu galėtume įsteigti magistrantūros studijas ir jau dirbame prie to“, – kalbėjo V. Stankevič`ius.
Ateityje – ir planas nutiesti LAJM studentams kelią į doktorantūrą.
LAJM studijuoja ir jaunimo iš užsienio, tarp jų yra atvykusių iš Afrikos, Azijos, prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, dominuoja ukrainiečiai, daugiausia – iš Chersono valstybinės jūrų akademijos.
Murauskienė: nemanau, kad čia yra tragedija
Marijampolės kolegijos direktorė Alė Murauskienė sakė turinti variantų, su kolegomis juos svarstanti, bet dar galutinių sprendimų neturinti.
„Šiame procese mes tikrai dalyvausime ir aktyviai tai darysime“, – pabrėžė direktorė.
Marijampolės kolegijoje šiuo metu studijuoja 530 studentų, prognozuojama, kad 2026–2027 mokslo metais jų galėtų būti tiek pat.
„Ne paslaptis, kad prieš kelerius metus mūsų kolegijos padėtis buvo labai sudėtinga. Dabar ji reikšmingai pagerėjusi. Pačios aukštosios mokyklos autoritetas labai daug lemia siekiant pritraukti studentų“, – mano A. Murauskienė.
Kaip paklausiausią studijų programą ji išskyrė vaikystės pedagogiką.
Pasak direktorės, kad teks keistis, buvo aišku ne vienus metus, rengiantis šiai pertvarkai vyko daug diskusijų, svarstymų.
„Kad mums reikės eiti į mokslo sritį, ją stiprinti, kad kiekviena aukštoji mokykla šiandien turi komercializuotis, kad reikia būti atviriems tarptautiškumui, kad studijų kokybės suvokimas eis į aukštesnį lygį, nei buvo iki šiol, buvo aišku. Tai vyksta visame pasaulyje. Tai jei mes suvokiame globalius procesus ir sugebame savo instituciją pakreipti ta linkme ir įsitvirtinti, nemanau, kad čia yra kokia nors tragedija“, – kalbėjo A. Murauskienė.
Aptarė su regiono merais
Pasak Alytaus kolegijos direktoriaus Sigito Naruševičiaus, pertvarką, susijusią su kolegijų sektoriaus stiprinimu, jo vadovaujama aukštoji mokykla vertina palankiai. Šiuo metu kolegija nagrinėja studijų programų dermę su kitomis aukštosiomis mokyklomis, jos kiekybinius ir kokybinius studijų rodiklius. Visi klausimai, susiję su kolegijų tinklo pertvarka, taip pat aptarti mūsų regiono savivaldybių merų lygmeniu.
Alytaus kolegija pernai priėmė 249 pirmakursius, 2021 ir 2020 metais įstojusiųjų buvo po 200.
Pasak kolegijos direktoriaus, patraukliausia yra bendrosios praktikos slaugos studijų programa, šiais metais ji sulaukė 87 pirmakursių.
2022 m. Alytaus kolegija atsinaujino materialinę bazę.
„Studentai mokosi ir dirba su naujausia laboratorine garso ir vaizdo, 3D, CNC, virtualios realybės, kompiuterine, programine ir kt. įranga“, – sakė direktorius.
Sociologė: derybinė galia visuomet didesnio rankose
VDU Sociologijos katedros vedėja, sociologė doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė šioje pertvarkoje įžvelgia ir privalumų, ir galimų rizikų.
„Niekas negali nuginčyti, kad studijos turi būti kokybiškos, šiuolaikiškos, atitikti rinkos reikalavimus“, – kad pokyčiai reikalingi, sakė J. Bučaitė-Vilkė.
Ji pabrėžė, kad kolegijos, esančios regionuose, atlieka ne tik studijų vaidmenį, bet ir bendruomeninę funkciją – bendrojo ugdymo mokyklą baigę jaunuoliai studijuoja gimtinėje, vėliau ten kuria darbo vietas.
„Tai yra didelė bendruomeninė vertė, ji sunkiai išmatuojama pinigais. Ir dažnai Vyriausybės planuose, kalbant apie įvairių paslaugų konsolidaciją, didesnis akcentas suteikiamas ekonominei vertei. Tačiau šiuolaikinėse Vakarų visuomenėse socialinio gyvenimo dimensija matuojama ne tik ekonominiu įverčiu, kuris paverčiamas žmonių pajamomis, darbo vietomis, įsidarbinimo rodikliu, jis atsiremia į subjektyvų gyvenimo kokybės supratimą“, – kalbėjo mokslininkė.
Nors ŠMSM atstovai teigia, kad nė viena kolegija neišnyks, tiesiog dalis taps didesnių, galbūt stipresnių padaliniais, J. Bučaitė-Vilkė priminė, kad derybinė galia visuomet būna didesnio partnerio rankose.
„Jei pažiūrėtume į objektyvius rodiklius, tokius kaip studentų skaičius, mokslo, įsidarbinimo, personalo kvalifikacijos kriterijai, tai visi koziriai yra didžiųjų – Vilniaus ir Kauno – kolegijų rankose“, – sakė mokslininkė.
Pasak jos, mažesnės regionų kolegijos šiuo atžvilgiu yra silpnųjų pozicijoje.
„Mokslo ir švietimo vertės kūrimas regionuose yra tvari valstybės dalis“, – pabrėžė J. Bučaitė-Vilkė.
