Didžiausia nuo karo siaubo pabėgusių ukrainiečių svajonė – kuo greičiau grįžti į savo šalį. Kol išauš taika, Lietuvoje prieglobstį suradę Ukrainos gyventojai kibo į lietuvių kalbos pamokas. Jų, ir kontaktinių, ir nuotolinių, siūlo aukštosios mokyklos, bibliotekos, savivaldybės.
Pradėjo nuo nuotolinių pamokų
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) lietuvių kalbos kursus ukrainiečiams siūlo ir Kaune, ir Vilniuje. Taip pat rengiamos ir nuotolinės pamokos.
VDU Švietimo akademija pradėjo nuo nuotolinių pamokų. Šiuo metu kasdien mokosi septynios grupės – trys ryte ir keturios vakare. Vilniuje mokosi apie 200 ukrainiečių. Į nuotolinius kursus galima registruotis ČIA.
Kaip pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų vadovė Vilma Leonavičienė, nemažai atėjusių mokytis lietuvių kalbos ukrainiečių jau dirba, tarkime, Martyno Mažvydo bibliotekoje, restorane, įmonių administracijoje, farmacijos sektoriuje. Kontaktinio mokymo grupėse šiuo metu vietų jau nėra.
„Jie labai motyvuoti, mokosi sparčiai“, – sakė V. Leonavičienė. Ji pati moko savanorius, kaip mokyti ukrainiečius. Tarp savanorių – ir lituanistai, ir baltistai, ir rašytojai.
Be pamokų, ukrainiečiams rengiamos įvairios edukacijos, į tai įsitraukė muziejai.
Be to, sakė V. Leonavičienė, prasidėjo ir ukrainiečių kalbos pamokos – jų panoro Lietuvos studentai, dėstytojai.
Ir gyvai, ir per nuotolį
Klaipėdos universitetas taip pat organizuoja lietuvių kalbos pamokas ir kontaktiniu būdu, ir nuotoliniu. Į virtualias pamokas renkasi daugiausia tie, kurie negali į užsiėmimus atvykti gyvai. Tai, anot universiteto atstovų, ukrainiečiai, kurie įsikūrė Klaipėdos apskrityje.
Klaipėdos universiteto atstovai pabrėžė, kad ukrainiečiai – labai motyvuoti mokiniai, todėl netrukus padaugės ir gyvų grupių, ir virtualių. Į pamokas, nors jos skirtos suaugusiems, registruojasi visos šeimos – ir su vaikais.
Dauguma paaiškina, kad lietuvių kalbos jiems labai reikia, nes ieško darbo arba jau dirba, o ir norint gyventi Lietuvoje būtina mokėti mūsų kalbą.
Išsamesnė informacija ČIA.
Ir pamokos, ir jaukūs kampeliai vaikams
Lietuvių kalbos nuo karo pabėgę ukrainiečiai gali mokytis ir Vilniaus bibliotekose.
Lietuvių kalbos kursai jau vyksta Naujosios Vilnios bibliotekoje (Gerovės g. 1, Vilnius, tel. 8 5 267 0693).
Lietuvių kalbos kursai Centrinėje bibliotekoje (Žirmūnų g. 6, Vilnius, tel. 8 5 275 5941) vyks nuo kitos savaitės, t. y. po balandžio 1 d. Biblioteka pranešė, kad jau yra nemažai užsiregistravusių. Išsamiau ČIA.
Kaip sakė Vilniaus centrinės bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Simona Žilienė, siekiama padėti geriau jaustis ir ukrainiečių vaikams. Vilniaus centrinė biblioteka kartu su Vilniaus miesto savivaldybe 11-oje bibliotekų įkūrė jaukius kampelius vaikams, kuriuose galima rasti žaidimų, dėlionių, galvosūkių, žaislų, piešimo ir spalvinimo priemonių mažiesiems ir jaunimui, knygelių ukrainiečių kalba.
„Esame dėkingi partneriams Europos informacijos centrui, Nacionalinei švietimo agentūrai ir „Український Дім у Литві/Ukrainos namai Lietuvoje“, kurie pasirūpino leidiniais, žaidimais, kad nuo karo bėgančios ukrainiečių šeimos galėtų rasti viską, ko reikia poilsiui ir užimtumui. O mūsų darbuotojai pasiruošę padėti ir suteikti reikiamą informaciją“, – sakė S. Žilienė.
