2014 metais Maskvai neteisėtai aneksavus Krymą, Ukrainai priklausančiame pusiasalyje kilo nekilnojamojo turto bumas, nes daugelis rusų suskubo įsigyti būstą prie jūros.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Po okupacijos net 800 tūkst. rusų persikėlė nuolat gyventi į Krymą, o kiti įsigijo vasarnamius ar pirko butus ir namus nuomai, todėl nenuostabu, kad vietos nekilnojamojo turto rinka augo.
Tam tikrais skaičiavimais, iki 2022 m. pradžios kainos kasmet augo maždaug 60 procentų.
Kainas dar labiau augino įvairūs Rusijos įsteigtų planavimo agentūrų sprendimai.
Pavyzdžiui, praėjusią vasarą Sevastopolio vietos valdžia sustabdė statybos leidimų išdavimą, kol bus priimtas naujas miesto plėtros planas. Rinka sureagavo akimirksniu – vidutinė kvadratinio metro kaina mieste išaugo nuo 85000–95000 rublių (apytiksliai 1087–1216 eurų) 2021 m. balandį iki 120 000 (apytiksliai 1538 eurų) vos po dviejų mėnesių.
Tačiau lengvo pasipelnymo iš nekilnojamojo turto šaltinis išgaravo vos tik Maskva vasarį pradėjo neišprovokuotą invaziją į Ukrainą.
Konsultacinės bendrovės „Idem“ duomenimis, 2022 metų birželį, gyvenamojo nekilnojamojo turto pardavimai Kryme sumenko 72 proc., palyginti su praėjusiais metais.
Nors 2022 m. dar buvo juntamas šioks toks inercinis naujos statybos butų pardavimo kilimas, kiek didesnis nei 5,1 procento augimo tempas birželį buvo minimalus, palyginti su ankstesnių metų dviženkliu šuoliu.
Skaitmeninėje platformoje „Restate“ pateikiama statistika rodo, kad vidutinė naujos statybos butų kaina Sevastopolyje sumažėjo nuo 207 300 rublių (apytiksliai 2657 eurų) už kvadratinį metrą gegužę iki 147 500 rublių ( apytiksliai 1892,63 eurų) gruodį, t. y. 29 proc. kritimas vos per šešis mėnesius. Apskaičiuota, kad 2022 m. būsto kainos Kryme vidutiniškai smuko beveik 10 procentų ir tikėtina, kad karo Ukrainoje eiga situaciją dar pablogins.
Spalį sunaikinus dalį Krymo tilto ir po mėnesio išlaisvinus Ukrainos uostamiestį Chersoną, nekilnojamojo turto pardavimai pusiasalyje iš esmės sustojo.
„Išorinės paklausos, kuri didžiąja dalimi lėmė ir kainodarą, ir pardavimų apimtis, nebėra“, – sakė nekilnojamojo turto rinkodaros tyrimus vykdančios bendrovės „Analytical Corporate Group“ vadovaujantis partneris Ilja Pičiujevas.
Masinis egzodas
I. Pičiujevo nuomone, Ukrainos bepiločių orlaivių atakos, sabotažo atvejai ir pusiasalyje dislokuotos oro gynybos sistemos skatina pasitraukimą iš Krymo nekilnojamojo turto rinkos, nes mažai kas nori investuoti į vietovę, esančią taip arti karo zonos.
Be to, yra požymių, kad, situacijai Kryme vis sudėtingėjant, daugelis rusų bet kokia kaina sieks pasitraukti iš vietinės nekilnojamojo turto rinkos.
Pasak Natalijos Masalskajos iš Sevastopolyje įsikūrusios nekilnojamojo turto agentūros „Multidom“, nors oficialiai nemažai nekilnojamojo turto parduodama net iki 2 procentų sumažintomis kainomis, daugelis savininkų mielai numuša iki 20 procentų deklaruojamos turto vertės, kad kuo greičiau jo atsikratytų.
Krymo nekilnojamojo turto gildijos pirmininko Dmitrijaus Židelevo teigimu, nekilnojamasis turtas pusiasalyje tapo absoliučiai pirkėjų valdoma rinka – iki sandorio sudarymo daugelio objektų skelbiama kaina sumažinama net iki 50 procentų.
