Viendienių aistruolių yra visame pasaulyje, o Kaune gimusį Edviną Misiukevičių jos pakerėjo, kai jis buvo dar berniukas. Trapios gėlės taip jį užbūrė, kad dabar jis rašo mokslinį darbą apie jas, o namus Kaune išmainė į Ežerėlio miestą, kur už namo plyti viendienių gretos. Aistrai, virtusiai darbu, jis skiria kone visą doktoranto stipendiją, už kurią perka gerų „tėvų“.
28 metų E. Misiukevičiaus valdos Ežerėlio pakraštyje – 26 arai. Į savo teritoriją jis įsileidžia ekskursantus, norinčius susipažinti su šeimininko dievinamais augalais.
Nors žiedo žydėjimas trumpas, viendienės akį džiugina kur kas ilgiau, mat žiedynas gali turėti iki penkiasdešimties, o kartais ir daugiau pumpurų. Viename kere – ne vienas žiedynas, tad per dieną nužydėjus vienam, netrukus grožiu išsiskleidžia kitas ir apskritai žydėjimas užtrunka apie mėnesį, pusantro ar net du. Yra veislių, kurios žydi ir pakartotinai.
Edvino meilė viendienėms, užgimusi, kai jis buvo vaikas, tokia stipri, kad jis jau sukūrė 57 veisles. Vieną seriją selekcininkas pavadino „Lakelet“ (ežerėlis), taip atiduodamas duoklę Ežerėliui – nedideliam miestui Kauno rajone, į kurį E. Misiukevičius tik dėl galimybės sklype už namo auginti viendienes ir persikėlė iš Kauno.
Iš viso pasaulyje yra 96 tūkst. viendienių veislių, o Edvino plotuose – 820. Tarp jų yra ir ukrainietiškų, kurios jau per plataus masto karą atkeliavo iš Odesos. Pasak Edvino, jos susigūžusios ne veltui – gėlės jautrios kaip ir žmonės.
Įstabių žiedų gėlės galėtų ir išmaitinti Edvino šeimą tiesiogine prasme, mat viendienes galima naudoti salotoms ar jų pumpurus skanauti apkeptus tešloje.
Aistrą įskėlė kaimynės dovana
Edvino susidomėjimą viendienėmis vaikystėje pažadino kaimynė, padovanojusi sodinukų. Berniukas juos pasodino, kantriai laukė žiedų, aplankęs botanikos sodą suprato, kad viendienių būna ir kitokių, kad tai – sunkiai aprėpiamas ir be galo įdomus pasaulis.
O lemtingą tašką jo kelyje padėjo pažintis su garsiu selekcininku Jonu Auksuoliu Liutkevičiumi, kuris yra dirbęs ir su viendienėmis. Jis Edvinui paaiškino, koks yra selekcininko darbas, supažindino su Lietuvos gėlių selekcininkų draugija, su kitais kolegomis, tarp jų – ir su selekcininku Antanu Markevičiumi, kuris paskatino domėtis užsienio patirtimi. Taip ir prasidėjo E. Misiukevičiaus pažintis su amerikiečiais.
Nuo 2012 m. Edvinas – Amerikos viendienių asociacijos (American Hemerocallis Society – AHS) narys, o nuo 2014-ųjų – AHS viso gyvenimo narys.
2017 m. Edvinas baigė Želdininkystės bakalauro studijas Aleksandro Stulginskio universitete, 2018 m. Mertl Biče Pietų Karolinos valstijoje JAV dalyvavo AHS Nacionalinėje konferencijoje. 2019 m. E. Misiukevičius baigė agronomijos magistrantūros studijas VDU Žemės ūkio akademijoje, stažavosi ir Italijoje.
Šiuo metu jis tęsia agronomijos studijas Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyriuje doktorantūroje. Jo darbo tema – „Skirtingo ploidiškumo viendienių adaptyvumas“.
Amerikoje – Misiukevičiaus viendienė
Selekcininkas sako, kad Ežerėlyje jis turi daugiau erdvės savo aistrai, nei kad turėjo Kaune, nors ir Žaliakalnyje su tėvais gyveno ne „ant asfalto“ – aplink namus vištos lakstydavo.
„Rinkomės ne tik namus gyventi, bet ir kad turėčiau sklypą savo viendienėms. Iš pradžių plotai nebuvo dideli, nes turėjau tik kelis šimtus veislių. O per pastaruosius aštuonerius metus išaugo į didelę kolekciją“, – apžvelgdamas savo valdas šypsojosi Edvinas.
Pirmąją veislę jis išvedė 2013 m. ir pavadino ją „Mitsu“, tai užtruko ne vienerius metus. Vėliau atsirado ir serija „Lakelet“. Kūrybos procesas vyksta nuolat.
E. Misiukevičius gali didžiuotis ir tuo, kad jo garbei Amerikoje buvo sukurta viena veislė ir pavadinta jo vardu ir pavarde.
„Tarkime, ši viendienė ypatinga, – rodo E. Misiukevičius. – Ji yra vėlyvoji, jos žiedo pakraštys dantytas. Antai matyti dantukai. Toks ir buvo mano sumanymas, kuriant šią veislę. Mano vardo veislė taip pat turi dantytą pakraštėlį. Jos netiesiogiai giminingos, tai močiutė tų dviejų veislių“, – apie savo karaliją pasakojo Edvinas.
Jis stabteli prie dar vienos gėlės.
„Latelet Midnight Memories“ – viena iš įdomesnių mano veislių, ši viendienė žydi pakartotinai. Kodėl „Memories“? Net nepamenu, kažkokia daina tuo metu skambėjo. Ši viendienė įdomi ir tuo, kad jos akis vandenženklė.
