Išdegę miškai, minomis ir sprogmenų skeveldromis nusėti laukai, užteršti laukai ir naikinama gyvoji gamta – negailestingai ukrainiečius puolančios Rusijos pajėgos ne tik žudo žmones ir naikina pastatus, bet ir daro neištaisomą žalą Ukrainos aplinkosaugai. Ekspertės sutinka – tai, ką matome šiandien, yra tik ledkalnio viršūnė.
Netrukus Rusijos sukeltas karas Ukrainoje pasieks vienerių metų ribą. Agresorė atakomis toliau žudo ukrainiečius, naikina jų namus, o tie namai – ne tik pastatai, bet ir Ukrainos gamta.
Straipsnis trumpai
- Rusijos sukeltas karas Ukrainoje lemia neištaisomą žalą Ukrainos gamtai;
- Ukrainoje neliko aplinkosaugos sektoriaus, kurio karas nebūtų palietęs;
- Skaičiuojama, kad daugiau nei 280 000 hektarų miškų karo metu buvo sunaikinta arba iškirsta;
- 44 proc. vertingiausių Ukrainos gamtinių teritorijų yra karo zonose;
- Daugiau nei 6 mln. Ukrainos gyventojų neturi arba turi ribotą prieigą prie švaraus vandens.
„Aukos šiame kare yra ne tik Ukrainos žmonės, bet ir šalies gamta“, – sako Vilnius TECH docentė Aušra Zigmontienė.
Akivaizdu, kad Ukrainoje neliko aplinkosaugos sektoriaus, kurio karas nebūtų palietęs. Portalo LRT.lt pašnekovės vardija – miškai, vandens telkiniai, dirvožemiai, biologinė įvairovė. Visa tai buvo suniokota neišprovokuotą karą pradėjusios Rusijos.
O ar pavyks kada nors Ukrainos gamtą grąžinti į prieš karą buvusį būvį – neaišku. Ekologinė pusiausvyra jau yra pažeista, o kai kurie karo padariniai niekada nebus ištaisyti. To pasekmes, anot portalo LRT.lt kalbintų eksperčių, jaus ne tik Ukraina. Jas pajausti gali ir Europa, ir visas pasaulis.
Tragiškai sumažėjo miškų, trūksta švaraus vandens
Nėra gyvenimo srities, kurios nebūtų palietęs Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Ne išimtis ir gamta. Vilnius TECH docentė A. Zigmontienė vardija – karas paveikė miškus, vandens telkinius, dirvožemį, biologinę įvairovę. O tai, anot jos, neigiamai veikia ir žmonių sveikatą bei vietos ekosistemas.
„Kariniams mūšiams įsiplieskus, plinta didžiuliai miškų gaisrai, taip naikinama gyvoji gamta, didėja aplinkos tarša“, – teigia Aplinkos inžinerijos fakulteto docentė.
A. Zigmontienė įvardija ir skaičius. Iki karo apie 30 proc. Ukrainos teritorijos dengė miškai: „O šiuo metu jau manoma, kad daugiau nei 280 000 hektarų miškų buvo sunaikinta arba iškirsta.“
Kariniams mūšiams įsiplieskus, plinta didžiuliai miškų gaisrai, taip naikinama gyvoji gamta, didėja aplinkos tarša.
A. Zigmontienė
Ukrainoje, anot Vilnius TECH docentės, yra 35 proc. Europos, kaip žemyno, biologinės įvairovės. Taip pat, pasak jos, 44 proc. vertingiausių Ukrainos gamtinių teritorijų yra karo zonose, įskaitant ir nacionalinius parkus bei vertingus biosferos rezervatus.
„Karinės atakos pažeidė ar visiškai sunaikino kuro saugyklas, pramoninius objektus, todėl į dirvožemį, paviršinius ir požeminius vandenis pateko dideli kiekiai naftos produktų, įvairių cheminių medžiagų. Vandens ekosistema užteršta.
Skaičiuojama, kad daugiau nei 6 mln. Ukrainos gyventojų neturi arba turi ribotą prieigą prie švaraus vandens“, – dėsto A. Zigmontienė.
