Į Lietuvą nuo karo pabėgę ukrainiečiai itin noriai mokosi lietuvių kalbos, sako portalo LRT.lt pašnekovai. Finansavimą kursams skyrė valstybė, tačiau šimtai ukrainiečių lietuvių kalbos mokosi iš universitetų, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų savanorių.
Kalbai mokyti skirta daugiau nei milijonas eurų
Kaip portalui LRT.lt teigė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), tam, kad į Lietuvą nuo karo pabėgę ukrainiečiai sėkmingai mokytųsi lietuvių kalbos, iš viso skirta daugiau nei 1 mln. eurų. Dalis jų skirta aukštosioms mokykloms, kiti – savivaldybėms.
Ministerijos raštu pateiktame komentare teigiama, kad Vyriausybė šių metų pavasarį Lietuvos aukštųjų mokyklų, mokslo institucijų, organizuojančių nemokamus lietuvių kalbos ir kultūros kursus ukrainiečių studentams, dėstytojų, mokslo ir švietimo darbuotojų reikmėms skyrė 416 tūkst. eurų.
„Kursų dalyviams siekiama sudaryti galimybę tobulinti lietuvių kalbos įgūdžius, susipažinti su lietuvių literatūra, Lietuvos istorija, etnokultūra, ekonomika bei socialiniu ir politiniu gyvenimu“, – rašoma komentare.
Taip pat, kaip nurodė ŠMSM, iš valstybės biudžeto savivaldybėms skirta 790 tūkst. eurų suaugusiesiems iš Ukrainos mokyti lietuvių kalbos. Pasak ministerijos, parama siekiama padėti suaugusiesiems įgyti lietuvių kalbos pradmenis ir užsitikrinti sėkmingą integraciją Lietuvoje, sudaryti jiems visas galimybes įsilieti į darbo rinką.
„Valstybės finansavimą gavusios savivaldybės gali priimti sprendimus, kokiu būdu atvykusiems ukrainiečiams, norintiems mokytis lietuvių kalbos, organizuoti kursus. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos kursus atvykėliams gali vesti ir savivaldybių švietimo centrai“, – komentavo ŠMSM.
Pagal savivaldybių pateiktus gegužės mėnesio duomenis, Lietuvoje lietuvių kalbos mokosi 2 268 asmenys iš Ukrainos. Informacija apie šias mokymosi galimybes ukrainiečiams perduodama per savivaldybės paskirtus koordinuojančius asmenis, skelbiama savivaldybių internetiniuose puslapiuose, per susitikimus su asmenimis iš Ukrainos ir kitais būdais. Dalis mokymų vyksta savanorystės pagrindais.
Valstybės finansavimą gavusios savivaldybės gali priimti sprendimus, kokiu būdu atvykusiems ukrainiečiams, norintiems mokytis lietuvių kalbos, organizuoti kursus.
ŠMSM
Ko ėmėsi savivaldybės?
Portalas LRT.lt paklausė keleto savivaldybių, kokias jos suteikia galimybes į Lietuvą nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams mokytis lietuvių kalbos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Alina Kowalewska komentavo, kad dar kovo mėnesį imtasi veiksmų, kad atvykę ukrainiečiai Vilniuje galėtų mokytis lietuvių kalbos.
„Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi iniciatyvos ir jau kovo mėnesį ieškojo savanorių ir organizavo nemokamus lietuvių kalbos mokymus ukrainiečiams, buvo apmokyta apie 1000 ukrainiečių.
Šiuo metu tam yra gautas finansavimas ir skelbiamas grupių sudarymas mokytis nuo rugsėjo mėnesio“, – teigė A. Kowalewska.
Registruotis nemokamai mokytis lietuvių kalbos Vilniuje ukrainiečiai gali ČIA.
Alytaus miesto savivaldybė nurodė, kad ukrainiečiai iki 2021–2022 m. m. ugdymo proceso pabaigos lietuvių kalbos buvo mokomi Alytaus Likiškėlių progimnazijoje (Lietuvybės centre). Iš viso ten pamokas lankė 76 suaugusieji. Dar 10 suaugusiųjų ukrainiečių lietuvių kalbos mokėsi Alytaus Dzūkijos mokykloje.
„Iš viso Alytaus mieste 2021–2022 m. m. ugdymo proceso metu lietuvių kalbos mokėsi 86 suaugę ukrainiečiai. Šiuo metu mokosi 40 ukrainiečių, jiems pamokos vyksta Alytaus Likiškėlių progimnazijoje (Lietuvybės centre)“, – nurodė Alytaus miesto savivaldybės atstovai.
