Vakarų karinė pagalba Ukrainai prasidėjo nuo pėstininkų laikomų pabūklų ir raketų, garsiųjų 5 tūkstančių vokiškų šalmų ir amunicijos. Dabar atsiveria naujas karinės pagalbos šliuzas – pavienės valstybės žada perduoti ukrainiečiams vakarietiškų tankų. Svarbiausioje sostinėje – Berlyne – vyrauja tyla, bet viskas gali pasikeisti jau šią savaitę.
Tankų žudikai
Sausio pradžioje Vašingtonas ir Berlynas paskelbė, kad ukrainiečiams perduos naujų galingų ginklų: amerikiečiai pažadėjo 50 M2 „Bradley“ pėstininkų kovos mašinų, Vokietija – 40 „Marder“ pėstininkų kovos mašinų. Prancūzija taip pat pažadėjo Ukrainai perduoti AMX-10 RC šarvuotųjų žvalgybos mašinų.
„Parama, apie kurią paskelbė Vokietija, Prancūzija ir JAV, atrodo, atvėrė šliuzus. Pirmą kartą šalys sutiko ukrainiečiams perduoti Vakaruose pagamintų sunkiųjų ginklų. (...) Bet tai atvėrė vartus ir diskusijoms apie tankų, kitos įrangos perdavimą“, – sakė R. Lossas.
„Bradley“ gali talpinti iki 10 karių, jį valdo 3 žmonių įgula, mašina išvysto iki 60 km/val. greitį. Šios pėstininkų kovos mašinos dar vadinamos tankų žudikėmis, jos gali remti tiek gynybines, tiek puolamąsias operacijas ir padėti ukrainiečiams sėkmingai perkelti savo karius per intensyvius Rusijos vykdomus apšaudymus.
„Brad nėra tankas, (...) bet gali būti tankų žudikas (...) ir pervežti karius“, tviteryje parašė JAV atsargos ltn. gen. Markas Hertlingas. „Bradley“ yra ginkluoti TOW raketomis, kurios gali sunaikinti daugumą tankų.
Pentagonas nenurodė, kokios komplektacijos mašinos bus perduodamos, per kiek laiko jos bus parengtos ir kiek užtruks Ukrainos karių apmokymas jomis naudotis.
Vokietijos perduodamos „Marder“ pėstininkų kovos mašinos taip pat laikomos efektyviu prieštankiniu ginklu, jos ginkluoti prieštankine raketų sistema „Milan“, turi 20 mm kalibro pabūklą.
Taip pat skaitykite
Prancūzijos perduodamos AMX-10RC mašinos kartais klasifikuojamos kaip „lengvieji tankai“, M. Hertlingas jas taip pat vadina „tankų žudikais“ ar „tankų medžiotojais“, nes jų pabūklai gali pramušti tankų šarvus. Tai mobilios mašinos, varomos ratais, o ne vikšrais, jos ginkluotos 105 mm kalibro pabūklu.
Šios kovos mašinos yra geriau apsaugotos ir turi geresnes taikinių nustatymo, antrinio taikymosi sistemas nei beveik visų modelių Rusijos mašinos ar tankai. Vakarų kovos mašinos suteiks ukrainiečių kariams gana saugų ir greitą mobilumą, leis permesti pėstininkus paskui sunkiųjų tankų vykdomas atakas. Sovietiniai šarvuočiai, kuriuos iki šiol naudoja ne tik Rusijos, bet ir Ukrainos pajėgos, yra lengvesni ir lėtesni, todėl tikimybė kariams ten išgyventi per atakas mažesnė.
Taip pat skaitykite
„Kai bus kokybės šuolis, tikėtina, kad daugiau ukrainiečių karių išgyvens. Be to, Vakarų įranga dabar turi nuoseklesnį atsarginių dalių ir amunicijos tiekimą. Sovietinės įrangos atsargos yra ribotos ir Rusija tikrai neperduos atsarginių dalių ukrainiečiams“, – LRT.lt sakė Europos užsienio reikalų tarybos (ECFR) ekspertas Rafaelis Lossas.
