Apžvalgininkas Rimvydas Valatka LRT RADIJUI sako, kad rusų kalbą reiktų palikti tik elitinėse gimnazijose, „kur žmonės yra tokio skvarbaus proto, jog jie niekada nepasiduos Rusijos minkštajai galiai“. Seimo narys Audronius Ažubalis stebisi, kad nuolat perleidžiamuose rusų kalbos vadovėliuose vyksta absoliuti moksleivių indoktrinacija. Kaune rusų kalbos mokantis Sergejus Kozlovas pritaria, kad Lietuvos mokyklose reikia imtis rusų kalbos mokymo permainų, tačiau nesutinka, kad tą daryti reiktų skubiai ir drastiškai.
Rusų kalba – antra pagal populiarumą
Ar reikėtų atsisakyti rusų kalbos mokymo Lietuvos mokyklose? Tokie svarstymai kilo prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje. Šis klausimas tapo dar aštresnis, kuomet Kyjivas paskelbė, kad nuo rugsėjo mokyklose atsisakoma rusų kalbos. Ir iš tiesų Ukrainos miestai vienas po kito atsisako rusų kalbos mokymo mokyklose. Tokiu keliu žengiantys miestų vadovai sako, kad priešo kalbos ukrainiečiams nereikės bent trečdalį amžiaus.
O štai Lietuvoje pabėgėliai iš Ukrainos neretai siunčiami būtent į rusakalbes ugdymo įstaigas. Rusų kalba išlieka ir populiariausia arba vienintelė renkantis antrąją užsienio kalbą lietuviškose mokyklose.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius patvirtina, kad rusų kalba kaip pirmoji renkantis antrąją užsienio kalbą yra vyraujanti bene visoje šalyje. Bet, pasak jo, per pastaruosius septynerius metus rusų kalba pasirenkama nuosekliai vis mažiau.
„Šiandien apie 75 proc. vaikų mokosi rusų kalbos, tačiau tas pasirinkimas nuosekliai jau 5-7 metus mažėja. Vis dėlto tas mažėjimas nėra toks spartus, kad, tarkime, po penkerių metų jau pasirinktų mažiau nei 50 proc. (šalies moksleivių – LRT.lt)“, – dabartinę situaciją trumpai nušviečia viceministras.
Siūlo palikti tik elitinėse gimnazijose
Nepriklausomybės Akto signataras, apžvalgininkas Rimvydas Valatka sako prisimenantis savo dar prieš du dešimtmečius keltą idėją, kad „jeigu išjungtume ketvirčiui amžiaus rusų kalbos mokymą, tai Lietuva niekaip nuo to nenukentėtų, o netgi laimėtų“. Pasak jo, rusų kalbą tuo metu mokėjo beveik visa Lietuvos populiacija.
„Tą patį argumentą ir ukrainiečiai sako, bet noriu šiek tiek patikslinti – aš nesakau, kad reiktų 100 proc. nustoti mokyti rusų kalbos Lietuvoje, – sako R. Valatka. – Aš sakau, kad ją galbūt reiktų palikti tik elitinėse gimnazijose, tai yra, ten, kur žmonės yra tokio skvarbaus proto, kad jie niekada nepasiduotų Rusijos minkštajai galiai. Priešingai, iš tų gimnazijų turėtų išeiti žmonės, kurie valdys ministerijas, valstybę, verslus ir t.t. Tai jie patektų į tą kategoriją, kuriems reikėtų mokėti (rusų kalbą – LRT.lt).“
Politikos apžvalgininkas sako, kad užsienio kalbos įprastai yra mokomasi dėl dviejų priežasčių: noro toje šalyje gyventi ir dėl to, kad kalba yra mokslo ir technologinių naujovių kalba, kaip kad anglų kalba. Tai rusų kalba į šituos abu kriterijus niekaip nepatenka, diagnozuoja jis.
„Kad per kalbą gautume labai geros literatūros, filosofijos, politikos mokslo žinių, tai visi šie trys kriterijai taip pat (rusų kalbai – LRT.lt) netinka. Tai tokiu atveju reikia klausti, kiek apskritai Lietuvai reikėtų žmonių, kurie turėtų mokėti rusų kalbą, kad valstybė patenkintų visus savo interesus? Mano galva, reiktų maksimaliai 2 tūkst. (rusų kalbą mokančių žmonių – LRT.lt)“, – įsitikinęs Nepriklausomybės Akto signataras.