Ji taip pat vardija, kad į dirvožemį patekę naftos produktai, ypač jei tai yra dideli kiekiai, naikina ne tik augaliją ir gyvūniją, blogina dirvožemio savybes, bet ir kelia didelę grėsmę vėliau cheminėmis medžiagomis užteršti ir gilesnius požeminio vandens klodus.
Negana to, dėl intensyvių kovų Ukrainos teritorijoje kyla didelė oro tarša, intensyvėja ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas.
„Nepaliaujamas bombardavimas veikia dirvožemio degradaciją ir kraštovaizdžio morfologiją. O tai ypač svarbu vertinant, kad Ukrainoje yra derlingiausių dirvožemių pasaulyje, kurie yra svarbiausi maisto produktų gamybai davėjai“, – aiškina docentė.
Taip pat skaitykite
Poveikį jus ne tik Ukraina
Tai, ką matome dabar, yra ledkalnio viršūnė, o ta ledkalnio dalis, kurios nematome, yra tai, kas laukia viso likusio pasaulio. Taip karo poveikį Ukrainos aplinkai apibūdina Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto direktorė Žaneta Stasiškienė.
Sąvartynai karo zonose turbūt apskritai prarado prasmę ir jų poveikis dirvožemiui, gruntiniams vandenims, emisijoms... Nežinau, kiek reikės ekonominių išteklių, kad tai būtų sutvarkyta.
Ž. Stasiškienė
Ji pastebi, kad Ukraina ir iki karo nespindėjo itin gera aplinkosaugine situacija, tad Rusijos atakos ne tik atvėrė naujas žaizdas, bet ir pagilino senąsias.
Karo poveikį Ukrainos aplinkosaugai Ž. Stasiškienė skiria į dvi sritis. Pirmoji – lokali arba, kitaip tariant, tai, kas laukia Ukrainos. Tuo metu antroji – globali, aprėpianti pasekmes, teksiančias tiek Europai, tiek ir likusiam pasauliui ir tiesiogiai veiksiančias, o ir jau veikiančias, energetinių išteklių pasirinkimą.
Taip pat skaitykite
„Matome, kad jau pradedama kūrenti anglį, dėl to neigiamas poveikis Vokietijai, Lenkijai ar net ir kitoms šalims žymiai padidėja.
Be to, ir žmonių pasirinkimai jau vadovaujasi ne tvarumo principais, nes mes vadovaujamės savisaugos instinktu. Todėl mūsų sąmonę pirmiausia veikia išlikimo prioritetas“, – apie tai, koks poveikis jaučiamas už Ukrainos ribų, sako KTU profesorė.
Kalbėdama apie tai, kokį poveikį jus Ukraina, Ž. Stasiškienė pripažino – kai kuriose srityse sukelta žala yra nepataisoma. Nuolatiniai bombardavimai, sprogimai, laukuose likusios mėtytis minos naikina gyvąją gamtą. Kaip sakė profesorė, pavyzdžių, kai gyvūnas užlipa ant minos, – gausu.
Kenčia ir vandens gyvūnija: „Lietuviai puikiai žino Juodosios jūros afalinas, jas galime pamatyti Klaipėdos jūrų muziejuje. Jei dabartiniai skaičiai yra tikslūs, nuo karo pradžios Juodojoje jūroje buvo sunaikinta apie 30 tūkst. afalinų. Kaip ir kada tai gali būti atkurta, nežinau.“
Ž. Stasiškienė taip pat vardija, kad kare naudojama nemažai iškastinio kuro, itin teršiamas oras, sunaikintos nuotekų valyklos, o nevalytos nuotekos patenka į aplinką. Niekas, anot KTU profesorės, karo metu ir sąvartynų neskirsto į pavojingų ir nepavojingų atliekų.
„Sąvartynai karo zonose turbūt apskritai prarado prasmę ir jų poveikis dirvožemiui, gruntiniams vandenims, emisijoms... Nežinau, kiek reikės ekonominių išteklių, kad tai būtų sutvarkyta.
