Mažiausiame Lietuvos mieste Panemunėje du Nemuno krantus jungia Karalienės Luizės tiltas. Keliolika žingsnių juo ir kone ranka pasiekiama tampa vos už kelių šimtų metrų esanti Ukrainą užpuolusi ir Vakarų pasaulį žiaurumu stebinanti Rusijos Federacija. Kiek daugiau nei prieš savaitę Rusijos sprendimu Karalienės Luizės tiltu uždraustas automobilių eismas, tačiau pėstieji abiejų šalių sienas kerta gana aktyviai, žmonėms iš Rusijos į Lietuvą prireikia dažniau nei mūsų šalies gyventojams į kitą Nemuno pusę. Ir nors tam tikrų menkų paerzinimų Rusijos pusėje pastebėta, pasienio ruože apsilankiusiems LRT.lt žurnalistams Bardinų pasienio užkardos vado pavaduotojas Gediminas Jucius sako, jog gyventojams nerimauti dėl galimų grėsmių iš Rusijos šiuo metu nėra ko.
Ant Lietuvą ir Rusiją jungiančio Karalienės Luizės tilto – šalies agresorės simboliu tapusia „Z“ raide pažymėtas mikroautobusas. Transporto priemonė demarkacinės linijos nekerta, į Lietuvą patekti nemėgina, kurį laiką pastovi ir nuvažiuoja gilyn į Rusiją.
Tokį vaizdą praėjus kuriam laikui nuo vasario 24 d., kai Ukrainą užpuolė Rusija ir jos kariai, liedami civilių kraują, ėmė blaškytis besiginančios šalies teritorijoje, išvydo Panemunės pasienio kontrolės punkte dirbantys Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai.
Panemunės gyventojai LRT.lt pasakojo, kad mažiausiame Lietuvos mieste, kur Rusija kone ranka pasiekiama, sklandė kalbos, jog mūsų šaliai nedraugiškos kaimynės pusėje prie pat valstybės sienos pastebėtas ir šarvuotis ar tankas, tačiau pasieniečiai tokios informacijos nepatvirtina. Sako, vos tik gavę tokį pranešimą bemat patikrino nurodytą vietą, tačiau nei ten, nei kitose nieko panašaus neužfiksavo.
Kol kas nepastebimi jokie aktyvesni ir Rusijos pasieniečių veiksmai patruliuojant Nemuno pakrantėje ar pačioje upėje, nebūta ir provokacijų.
„Provokacijų tikrai nepasitaikė ir tikrai nepastebėjome, kad Rusijos pasieniečių ar jų karinių pajėgų judėjimas būtų aktyvesnis. Galiu nuraminti visuomenę, kad dabar nėra ko panikuoti dėl grėsmės iš Rusijos Federacijos“, – patikino VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Bardinų pasienio užkardos vado pavaduotojas Gediminas Jucius.
Kol kas kitoje Nemuno pusėje nematyti ir didesnio sujudimo ar ruošos gegužės 9 d., kuri Rusijoje yra ypatingai minima.
Pasak G. Juciaus, Sovetske, kiek matyti iš Lietuvos, ši diena ir anksčiau nebūdavo išskirtinai pažymima – nebuvo pastebėta demonstracijų, paradų ar kitų šventės ženklų.
Vis dėlto tam tikra rusiška puikybė matyti net ir neperėjus tiltu į Rusijos pusę.
Rusijos kaimynystės ženklų galima pastebėti likus kelio iki pasienio kontrolės posto – jau priartėjus prie miesto matyti kitoje upės pusėje aukštai iškelta labai didelė Rusijos Federacijos vėliava. Vaikštant Nemuno pakrante matyti, kad greta šios vėliavos plevėsuoja ir, kaip galima numanyti, Ukrainos okupantei draugiškomis laikomų šalių vėliavos, greta šoka keli fontanai.
Kontrolė, kontrabandininkų gaudynės ir kitos pasieniečių užduotys
Anot G. Juciaus, Lietuvos ir Rusijos siena stebima visą parą 7 dienas per savaitę. Tam naudojama vaizdo stebėjimo sistema, pasieniečiai taip pat patruliuoja upe bei žvyrkeliu ir siaurais takeliais Nemuno pakrantėmis.
Vaizdo stebėjimo kameros yra sumontuotos upės pakrantėje esančiuose specialiuose bokšteliuose, jos stebi vaizdą sukdamosi 360 laipsnių kampu ir yra valdomos iš pasienio užkardos.
Bardinų pasienio užkardoje, kuriai priklauso Panemunės pasienio kontrolės punktas, geležinkelio punktas ir apie 30 km ilgio pasienio ruožas, vienoje pamainoje dirba apie 14 ar 15 pareigūnų.
