Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad rusų kalbos mokymo atsisakymas mokyklose bus palaipsnis procesas. Be to, anot jos, laukia nemažas darbas su tėvais, nes būtent jie turi didžiausią įtaką vaikams renkantis, kokią antrąją užsienio kalbą jie mokysis mokyklose.
Trečiadienį vykusiame Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) posėdyje ministrė kalbėjo, kad kitą savaitę planuojama pateikti detalesnį planą dėl galimbyių išplėsti antrosios užsienio kalbos pasirinkimą šalies mokyklose.
„Konsultuojamės su kaimyninėmis Lenkija ir Estija. Tai tikrai bus palaipsnis procesas ir pagrindinis tikslas, kad mokiniai turėtų kuo daugiau pasirinkimų. Nemažas darbas laukia ir su tėvais, nes tėvai daro labai stiprią įtaką vaikų antros užsienio kalbos pasirinkimui“, – teigė J. Šiugždinienė.
Ji vardijo, kad šiuo metu, siekiant praplėsti mokinių galimybes rinktis kitą antrąją užsienio kalbą, o ne tik rusų, dirbama trimis kryptymis, kurių pirmoji – komunikacija.
„Tai darbas su tėvais ir visuomene dėl pasirinkimų. Antra [kryptys] – dėl galimybių mokyti kitų Europos Sąjungos kalbų. Aišku, fokusuojamės į pagrindinės tris, tai yra Prancūzija, Vokietija, o Vilniaus regione norėtume fokusuotis taip pat ir į lenkų kalbą.
Rengiame pasiūlymą dėl hibridinio modelio antros užsienio kalbos. Kalbamės taip pat su savivaldybėmis dėl galimybės hibridiniu būdu organizuoti antros užsienio kalbos ugdymą“, – kalbėjo ministrė.
Anot J. Šiugždinienės, taip pat labai svarbus rusų kalbos mokytojų persikvalifikavimas ir tam sudaromos galimybės. Ji pabrėžė, kad visi mokytojai yra labai svarbūs ir jokių staigių judesių būti neturėtų.
„Mes turime užtikrinti mokytojams galimybę įgyti antrą kvalifikaciją, mums labai trūksta mokytojų, kiekvienas mokytojas yra labai vertingas. Todėl labai rimtai žiūrime į dabartinių rusų kalbos mokytojų [persikvalifikavimą], jeigu mažėtų ir manau, kad mažės rusų kalbos pasirinkimas, nes tikrai nėra visiškai normalu, kad rusų kalbos mokosi apie 70 proc. Lietuvos vaikų“, – dėstė J. Šiugždinienė.