Mokosi ir universitetuose
Į Lietuvą atvykę ukrainiečiai lietuvių kalbos gali mokytis ir šalies aukštosiose mokyklose. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Užsienio kalbų instituto direktorė Teresė Ringailienė portalui LRT.lt komentavo, kad iš viso VDU – tiek Kaune, tiek Vilniuje – lietuvių kalbos mokėsi 700 ukrainiečių.
„Lietuvių kalbos pradmenų kursus vedė savanoriai: VDU studentai, darbuotojai, alumnai, Baltistikos centrų darbuotojai. Mokymai vyko tiek kontaktiniu, tiek nuotoliniu būdu. VDU Menų galerijoje „101“ (Kaune) vyko integruotos lietuvių kalbos ir meno pamokos, taip pat ir veiklos, susijusios su teatru ar muzika (Vilniuje). Neformalus kalbos mokymasis vyko ir tebevyksta pinant maskuojamuosius tinklus Ukrainos kovotojams“, – pasakojo T. Ringailienė.
Beje, lietuviai taip pat labai noriai mokėsi ukrainiečių kalbos, jos pradmenų kursą vedė savanoriai – ukrainiečiai studentai, VDU darbuotojai, karo pabėgėliai.
T. Ringailienė
Paklausta, kokį lietuvių kalbos mokėjimo lygį jau pasiekė jos VDU besimokę ukrainiečiai, Užsienio kalbų instituto direktorė nurodė, kad atvykusiems žmonėms svarbiausia įgyti kalbos pradmenis, išmokti skaityti, komunikuoti paprastose gyvenimiškose situacijose, pavyzdžiui, poliklinikoje ar banke, tad siūlytas 30 akademinių valandų kalbos pradmenų kursas.
„Beje, lietuviai taip pat labai noriai mokėsi ukrainiečių kalbos, jos pradmenų kursą vedė savanoriai – ukrainiečiai studentai, VDU darbuotojai, karo pabėgėliai“, – portalui LRT.lt teigė T. Ringailienė.
Be kitų aukštųjų mokyklų, galimybę mokytis lietuvių kalbos suteikė ir Klaipėdos universitetas (KU) – jame lietuvių kalbos kursai ukrainiečiams prasidėjo kovą. Jie buvo nemokami ir organizuojami tiek kontaktiniu, tiek nuotoliniu būdu.
„Juose buvo mokoma lietuvių kalbos pradžiamokslio – t. y. to, kas į kitą šalį atvykusiam žmogui padėtų susiorientuoti nepažįstamoje aplinkoje, megzti kontaktą. Norinčiųjų registravosi šimtai. Darbui su kursų dalyviais buvo pasitelkti savanoriai, studentai“, – komentavo KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto (SMHF) Lituanistikos ir užsienio kalbų centro vadovė Jūratė Derukaitė.
Pasak jos, kursų dalyvių skaičius visą laiką kito, grupių dydis svyravo nuo 15 iki 50 žmonių. Kaip kalbėjo J. Derukaitė, vieni žmonės nustodavo lankyti kursus, ateidavo kiti: „Matyt, natūralu, nes gyvenimo aplinkybės pabėgėliams nuolat kito. Ir tai buvo KU SHMF labdaringa iniciatyva. KU žmonės jautė pareigą prisidėti prie pagalbos karo ištiktiems ukrainiečiams.
Žinoma, absoliuti dauguma yra moterys; kai kurios atsiveda ir vaikų, vaikai ramiai užsiima savo veikla arba irgi kiek nors dalyvauja pamokose.
J. Derukaitė
Gegužę KU SHMF Lituanistikos ir užsienio kalbų centre intensyvius lietuvių kalbos kursus pradėjo 17 ukrainiečių, dirbančių švietimo srityje.“
Anot J. Derukaitės, šiuo metu KU vyksta tradicinis vasaros renginys – Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademija. Joje pagal intensyvaus lietuvių kalbos mokymosi metodiką mokosi 45 ukrainiečiai. Daliai jų lietuvių kalbos kursus finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė, daliai – Švietimo paramos fondas.
Kursus vedantys dėstytojai džiaugiasi ukrainiečių imlumu, noru mokytis lietuvių kalbos. Kursus veda ir pati J. Derukaitė. Pasakojo, kad besimokančiųjų amžius yra labai įvairus – nuo moksleivių iki pensininkų.
„Žinoma, absoliuti dauguma yra moterys; kai kurios atsiveda ir vaikų, vaikai ramiai užsiima savo veikla arba irgi kiek nors dalyvauja pamokose. Apie motyvaciją: taip, susirinkę mokytis ukrainiečiai apskritai motyvuoti. Tie, kurių motyvacija buvo silpnesnė arba pasikeitė jų gyvenimo aplinkybės, planai, liovėsi lankyti kursus.