Kitos turi tamsią akį, o šios – šviesi. Tuo ji tokia ir įdomi bei unikali“, – paaiškino E. Misiukevičius.
Kadangi ši veislė žydėti pradeda truputį vėliau už daugumą ir žiedyne turi daugiau nei 25 pumpurus, paskutiniai žiedai išsiskiria iš peržydėjusių viendienių.
Vienai veislei skyrė net trylika metų
„Reikia kantrybės. Didelės didelės didelės kantrybės. Žinoma, reikia turėti du gerus tėvus, kad geri vaikai, gera veislė išeitų. Ir daug daug daug kantrybės. Na, ir, žinoma, sėkmės“, – savo paslaptį atskleidė Edvinas.
Kantrybę jis pabrėžia ne šiaip sau – žiedai pražysta po dvejų trejų metų.
„Sukryžminus užsimezga vaisius, jis sunoksta, jame – sėklos. Iš kiekvienos jų išauga skirtingi augalai ir iš jų daroma pirminė atranka, pamatai, kad žiedas yra įdomus, augini jį, stebi, ar augalas geras. Žiūri, ar žiedynas yra šakotas, ar yra daug pumpurų, ar žydi pakartotinai, ar augalas sveikas.
Vieną veislę, tarkime, stebėjau žydinčią, kol ją užregistravau. Tad iki registracijos užtruko trylika metų. Tai tikrai ilgas laikas“, – pasakojo selekcininkas Edvinas.
Trylika metų užtrukusį darbą jis pradėjo būdamas tuomet vienuolikametis. O ir pavadinimą sugalvoti ne taip paprasta, ir tam yra rimta priežastis.
„Rasti pavadinimą naujai veislei pavadinti, kuris dar nebūtų sugalvotas, kai tiek viendienių veislių, yra labai sudėtinga“, – šypsojosi mokslininkas.
Labiausiai jis didžiuojasi gegutinio tipo viendiene „Lakelet Reflecting Waters“, kurios visi žiedai su raibuliuotu viduriu. Kitas jo pasididžiavimas – „Lakelet Loud and Proud“.
„Ir pavadinimas rodo, kad ja labai didžiuojuosi, jos žiedai – įspūdingo dydžio“, – apibūdino E. Misiukevičius.
Šiemet gamta pašykštėjo sąlygų, kad žiedai veistųsi gausiai. Tiesa, kaltinti karščių jis neskuba, tiesiog kažkas viendienėms neįtiko.
„Kažkiek medžiagos bus, bet gerokai mažiau. Per dieną sukryžminu 200–300 žiedų, užmegztų būna apie dešimt. Tad galima sakyti – darbas be rezultato. O tai kerta per motyvaciją. Todėl ir sakiau, kad kantrybės reikia labai labai daug“, – paaiškino E. Misiukevičius.
Kartais, kad nepavyko, paaiškėja po kurio laiko. Tarkime, Edvinas norėjo išvesti grynai baltą viendienę, labai džiaugėsi ir didžiavosi tokią sukūręs ir net užregistravęs, tačiau šiemet ji pražydo gelsva.
Užsibrėžė kainos ribą
Tų gerų „tėvų“ lietuvis dairosi tarptautiniuose aukcionuose, kuriuose galybė įdomybių.
„Pamatau, kad yra koks nors įdomus bruožas – žiedų, aukščio, išsišakojimo, tokį augalą ir pasirenku. Perku jį“, – sakė selekcininkas.
Edvinas pasakojo neseniai stebėjęs vieną aukcioną, kur viendienės sodinukas parduotas už 1900 dolerių
„Man tokios kainos neįkandamos. 400–450 dolerių yra lubos, kurias sau yra leidęs. Geriau palaukti porą metų, kai kaina nukris“, – sakė Edvinas.
Jis rengia pavasario katalogus, kuriuose – jo veislės. Taip norintys gali įsigyti Edvino viendienių. Savo kolekciją jis padovanojo ir Šiaulių botanikos sodui.
„Jie kuruoja mano veisles. Jei man, tarkime, kas nors nesiklosto vienais metais, Šiauliuose galima rasti atsarginį variantą. Būna, kad visko nutinka, gėlės juk gyvos “, – pasakojo Edvinas.
Viendienių kolekciją vaikinas vadina pomėgiu, uždirbti iš to dar nelabai pavyksta. O maitina jaunąjį mokslininką akademinis darbas.
„Kai dar studijavau bakalauro, magistro studijose, Amerikos viendienių asociacija man skirdavo stipendiją. Buvau trijų ar keturių stipendijų laureatas. Visos jos buvo paskirtos viendienėms“, – šypsojosi E. Misiukevičius.
Svajonė – daugiadienės
„Viena didžiausių svajonių – viendienė, kuri žydi ne vieną dieną. Kaip juokiuosi, būtų jau daugiadienės“, – atskleidė Edvinas.
Šiame kelyje jį įkvepia amerikietis selekcininkas, sukūręs kelias viendienių veisles, kurios žydi iki 8 dienų. Jų Edvinas nusipirkti, įsivežti ir dirbti su jomis Lietuvoje kol kas negali – tai ribojama ES teisės aktais.
Edvinas šypsosi, kad puokštės viendienių nepadovanosi, mat žiedas išsilaikys vos dieną, antra, nužydėjęs tamsesnės spalvos žiedas varva, tad gali sutepti drabužius. Na, o daugiadienės jau tiktų ir puokštei.