Panašu, kad sulėtėjimas paveikė visus rinkos segmentus – nuo prabangiausio nekilnojamojo turto iki pigesnio.
„Butų pardavimas mūsų komplekse buvo gana aktyvus visus šiuos metus, iki pat rudens... bet nuo spalio mėnesio paklausa praktiškai sustojo, – sakė netoli Jaltos kurorto įsikūrusio objekto rinkodaros direktorė Irina Romanova. – Daugelis klientų, ketinusių iki praėjusių metų pabaigos iš mūsų įsigyti nekilnojamąjį turtą, nusprendė palaukti ir atidėjo savo planus „po Naujųjų metų“ ar net iki pavasario.“
„Pagrindinė priežastis – politinė aplinka ir su ja susijęs neapibrėžtumas, taip pat patogios logistikos į pusiasalį trūkumas, – pridūrė ji ir nurodė, kad situaciją pablogino tai, jog po vasario 24 d. invazijos Maskva saugumo sumetimais uždarė Krymo sostinės Simferopolio oro uostą. – Ne visi yra pasirengę pirkti nekilnojamąjį turtą nuotoliniu būdu, o atvykti apžiūrėti norimą objektą tapo sudėtinga, kai lėktuvai neskraido.“
Dar viena priežastis, kodėl daugelis Rusijos investuotojų nerimauja dėl nekilnojamojo turto Kryme, yra tai, kad jų nuosavybės statusui gali kilti pavojus, jei Ukraina atsiims pusiasalį – ši mintis nebeatrodo tokia nereali kaip prieš metus, turint omenyje Kyjivo pasiekimus mūšio lauke.
Jei taip atsitiks, Ukrainos valdžia jau yra davusi suprasti, kad dauguma rusų, įsigijusių nekilnojamojo turto Kryme, tiesiog neteks savo būstų. „Gyventojai, nelegaliai atvykę į pusiasalio teritoriją, turės išvykti... savanoriškai arba priverstinai“, – sakė nuolatinė Ukrainos prezidento atstovė Kryme Tamila Taševa.
Jei Krymas grįžtų Ukrainai, tai komplikuotų ir vietos gyventojų, likusių pusiasalyje po to, kai Rusija jį okupavo, reikalus.
Vietiniai Krymo gyventojai, gyvenę pusiasalyje iki 2014 metų ir po okupacijos įgiję Rusijos pilietybę, Ukrainos Krymo prokuratūros vadovo Ihorio Ponočevno teigimu, nebus traukiami baudžiamojon atsakomybėn už kolaboravimą.
Tačiau, anot Pirmojo tarptautinio Ukrainos plėtros fondo prezidento Mykolos Volkivskio ir Tarptautinė politikos mokslų studentų asociacijos Ukrainos padaliniui vadovaujančio Artiomo Olijniko, nekilnojamojo turto pardavimo sutartys, kurias Krymo gyventojai sudarė pagal Rusijos įstatymus, gali būti anuliuotos.
Jei pusiasalis bus išlaisvintas, ekspertai prognozuoja, kad vietos teismams gali tekti spręsti tūkstančius bylų, susijusių su keblia ukrainiečių, kurie perregistravo nuosavybę Kryme arba pardavė nekilnojamąjį turtą rusams pagal Maskvos okupacijos metu galiojusius teisės aktus, situacija.
„Sprendimus priims vietos teisėjai, kurie kruopščiai išnagrinės kiekvieną atvejį atskirai, tačiau gali būti pateiktos bendros rekomendacijos“, – sakė M. Volkovskis ir A. Olijnikas.
Jų nuomone, „visas Ukrainos piliečių turtas turi būti grąžintas į teisėtų savininkų rankas, o nuostoliai turi būti atlyginti“. Jie taip pat pasisako už tai, kad „iš Rusijos kariuomenės atstovų ir kolaborantų būtų atimta nuosavybė“ ir kad tokiems žmonėms nebūtų leista perleisti nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą savo šeimos nariams ar draugams.