Kiek apskritai Lietuvai reikėtų žmonių, kurie turėtų mokėti rusų kalbą, kad valstybė patenkintų visus savo interesus? Mano galva, reiktų maksimaliai 2 tūkst.
R. Valatka
R. Valatka stebisi, kad Lietuva tiesiog mėto biudžeto pinigus, kad 75 proc. moksleivių mokytųsi rusų kalbos. Pasak jo, tai nėra logiškas pinigų investavimas į švietimą.
„Mums reikia lenkų kalbos, nėra nė procento, mums reikia danų, italų ispanų kalbų, – vardija jis. – Su ispanų kalba pagal tuos kriterijus mes gautume beveik viską, išskyrus naujausias technologijas. Visa tai yra kažkur žemiau nei vienas procentas.“
Mokykla – vaikams ruošti, o ne mokytojams užsidirbti
Rusų kalbos mokytojas Sergejus Kozlovas, reaguodamas į R. Valatkos žodžius, sako bemat susimąstęs, ar dirba elitinėje, ar ne elitinėje gimnazijoje. Pasak jo, politologo idėjas reikėjo įgyvendinti dar nepriklausomybės pradžioje.
„Tokių drastiškų veiksmų dabar taip lengvai ir greitai nepadarysime. Pagalvokite apie mano vyresnius kolegas. Aš dar palyginti jaunas, laisvai galiu persikvalifikuoti ir pakeisti kalbą. Laisvai galiu dėstyti anglų kalbą. Tačiau šiandien visa tai reiktų padaryti kažkaip kitaip, reikia turėti strateginį planą, kaip tos rusų kalbos atsisakyti. Galbūt tiek daug jos ir nereikia, tačiau vaikai renkasi. Štai mano mokykloje yra dėstoma ir ispanų kalba, ir prancūzų kalba, ir vokiečių kalba, ir rusų kalba. Vaikai turi labai didelį pasirinkimą“, – teigia dviejose Kauno mokyklose – „Varpo“ gimnazijoje ir Juozo Urbšio progimnazijoje – rusų kalbą dėstantis mokytojas.
Mokytojo argumentas, kad dauguma pedagogų yra seni ir nepersikvalifikuos, kelia šypseną, į išsakytus S. Kozlovo žodžius reaguoja R. Valatka. Pasak apžvalgininko, „paprastai mokykla yra statoma ir organizuojama vaikams mokyti, bet ne mokytojams užsidirbti“.
„Tai šitą reiktų žinoti. Lietuvos kaime prieš šimtą metų pradines mokyklas statė ten, kur buvo vaikų, – teigia įžvalgas ekonomikos, kultūros ir politikos klausimais rašantis R. Valatka. – Tada važiuodavo pas valdžią, kad jiems atsiųstų mokytoją.“
Reikia ne drausti, o duoti pasirinkti
Buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas, buvęs švietimo ministras, visuomenininkas Darius Kuolys sako nesutinkantis su R. Valatkos siūlymu „priešintis Rusijai, patiems tampant autoritarine-totalitarine visuomene".
Totalitariniais būdais kovoti prieš totalitarinę valstybę yra kelias tapti mažąja Rusija. Pasirinkimas yra laisvo žmogaus esmė. Tą pasirinkimą mes turėtume užtikrinti.
D. Kuolys
„Rimvydas Valatka siūlo valstybei nuspręsti, kas bus tie 2 tūkstančiai žmonių, kuriems bus leidžiama mokėti rusiškai. Tai bus kontržvalgybininkai, žurnalistai, politologai, bet ne laisvas pilietis pasirinks, – apžvalgininko idėją kritikuoja D. Kuolys. – Tai man atrodo, kad totalitariniais būdais kovoti prieš totalitarinę valstybę yra kelias tapti mažąja Rusija. Pasirinkimas yra laisvo žmogaus esmė. Tą pasirinkimą mes turėtume užtikrinti. [...]“
Paklaustas, ar sumažėjo moksleivių, besirenkančių mokytis rusų kalbos, kaunietis mokytojas sako, kad „paradoksalu, bet ją renkasi daugiau mokinių“. „Ateina nauji mokiniai ir didžioji jų dalis renkasi būtent rusų kalbą“, – patikina S. Kozlovas.
Iškėlus klausimą, ar vaikai šiuo metu, kuomet vyksta Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, jaučiasi komfortiškai, mokydamiesi šalies agresorės kalbos, S. Kozlovas sako, kad moksleiviai tokių klausimų, kokius sau užduoda suaugusieji, nekelia. Pasak rusų kalbos mokytojo, rusų kalba šioje situacijoje ypač praverčia mokyklose integruojamiems ukrainiečių vaikams, mat šie, pasak jo, itin sunkiai moka kokią nors kitą užsienio kalbą arba jos visai nemoka.