Ekosistemų išbalansavimas turi ilgalaikį ir gana intertišką poveikį, <...> jų sunaikinimas turi poveikį ir žmonėms. Praradimai yra neįkainojami, o atkūrimas kainuotų sunkiai įsivaizduojamas pinigų sumas“, – sako Ž. Stasiškienė.
Neatsargus elgesys gali lemti ir atominę grėsmę
Visgi ne tik užterštumas kelia grėsmę Ukrainos, o kartu ir viso žemyno aplinkos saugumui. Ukrainoje veikia galingiausia ir didžiausia Europoje Zaporižios atominė elektrinė, kuri šiuo metu yra agresorės karių rankose.
Be to, dar pirmaisiais karo mėnesiais pranešta apie protu nesuvokiamus rusų karių veiksmus Černobylio atominės elektrinės teritorijoje. Radiacija užterštame dirvožemyje jie kasėsi apkasus, trynėsi po Raudonąjį mišką – labiausiai branduolinėmis medžiagomis užterštą teritoriją planetoje.
Bene sudėtingiausia – patekusių įvairių cheminių medžiagų valymas iš požeminio vandens. Šis procesas gali užtrukti ne vieną dešimtmetį.
A. Zigmontienė
„Neatsakingo elgesio su atomine energetika pavyzdys buvo būtent Černobylyje. Ten dirbusių žmonių neatsakinga veikla privedė prie tokios katastrofos, kurią pajuto visa Europa, o ilgainiui ir visas pasaulis.
Tai atsakymas ir į klausimą, kas gali nutikti, jei bus neatsakingai elgiamasi Zaporižioje. Tik Zaporižios poveikis būtų dar didesnis ir baisesnis“, – tikina Ž. Stasiškienė.
Vilnius TECH docentė A. Zigmontienė sako, kad jei atsitiktų blogiausias scenarijus ir Zaporižios atominės elektrinės aktyviojoje zonoje įvyktų avarija, pirmiausia žmonės būtų paveikti ūmaus apsinuodijimo spinduliuote.
„Tikėtina, kad radioaktyviomis dalelėmis būtų užteršti dirbamos žemės plotai Ukrainoje, Dnipro upė.
Neatmeskime ir liūdnesnių pasekmių, kurios paveiktų jau ne tik Ukrainos teritoriją, dėl oro sąlygų tai pajustų ir kitos kaimyninės valstybės. Pasekmės gali pasireikšti ne iš karto, tačiau ilgainiui jos gali būti labai sunkios“, – kas galėtų nutikti avarijos Zaporižios atominėje elektrinėje atveju, vardija A. Zigmontienė.
Tačiau kas laukia rusų karių, besiraususių į žemes Černobylyje? Apie tai paklausta KTU profesorė Ž. Stasiškienė cituoja liaudies frazę: „Nuo kvailumo vaistų nėra.“
Pasak profesorės, kasinėdami radiacija užterštą žemę rusai pirmiausia pakenkė patys sau. Kaip sakė Ž. Stasiškienė, taip jie užsiėmė savęs naikinimu. Raudonajame miške lankęsi ir žemę kasę kariai ant savo rūbų ir batų radiaciją parnešė ir tiems, kurie kartu su jais tokiais beprotiškais veiksmais neužsiėmė.
Taip pat skaitykite
Reikalaus tarptautinio dėmesio
Kiek metų ir lėšų prireiks, kad Ukrainos gamta grįžtų į prieš karą buvusį ar net geresnį būvį – pasakyti neįmanoma. Tačiau KTU profesorė Ž. Stasiškienė įsitikinusi, kad Ukraina viena pati to padaryti nepajėgs.
„Sprendimai turėtų būti labai gerai apgalvoti ir turėtų būti kviečiami tarptautiniai ekspertai. Ukraina neturi tokių kompetencijų, kad numatytų ilgalaikius sprendimus, kad imtųsi staigių sprendimų dėl to, kaip viskas turi būti vystoma ir atkuriama“, – komentuoja KTU profesorė.