Informacija apie tai yra ČIA.
Centrinė biblioteka į darbą priėmė bibliotekininkę iš Ukrainos, ji padeda savo tautiečiams rasti atsakymus į įvairius klausimus, ne tik apie knygas ar kalbos kursus. Kaip sakė S. Žilienė, nemažai bibliotekoje apsilankiusių ukrainiečių nebeturi namų gimtinėje, nes jie buvo subombarduoti, todėl akivaizdu, kad pas mus užtruks ilgiau.
Moko savanoriai studentai ir dėstytojai
Lietuvių kalbos pamokas ukrainiečiams rengia ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto (VU FLF) savanoriai studentai ir dėstytojai, bendradarbiaudami su Vilniaus miesto savivaldybe ir kitomis institucijomis. Mokymai skirti suaugusiems karo pabėgėliams, apsigyvenusiems Vilniaus mieste.
Lietuvių kalbos užsiėmimus ukrainiečiams veda VU FLF studentai savanoriai ir mokytojai. Mokymo grupių srautai formuojami atsižvelgiant į dalyvių registracijos formoje nurodytas galimybes dalyvauti pasiūlytais laikais ir mokamas užsienio kalbas (rusų, anglų k.). Kursai nemokami, dalyviams suteikiama mokomoji medžiaga.
Pirmosios mokymų grupės startavo kovo 16–18 d., kitos – vėlesnėmis savaitėmis. Mokymų kursą sudaro 25 užsiėmimai, jų trukmė – 3 mėnesiai. Užsiregistravę į mokymus dalyviai įsipareigoja dalyvauti visuose užsiėmimuose.
Norintys dalyvauti lietuvių kalbos kursuose turi užpildyti registracijos formą. Dalyvių skaičius ribotas. Dalyvauti gali tik užsiregistravę dalyviai. Informacija pateikiama ukrainiečių, anglų ir lietuvių kalbomis.
Lietuvių kalbos mokymai vyksta Naktinio Vilniaus avilio (Vilniaus g. 22), Vilniaus universiteto (Universiteto g. 5) patalpose ir suaugusiųjų mokyklose.
Moko ir Marijampolėje, ir Radviliškyje
Lietuvių kalbos ukrainiečius moko ir radviliškiečiai. Radviliškyje kursai rengiami Suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyriuje.
Išsamiau lietuvių kalba ČIA, ukrainiečių kalba – ČIA.
Apie pamokas Marijampolėje galima sužinoti ČIA.
Kaip sakė anglų kalbos mokytoja Snieguolė Vyšniauskienė, kuri dabar ukrainiečius moko lietuvių kalbos, į pamokas Marijampolėje renkasi išsilavinusios ukrainietės, kurios labai nori rasti darbą.
Galės mokytis ir pedagogai
Nuo karo pabėgę ukrainiečiai dėstytojai, mokytojai, mokslininkai, studentai visus metus galės nemokamai lankyti aukštųjų mokyklų rengiamus lietuvių kalbos ir Lietuvos kultūros kursus. Tokią galimybę suteikia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tam skyrusi 416 tūkst. eurų.
Lietuvos aukštosios mokyklos, mokslo institucijos, ketinančios organizuoti lietuvių kalbos ir kultūros kursus ukrainiečiams, iki balandžio 15 d. kviečiamos teikti paraiškas Švietimo mainų paramos fondui. Kursuose, kurie vyks nuo gegužės 1 d. iki gruodžio 9 d., galės dalyvauti mokslo ir studijų institucijų studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, visų sričių švietimo sistemos darbuotojai iš Ukrainos.
Kursų dalyviams turėtų būti sudaryta galimybė tobulinti lietuvių kalbos įgūdžius, susipažinti su lietuvių literatūra, Lietuvos istorija, etnokultūra, ekonomika, socialiniu ir politiniu gyvenimu. Kursai turi būti organizuojami kontaktiniu būdu. Tik išimtiniais atvejais, kuriuos lemtų COVID-19 pandemija, kursai galės būti organizuojami hibridiniu būdu, užtikrinant dalyviams visišką kursų prieinamumą. Kursai dalyviams nemokami, ministerija kursų organizatoriams paskirstys 416 tūkst. eurų.