Tie vaikai, kurie turi rusakalbių šaknų, tai jie klasėje gali labai laisvai kalbėti rusų kalba ir padėti tiems vaikams, kurie nemoka anglų kalbos. Tai šitoje vietoje rusų kalba šiek tiek padeda ukrainiečių vaikams, nes jų anglų kalbos žinios yra labai silpnos.
S. Kozlovas
„Mūsų mokyklose yra labai daug integruota ukrainiečių vaikų. Beveik 90 proc. jų nekalba angliškai. Tai reiškia, kad anglų kalba buvo labai prastai, paviršutiniškai arba visai nedėstoma Ukrainoje, – spėja pašnekovas. – Tie vaikai, kurie turi rusakalbių šaknų, tai jie klasėje gali labai laisvai kalbėti rusų kalba ir padėti tiems vaikams, kurie nemoka anglų kalbos. Tai šitoje vietoje rusų kalba šiek tiek padeda ukrainiečių vaikams, nes jų anglų kalbos žinios yra labai silpnos.“
Pasigenda strateginio planavimo
R. Valatka įsitikinęs, kad kiekviena šalies mokykla turėtų rinktis mokyti užsienio kalbą pagal tam tikrą nustatytą planą: kiek Lietuvai reikia lenkų, švedų, latvių bei kitas užsienio kalbas mokančių žmonių.
Reaguodamas į tai, mokytojas S. Kozlovas sako, kad norint imtis tokio plano, mūsų šaliai reiktų bent kelių dešimtmečių. „Nereikia imtis kažko drastiško, reikia tai daryti palaipsniui. Jei 32 metus nieko šioje srityje nedarėme, tai dabar reiktų mažiausiai 30 metų, kad kažkas pasikeistų“, – sako Kaune rusų kalbos mokantis pedagogas.
Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) Komunikacijos prorektorė Vilma Bijeikienė taip pat sako, kad užsienio kalbų mokymas šalies mokyklose visus nepriklausomybės dešimtmečius šlubavo. Pasak jos strateginio planavimo nebuvimas, vystant užsienio kalbų politiką, tiesiog liūdina.
Tai taip ir gaunasi, kad jei pirmoji kalba yra anglų kalba, tai antroji lieka rusų kalba, o daugiau pasirinkimo – nėra. Dėl to mes tokius skaičius ir turime. Tai buvo ir yra blogai.
V. Bijeikienė
Anglų kalbos docentė, mokslinio žurnalo „Darnioji daugiakalbystė“ (angl. „Sustainable Multilingualism“) vykdančioji redaktorė pritaria R. Valatkos mintims, kad užsienio kalbų mokymas nepelnytai yra paliktas savieigai, o lėšos neretai švaistomos.
„Svarbiausias raktas į sėkmę, manau, būtų užtikrintas pasirinkimas vaikams. Kalbėjo mokytojas, kuris dirba mokykloje, kurioje yra didelis pasirinkimas kalbų. Tai yra tikrai išskirtinė mokykla, tačiau labai daug Lietuvos mokyklų tokio pasirinkimo neturi, – teigia V. Bijeikienė. – Tai taip ir gaunasi, kad jei pirmoji kalba yra anglų kalba, tai antroji lieka rusų kalba, o daugiau pasirinkimo – nėra. Dėl to mes tokius skaičius ir turime. Tai buvo ir yra blogai.
Tiek iš universiteto pozicijos, tiek kalbų ekspertai, visada stengiamės kiek įmanoma prisidėti prie kalbų politikos formavimo. Tyrimais bandome įrodyti, kad vaikams yra labai svarbu suteikti galimybę rinktis. 16 proc. vokiečių, kaip antrosios kalbos, 6 proc. prancūzų kalbos, jau nekalbant apie kitas kalbas, tokias kaip italų ir ispanų arba kaimynų kalbas – lenkų ir latvių – pasirinkimas yra visiškai ribotas. Žinoma, mokyklos sakys, kad nėra mokytojų, tačiau čia yra vėlgi ta pati strateginio planavimo problema.“
Stebina indoktrinuojantis vadovėlių turinys
Seimo narys Audronius Ažubalis oficialiai kreipėsi į savo partijos kolegę, švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę reikalaudamas, kad kuo greičiau rusų kalba nebebūtų pagrindinė pasirenkamoji. Pasak jo, reikia siekti „tam tikrų proporcijų, atsižvelgiant, kur mes esame“.