„Potencialiai [šios mašinos] gali sugrąžinti judesį į mūšio laukus Ukrainoje, kur jau keletą savaičių viskas stagnuoja“, – LRT.lt nurodė Estijos Tarptautinio saugumo ir gynybos centro analitikas Tony Lawrence`as.
Australija jau anksčiau yra perdavusi Ukrainai savo „Bushmaster“ pėstininkų kovos mašinų, Turkija nusiuntė keliasdešimt turkiškų „Kirpi“ pėstininkų mašinų. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sveikino sprendimą perduoti ukrainiečiams sunkiųjų kovos mašinų ir pareiškė, kad „ginklų tabu laikas praėjo“.
„Mes įžengiame į lemiamą fazę. Tegali būti vienas tikslas – Ukrainos pergalė“, – feisbuke rašė ministras.
Tačiau veikiausiai turės praeiti dar keli mėnesiai, kol šios mašinos pasieks Ukrainą. Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministras sakė, kad Paryžius lengvuosius tankus sieks pristatyti per 2 mėnesius. Šių pėstininkų kovos mašinų naudojimas, garantuotas atsarginių dalių ir amunicijos tiekimas leis ukrainiečiams užtikrinčiau planuoti savo karines kampanijas.
Slaptas vizito Vašingtone tikslas
Nors tai ryškus karinės pagalbos proveržis, Ukraina labiausiai prašė ne to – Kyjivas jau kurį laiką nori iš Vakarų sąjungininkų gauti tankų, pavyzdžiui, amerikietiškų „M1 Abrams“ arba vokiškų „Leopard-2“.
„Nėra jokios racionalios priežasties, kodėl Ukrainai dar nebuvo perduoti vakarietiški tankai“, – sausio 4-ąją savo kreipimesi kalbėjo Volodymyras Zelenskis.
Manoma, kad būtent prašymas Ukrainai perduoti tankų galėjo būti vienas iš V. Zelenskio vizito ir susitikimo su Joe Bidenu Vašingtone tikslų.
„Per karą Vakarų šalys skelbė ribas, ką galės perduoti, bet lėtai jas vis perkėlinėjo. (...) Tai veikiausiai daryta ne specialiai. [Ukrainą] remiančios valstybės reagavo į karo eigą, kitų spaudimą, sėkmingą ukrainiečių ginklų panaudojimą ir tai, kad nebuvo jokios Rusijos reakcijos. Tad tankai gali būti kitas žingsnis“, – sakė T. Lawrence`as.
Ukrainos pareigūnai perspėja, kad Maskva galbūt rengiasi surengti naują didelio masto puolimą pavasarį. Analitikai pabrėžia, kad nė viena pusė neužsitikrina dominavimo ore, todėl karo likimas sprendžiamas ant žemės, o čia labai daug kas priklauso nuo sunkiosios ginkluotės – raketų, artilerijos ir tankų.
Dalis Vakarų pareigūnų teigia, kad Ukraina jau turi pakankamai savo tankų. Kyjivas ne tik sunaikino kelis tūkstančius Rusijos pajėgų tankų, bet ir kelis šimtus jų perėmė ir panaudojo savo kariuomenės gretose. Dėl to tiek juokais, tiek rimtai Rusija buvo vadinama didžiausia „tankų Ukrainai donore“. Prieš invaziją Ukrainos ginkluotosios pajėgos turėjo 6,5 tūkst. tankų, apie 7 tūkst. kovos mašinų, bet dauguma jų buvo senesnės sovietinės gamybos. Iš Čekijos ir Lenkijos ukrainiečiai jau yra gavę virš 230 sovietinių tankų.
Ukrainos kariuomenės vadas gen. Valerijus Zalužnas teigia, kad šaliai reikia apie 300 vakarietiškų tankų ir 600 pėstininkų kovos mašinų mašinų, kad tai pakeistų mūšių eigą Rytų Ukrainoje, kur dabar vyksta intensyviausi susirėmimai. Neįvardytas Vakarų pareigūnas „The New York Times“ sakė, kad sunkioji ginkluotė padėtų ukrainiečiams persverti karo eigą, bet be jos Ukrainos pajėgoms gali nepavykti išlaisvinti didelių okupuotų teritorijų.