Tiesa, pasienio ruože Nemuno pakrantėje kasdien galima išvysti ir žvejų. Pasieniečiai neslepia, kad pasitaiko atvejų, kai meškeriotojai, bandydami sugauti savo gyvenimo žuvį, nepastebi ir peržengia ribas, kur civiliams eiti draudžiama, tad tenka įspėti, bausti. Žvejų matyti ir Rusijos pusėje.
Per Nemuną veda ne tik jau minėtas Karalienės Luizės tiltas, bet ir dar vienas – geležinkelio tiltas, kuriuo važiuoja krovininiai traukiniai. Paprastai jų eismas vyksta tik dieną, pravažiuoja po porą traukinių į vieną ir kitą puses, tačiau pastaruoju metu traukinių skaičius kiek sumenkęs. Pasitaiko dienų, kai tiltu nepravažiuoja nė vienas.
Pasieniečiams tenka gaudyti ir kontrabandininkus. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę pasieniečiams įkliuvo asmuo, dalyvavęs cigarečių gabenimo per sieną operacijoje. Naktį buvo užfiksuoja, kaip bepilotė skraidyklė iš Rusijos atskraidino dėžę cigarečių ir numetė ją Lietuvos teritorijoje, netrukus šio krovinio automobiliu atvyko pasiimti žmogus, kurį pasieniečiams pavyko sulaikyti.
Tiesa, kontrabandininkai per sieną nelegaliai bando gabenti ne tik cigaretes, bet ir, pavyzdžiui, gintarą. Pasitaiko, kad bepilotės skraidyklės iš Rusijos į Lietuvą gabena ir keliolika kilogramų sveriančius šio Baltijos aukso krovinius.
Nuo Lietuvos iki Rusijos – vos keliolika minučių pėsčiomis
Šiuo metu Panemunėje ramu, gatvėje matyti vos keli žmonės, automobilių – dar mažiau. Didmiesčio gyventojui tokia ramybė gali būti neįprasta ar nejauki, ypač kai į akiratį vis patenka už mažiau nei pusės kilometro, kitoje Nemuno pusėje plazdanti ne tik didžioji, bet ir bent kelios mažesnės Rusijos vėliavos.
Karalienės Luizės tiltas, jungiantis priešinguose Nemuno krantuose esančius Lietuvos Panemunės ir Rusijos Sovetsko miestus, nuo balandžio 28 d. virto pėsčiųjų tiltu. Rusijos sprendimu tiltas automobiliams uždarytas dėl prastos šios šalies pusėje esančios tilto arkos techninės būklės.
Lietuvos pasieniečiai neturi žinių, kada ketinama sutvarkyti minėtą konstrukciją ir tiltu vėl leisti riedėti automobiliams.
„Iš Rusijos pasieniečių nesame gavę oficialios informacijos, kada bus atnaujintas transporto eismas, jie tik nurodė, kad praneš, kai Karalienės Luizės tilto arka bus sutvarkyta“, – sako VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Bardinų pasienio užkardos vado pavaduotojas G. Jucius.
Tiesa, bent jau kol kas nei miestelio gyventojai, nei pasieniečiai sako nematę, jog Rusijos pusėje vyktų arkos tvarkymo darbai. Kai kurie skėsčioja rankomis – galbūt arkos būklė nebuvo tikroji arba bent jau vienintelė dalinio tilto uždarymo priežastis.
Vis dėlto eilinę darbo dieną šalia pasienio kontrolės punkto ar ant Karalienės Luizės tilto judėjimas išlieka gerokai aktyvesnis nei pačiame Panemunės mieste – nemažai žmonių tiltu žingsniuoja iš Lietuvos į Rusiją arba atvirkščiai.
„Šiuo metu liko tik pėsčiųjų eismas. Tas eismas gana nedidelis – apie 150 pėsčiųjų per parą į abi puses. Judėjimas pasiskirstęs tolygiai, bet didesnis yra iš Rusijos pusės dėl jos piliečių vykimo į Lietuvos Respubliką arba tranzitu per Lietuvos Respubliką“, – apibendrino VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Bardinų pasienio užkardos vado pavaduotojas G. Jucius.
Šiuo metu Rusijos piliečiams, kurie turi vizas ir kitus galiojančius dokumentus, nėra ribojimų atvykti į Lietuvos Respubliką.
„Buvo tam tikrų apribojimų dėl COVID-19 prevencijos. Buvome gavę informacijos, kad bus sustabdytas vizų išdavimas Rusijos Federacijos piliečiams, bet nepastebėjome, kad Rusijos piliečių srautas sumažėtų“, – apie kol kas nejuntamas permainas po to, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, sako G. Jucius.
Gana aktyviai minėtu tiltu migruoja ne tik Lietuvos ir Rusijos piliečiai, bet ir žmonės iš Latvijos. Anot pašnekovo, anksčiau Latvijos piliečiai dažnokai tranzitu per Lietuvą vykdavo į Kaliningrado sritį.