Tačiau likusieji labai stengiasi. Lietuvių kalba ukrainiečiams nėra labai sudėtinga, nes šios kalbos yra susijusios senos giminystės ryšiais. Tai nesunku pastebėti ir ne kalbininkui: jau per pirmas pamokas ukrainiečiai džiaugsmingai atpažįsta giminiškų žodžių: dėkui, dėkoju, burokas, miestas (nes ukr. місце – vieta) ir kt. Maloniai stebina, kad ukrainiečiai ypač taisyklingai taria lietuviškus žodžius“, – komentavo KU Lituanistikos ir užsienio kalbų centro vadovė J. Derukaitė.
Ukrainiečiai lietuvių kalbos gali mokytis ir kitose šalies aukštosiose mokyklose.
Taip pat skaitykite
Baltarusių situacija kitokia
Tiesa, į Lietuvą atvyksta ne tik ukrainiečių, bet ir baltarusių. Dalis jų į mūsų šalį pabėga nuo diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos režimo represijų, kiti atvyksta su čia įsikurti pakviestomis įmonėmis. Portalas LRT.lt skelbė, kad vien per pirmąjį 2022-ųjų pusmetį dėl leidimo gyventi Lietuvoje kreipėsi daugiau nei 10 tūkst. baltarusių.
Visgi sprendimų dėl galimybių baltarusiams mokytis lietuvių kalbos nacionaliniu mastu nėra priimta. Tai portalui LRT.lt patvirtino ŠMSM. Iniciatyvos mokyti baltarusius gali imtis savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos.
„Vaikams iš Baltarusijos mokyklose užtikriname lietuvių kalbos pamokas. Suaugusiesiems mokymus organizuoja nevyriausybinės organizacijos“, – apie situaciją Vilniaus mieste kalbėjo A. Kowalewska.
O štai Alytaus miesto savivaldybė nurodė, kad pas juos nėra baltarusių, išreiškusių norą mokytis lietuvių kalbos.
Po suklastotų prezidento rinkimų Baltarusijoje Lietuvos politikai ne kartą kvietė Baltarusijos verslus persikelti į Lietuvą. Kvietimu dalijosi ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Portalas LRT.lt paklausė jos vadovaujamos ministerijos apie baltarusių, ypač čia persikėlusių su įmonėmis, galimybes mokytis lietuvių kalbos.
Raštu portalui LRT.lt pateiktame komentare Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai nurodo, kad sklandi specialistų iš užsienio integracija Lietuvoje yra vienas svarbiausių veiksnių, siekiant išlaikyti pritrauktą specialistą.
„Dirbdami su investuotojais iš viso pasaulio žinome, kad lietuvių kalba yra aktuali ne tik atvykusiam specialistui, bet ir jo šeimos nariams. Ir nesvarbu, ar tai specialistas iš Singapūro, Ispanijos, Baltarusijos, Ukrainos, ar bet kurios kitos šalies. Tai taip pat aktualu ir Lietuvos diasporos atstovams, kurie išvykę prieš daug metų ir galvoja sugrįžti su šeimos nariais, kuriems lietuvių kalba nėra gimtoji.
Todėl Ekonomikos ir inovacijų ministerija aktyviai dalyvavo diskusijose dėl Užimtumo įstatymo pataisų ir teikė siūlymus, kad būtų sudarytos teisinės sąlygos dirbančių užsieniečių nedirbantiems šeimos nariams mokytis lietuvių kalbos nemokamai“, – dėstoma komentare.
Jame taip pat rašoma, kad liepos 1-ąją įsigaliojo Užimtumo įstatymo pataisos, kuriomis ir sudaromos sąlygos mokytis valstybinės kalbos Užimtumo tarnyboje registruotiems užsieniečiams. Šios pataisos sudaro sąlygas kalbos mokytis ir Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių piliečiams, jų šeimos nariams ir trečiųjų šalių piliečiams, turintiems leidimą gyventi Lietuvoje. Valstybinės kalbos mokymai priskiriami prie neformalaus suaugusiųjų švietimo.
Dirbdami su investuotojais iš viso pasaulio žinome, kad lietuvių kalba yra aktuali ne tik atvykusiam specialistui, bet ir jo šeimos nariams.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija
„Svarbu paminėti, kad ir lietuviško, ir užsienio kapitalo įmonės vis stipriau rūpinasi, kad pritraukti darbuotojai tobulėtų ne tik profesinėje srityje. Jos taip pat prisideda prie darbuotojo šeimos gerovės, įsteigdamos gerovės specialisto pareigybę, ir padeda iš užsienio atvykusiems lietuvių kilmės ir kitiems užsieniečiams lengviau susitvarkyti persikėlimo buitį, įskaitant registraciją į vaikų švietimo įstaigas, lietuvių kalbos kursus, ieškant būsto ir pan.“, – teigė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