Taip pat skaitykite
Didelis iššūkis bus išmokyti ukrainiečių karius naudotis vakarietiškais tankais. Kai Ukrainos pajėgos perima apgadintus arba pabėgusių karių paliktus rusiškus tankus, gana greitai jie išrieda į mūšius Ukrainos pusėje, nes ukrainiečiai jais moka naudotis, turi dalių jiems remontuoti.
„Tankai ir šarvuočiai leistų ukrainiečiams vykdyti kombinuotos ugnies operacijas. (...) Tankų teikiama didelė ugnies jėga, kurios Ukrainai trūksta, suteiktų Ukrainos pajėgoms daugiau galimybių prasiveržti pro Rusijos gynybą ir užbaigti dabartinį įstrigimą“, – LRT.lt nurodė T. Lawrence`as.
Ledus pralauš Lenkija?
Trečiadienį Lvive per susitikimą su V. Zelenskiu Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad „kuriant tarptautinę koaliciją Ukrainai bus perduota [Lenkijos] „Leopard“ tankų kuopa“. V. Zelenskis gyrė šį žingsnį ir akcentavo, kad „kuri nors valstybė turi parodyti pavyzdį“.
Tačiau šie tankai yra pagaminti Vokietijoje, todėl tam, kad jie būtų perduoti, reikėtų formalaus Berlyno pritarimo. Oficialiai Berlynas savo pozicijos dar neišreiškė, tačiau ketvirtadienį valdančiajai koalicijai priklausančios Žaliųjų partijos narys, Vokietijos vicekancleris Robertas Habeckas pažymėjo, jog „Vokietija neturėtų užkirsti kelio, kai kitos šalys priima sprendimą remti Ukrainą, nepaisant pačios Vokietijos sprendimų“. Nors tai nėra oficialus Berlyno pritarimas, tačiau kancleriui Olafui Scholzui po tokio savo koalicijos partnerio pareiškimo blokuoti Varšuvos paramą būtų sunku. Dalis Vokietijos aukšto rango politikų jau kurį laiką ragina Vyriausybę perduoti sunkesnės ginkluotės, analitikai taip pat siūlo europinį „Leopardų planą“, į Berlyną paspausti vokiečių vyksta ir Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis.
Varšuva turi daugiau kaip 240 „Leopard-2“ tankų, juos, be Lenkijos, naudoja ir Vokietija, Danija, Suomija, Ispanija, Graikija, Nyderlandai, Austrija, Švedija, Turkija, Norvegija. Jie laikomi vienais geriausių tankų pasaulyje, turi 120 mm pabūklą, naujausias gynybos ir šarvų sistemas, būna įvairios komplektacijos.
„Ukrainiečiai labai nori „Leopardų“, nes jų Europoje yra labai daug“, – leidiniui „Politico Playbook“ neoficialiai sakė vienas informuotas Prancūzijos pareigūnas.
Jungtinės Karalystės premjeras savaitgalį pažadėjo Ukrainai perduoti britiškų „Challenger-2“ tankų. „Challenger“ yra kovinė pabaisa. Jie yra didesni ir gerokai monstriškesni nei sovietinės mašinos ir tankai“, – „Newsweek“ šiuos tankus apibūdino Baltijos saugumo forumo analitikas Glenas Grantas.
Iki šiol Vokietijos kancleris O. Scholzas priešinosi tam, kad tankų būta perduota Ukrainai, kai Ispanija birželį pasiūlė ukrainiečiams nusiųsti 40 savo „Leopardų“, Berlynas įspėjo sąjungininkę, kad tai būtų „raudonosios linijos peržengimas“.