Anot Ž. Stasiškienės, jau buvusių karų pasekmių likvidavimo patirtis rodo – šalinant karo padarinius negalima pulti stačia galva. Čia profesorė cituoja kitą patarlę, sakančią, kad pirmiausia reikia devynis kartus pamatuoti ir tik dešimtą kirpti.
„Žinoma, negalima trukti begalę laiko, tačiau reikalingas sisteminis įvertinimas ir apmąstymas, kaip teisingai išspręsti ne tik atsiradusias, bet ir įsisenėjusias problemas.
Reikia įvertinti, kaip mes viską tvarkysime, kaip išvešime užterštą gruntą, kaip užtikrinsime, kad būtų išvalytas užterštas vanduo, kaip neperduosime toksiškų medžiagų žmonėms, kaip užtikrinsime, kad tos medžiagos nepatektų į šulinius, geriamojo vandens sistemas, kaip išvalysime nuotekas“, – laukiančius darbus vardija KTU profesorė.
Vilnius TECH docentė A. Zigmontienė sako, kad sugriautų, subombarduotų namų griuvėsius galima išardyti, statybines atliekas bei karinę techniką surinkti, tačiau cheminiais teršalais užterštos teritorijos, vanduo neapsivalys savaime.
Žinoma, negalima trukti begalę laiko, tačiau reikalingas sisteminis įvertinimas ir apmąstymas, kaip teisingai išspręsti ne tik atsiradusias, bet ir įsisenėjusias problemas.
Ž. Stasiškienė
„Jau dabar yra pažeista ekologinė pusiausvyra, ir pati gamta nebesugeba susidoroti su tokiais teršalų kiekiais. Tyrimai Ukrainos teritorijoje parodė, kad, pavyzdžiui, amoniako ir nitratų koncentracijos upės vandens mėginiuose į rytus nuo Lvivo buvo net 163 kartus didesnės už leidžiamas koncentracijas.
Tikėtina, kad vandens prieinamumas ir jo kokybė nukentės dėl infrastruktūros sunaikinimo ir teršalų patekimo į vandens rezervus. Dėl pažeistos gamtinės aplinkos, išnaikintų miškų sumažės ekosistemų gebėjimas reguliuoti oro taršą ar klimatą.
Dirvožemio tarša ir jos sukelta degradacija neigiamai paveiks ir maisto gamybą, nukentės visas šalies kraštovaizdis. Galiausiai, tai darys neigiamą įtaką ir žmonių sveikatai“, – karo pasekmės vardija A. Zigmontienė.
Jos teigimu, šiuo metu akivaizdūs tik preliminarūs karo padariniai, o koks bus ilgalaikis neigiamas poveikis, prognozuoti sunku. Vis dėlto jį įsitikinusi – jau dabar galima teigti, kad Ukrainą ištiko ir ekologinė katastrofa.
Kaip sako A. Zigmontienė, per kelerius metus galima atstatyti namus, nutiesti naują infrastruktūrą, atgaivinti pramonės ir kitus objektus, tačiau su aplinkos taršos padariniais teks kovoti ilgai.
„Sugadintų pastatų ir infrastruktūros atstatymas pareikalaus didžiulių išteklių, tai generuos šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir kitokią atmosferos taršą. Ilgai užtruks, kol bus išvalytas dirvožemis, kol vėl jis prisipildys organinės anglies dalies, kuri naikinta sprogimų ir bombardavimų metu. Miškų atsodinimas, sunaikintos biologinės įvairovės atkūrimas – ilgai trunkantys procesai.
Bene sudėtingiausia – įvairių cheminių medžiagų iš požeminio vandens valymas. Šis procesas gali užtrukti ne vieną dešimtmetį. O vertinant tai, kad aplinka ir žmonių saugumas yra neatsiejamai susiję, problemas reikės spręsti kompleksiškai, ne tik finansiškai, bet ir racionaliais sprendimais, kad būtų užtikrinta Ukrainos ir aplinkinių šalių ateitis“, – portalui LRT.lt sako Vilnius TECH docentė A. Zigmontienė.