„Mes esame Europos Sąjungoje. Mes esame NATO. Mes esame Europos valstybė. Mūsų moksleiviams, jeigu jie nori šiais laikais daryti tarptautinę karjerą, vienos anglų kalbos neužtenka. Būtų gerai prancūzų, būtų gerai vokiečių ir dar kitų kalbų. 2020-2021 mokslo metais iš 144 tūkst. moksleivių, pasirinkusių antrąją užsienio kalbą, 108 tūkst. mokėsi rusų kalbos, vokiečių mokėsi tik 24 tūkst., prancūzų – 8,9 tūkst., ispanų – 669, italų – vos 9 moksleiviai. Aš tik noriu pasakyti, kad matau okupacinės švietimo sistemos rudimentus“, – liūdnai konstatuoja A. Ažubalis.
Čia jūs nieko nerasite nei apie Sakartvelą, nei apie Krymą. Šiuose vadovėliuose nė žodžio apie Sacharovą, Solženicyną. Niekur čia nerasite apie žmogaus teises. Tai yra absoliuti indoktrinacija!
A. Ažubalis
Buvęs užsienio reikalų ministras sako, kad rusų kalbos vadovėliai kalba ne tik apie rusų kalbą, bet juose akivaizdžiai reklamuojami Rusijos miestai, viešbučiai, transporto bilietai, pati šalis vadinama demokratine.
„Čia jūs nieko nerasite nei apie Sakartvelą, nei apie Krymą. Šiuose vadovėliuose nė žodžio apie Sacharovą, Solženicyną. Niekur čia nerasite apie žmogaus teises, – vartydamas net keletą kartų perleistą rusų kalbos vadovėlį piktinasi politikas. – Tai yra absoliuti indoktrinacija!“
Mums reikia pereiti prie Vakarų šalių kalbų, įsitikinęs buvęs švietimo ministras D. Kuolys. Pasak jo, mokytojus reikia ne tik rengti, bet juos ir motyvuoti.
„Anglų kalbą išmokęs specialistas eis į verslą ir kitus dalykus, tai dėl to reikia nuoseklios valstybinės politikos. Didžiausia bėda valstybėje, kad vaikams nėra užtikrinamas tikras pasirinkimas – motyvuotas prancūzų, vokiečių kalbų pasirinkimas. Tai yra blogai. Valstybinė politika negali būti tokia. Tačiau dirbtinai dabar uiti ir sakyti, kad mes atsiribosime nuo rusų kultūros ir rusų kalbos, būtų toks isteriškas vienadienis sprendimas. Žudė ir prancūzai, žudė ir britai, kai turėjo savo imperiją.
Mes atnaujiname rusų kalbos literatūros programas šiandieninėse mokyklose ir ten dedame Michailą Lomonosovą ir jo patriotizmo sampratą savo rusų vaikams. M. Lomonosovas apskritai neigė lietuvių, latvių, žemaičių, senųjų prūsų baltiškumą ir propagavo Rusijos imperijos idėją bei ją šlovino.
D. Kuolys
Kitas dalykas yra turinys. Klausimas, kurį kelia A. Ažubalis, čia yra esminis. Dabar, per karą, rašomose programose net lietuvių vadovėliuose padaugėjo rusų autorių. Rusų autoriai, kaip Turgenevas, Krylovas išstumia Bronių Krivicką, Henriką Nagį bei kitus mūsų autorius. Mes atnaujiname rusų kalbos literatūros programas šiandieninėse mokyklose ir ten dedame Michailą Lomonosovą ir jo patriotizmo sampratą savo rusų vaikams. M. Lomonosovas apskritai neigė lietuvių, latvių, žemaičių, senųjų prūsų baltiškumą ir propagavo Rusijos imperijos idėją bei ją šlovino. Tai šitie klausimai turi būti labai jautriai persvarstomi. Per rusų kalbos pamokas mes turime kalbėti apie alternatyvią Rusiją, kuri egzistavo ir priešinosi imperijai, totalitarizmui, despotijai. Reikia pateikti tą vaizdą, iš kur Rusija atgims, iš kur ji rasis“, – sako buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas, buvęs švietimo ministras, visuomenininkas Darius Kuolys.
Visos diskusijos šia aktualia tema klausykitės LRT RADIJO laidų „Radijo ringas“ ir „Ryto garsai“ įrašuose.
Parengė Vismantas Žuklevičius