Tuomet Madridas atsitraukė, bet dabar Lenkija kalba apie būtinybę formuoti platesnę valstybių koaliciją, kuri užtikrintų tankų perdavimą. Gynybos ekspertai pabrėžia, kad Vakarų perduotos pėstininkų kovos mašinos geriausiai veikia kartu su „Leopard“ tankais ir padeda atskleisti visą šių mašinų kovinį potencialą.
Kojas velka ir prancūzai – kai Kyjivas paprašė Paryžiaus perduoti prancūziškų „Leclerc“ tankų, prancūzų atstovai atsakė, kad jie nebegaminami, todėl sudėtinga užtikrinti jų aprūpinimą ir atsargines dalis. Tačiau Prancūzija šiuo metu modernizuoja šiuos tankus ir ketina juos naudoti iki 2040-ųjų, todėl kilo klausimų, kaip šalis ketina tai daryti, jei neva neturi atsarginių dalių.
JK premjeras Rishi Sunakas nori imtis lyderystės teikiant pagalbą Ukrainai ir kartu su Lenkija spausti Berlyną didinti paramą. Prancūzija taip pat spaudžia Vokietiją, kad Berlynas nusileistų iki sausio 22-osios, kai bus minimos 60-osios Eliziejaus partnerystės metinės, Paryžiuje susitiks Emmanuelis Macronas ir O. Scholzas, leidiniui „Politico“ sakė neįvardytas Prancūzijos pareigūnas.
„Atrodo, politiniai skaičiavimai šiuo klausimu pastarosiomis dienomis keičiasi. (...) Signalai, kurių girdime iš Paryžiaus ir Londono, rodo, kad jie nori siųsti tankų ir pralaužti Vokietijos užstrigimą“, – sakė R. Lossas.
Tiesa, prancūziškų ir britiškų tankų kiekis ir aprūpinimo resursai yra riboti. Lengviausiai prieinami yra „Leopard-2“ tankai, nes jų turi daug valstybių, yra išvystyta atsarginių dalių pramonė, amunicijos gamyba.
Didžiausią svertą Vokietijai turi Vašingtonas, todėl labiausiai tikėtina, kad tankus Ukrainai perduoti ryšis ne pavienės valstybės, o plati koalicija, apie kurią ir užsiminė Lenkijos prezidentas. Ir sprendimas bus priimtas kitame Ramšteino formato susitikime, kuris vyks sausio 20 dieną.
„Diskusijos gali pasiekti viršūnę Ramšteino susitikime ir kanceliarijoje Berlyne. Jie turi pakeisti savo poziciją, bet mes matėme, kad jie jau anksčiau reagavo į spaudimą ir dabar Suomijoje, Danijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje ir JK kylančios diskusijos didina spaudimą iki tokio lygio, kad mes galime vėl pamatyti, kaip [Vokietijos] Vyriausybė nenoriai, bet žengia šį žingsnį“, – sakė R. Lossas.
Tačiau net jei Vakarų valstybių koalicija pritartų, kad tankų būtų perduota Ukrainai, pirmosios mašinos ukrainiečių pajėgas galėtų pasiekti po 3 ar 5 mėnesių. Kariai turėtų būti apmokomi jomis naudotis, valstybėms reikėtų parinkti panašios komplektacijos įrangą, kad įgulos galėtų persėsti iš vienos mašinos į kitą.
Kitas iššūkis – net ir naujausi valstybių pažadai kalba tik apie keliasdešimt tankų, nors Ukrainos pajėgoms jų reikėtų bent kelių šimtų, kad su pėstininkų kovos mašinomis jos pakeistų padėtį mūšio lauke.
„Ukrainiečiai jau labai sėkmingai naudoja kombinuotos ugnies taktiką, (...) nustato silpnąsias Rusijos linijų vietas, kur galima greitai prasiveržti su didele ugnimi. (...) Iki šiol tai darydami jie rėmėsi sovietiniais tankais, šarvuočiais, bet jie lėtai yra, jiems trūksta dalių, amunicijos, jie yra naikinami, – pažymėjo R. Lossas. – Ukrainiečiams reikia turėti galimybę reaguoti į lokalias rusų pajėgų sankaupas ir perkelti savo pajėgas.“