„Pasitaiko ir pastarosiomis dienomis, kad keletas Latvijos piliečių per parą atvyksta nežinodami, jog transporto eismas sustabdytas. Tiesiog juos nukreipiame į Kybartų pasienio kontrolės punktą“, – pastebėjo G. Jucius.
Gyvenimas tarp dviejų valstybių
Stebint tik tiltą ir iš galvos „ištrynus“ mintį, jog šie žmonės keliauja iš vienos šalies į kitą, tas judėjimas atrodo tarsi eilinė žmogaus kelionė tiltu didmiestyje. Priėję prie kontrolės posto neužtrunka, dažnas eina su nedideliu nešuliu.
LRT.lt kalbinti Karalienės Luizės tiltu ėję ir Lietuvos sieną kirtę ar iš mūsų šalies į Rusiją eiti ketinantys žmonės pasakojo apie tarp dviejų valstybių tekantį gyvenimą.
„Buvau darbo reikalais, pasirašiau sutartį, dabar dirbsiu čia“, – sakė Sovetske gyvenantis, tačiau šiomis dienomis Lietuvoje įsidarbinęs Andrejus.
Nors vyras pasakojo iki šiol į Lietuvą dažnai neidavęs, tačiau dabar tai daryti teks veikiausiai kasdien. Pasak pašnekovo, anksčiau Rusijoje būdavo matyti nemažai automobilių lietuviškais numeriais.
Kitas Andrejus sakė į Panemunę atvykęs sužinoti, kokia šiuo metu taikoma tvarka, norint keliauti į Rusiją. Iš Maskvos kilęs vyras su šeima gyvena Palangoje, tad neslėpė, kad patiria nepatogumų tiek dėl Neringoje neveikiančio pasienio kontrolės posto, tiek dėl uždaryto Karalienės Luizės tilto.
„Kartais vaikštau pėsčiomis, kartais vykstu automobiliu, tad norėjau žinoti kaip ir kas. Mano šeima gyvena čia, Lietuvoje. Nepatogu, bet prisitaikome“, – sakė Andrejus.
Kol Lietuvoje Klaipėdoje gyvenanti Olga keturias dienas leido Rusijoje, jos automobilis stovėjo prie Panemunėje esančio baro įrengtoje mokamoje stovėjimo aikštelėje.
„Būtų geriausia, kad viskas būtų kaip anksčiau“, – paklausta, ar kelia nepatogumų dabartinė situacija, kai tiltu leidžiama keliauti tik pėstiesiems, sakė Olga.
Moteris sakė retai keliaujanti į Rusiją, maždaug porą kartų per metus. Minėtą laiką Olga leido lankydama vaikus ir anūkus, gyvenančius Kaliningrade.
Per kelių dienų viešnagę Rusijoje moteris sakė nepastebėjusi, jog ten gyvenimas būtų kaip nors pasikeitęs.
„Viskas gerai – parduotuvės pilnos, parsivežu 2 kg druskos, planuoju marinuoti agurkėlius. Vaikai į Lietuvą važiuoti nesiruošia – dirba, gyvenimas verda. Dukra vaikus prižiūri“, – teigė Olga.
Tiesa, paklausta, kaip vertina situaciją Rusijoje, moteris nuo komentarų susilaikė.
Automobilyje, pažymėtame latviškais numeriais, sėdėjusi Natalija teigė laukianti tiltu iš Rusijos pareinančios dukters, kuri šioje šalyje svečiavosi pas tėvą.
„Nieko nežinau apie tai, kokios nuotaikos Rusijoje. Turbūt yra visokių. Karas visada baisu“, – sakė Rygoje gyvenanti Natalija.
Skirtinguose Nemuno krantuose – kontrastai
Sovetske, kiek galima matyti, gyvenimas teka įprastu miesto ritmu. Kadangi greta pasienio stovi gyvenamieji namai, didesnis žmonių aktyvumas tiek toje zonoje, tiek krantinėje matyti ryte ir pasibaigus darbo valandoms, o dieną, kai žmonės dirba, judėjimas pasyvesnis.
„Normalus Sovetsko miesto gyvenimas – po darbų į namus ir pan.“, – apibendrino G. Jucius.
Tiesa, žvelgiant į Nemuno pakrantėje, Rusijos pusėje, stovinčius pastatus matyti itin dideli kontrastai – kai kurie statiniai atrodo gana neblogos būklės, o vos toliau nuo Karalienės Luizės tilto yra tikri pastatai vaiduokliai, kurių fasadai atrodo daugybę metų neprisišaukia remonto, dalis namų ar, kaip galima spėti, pramoninės paskirties pastatų, atrodo, stovi nenaudojami, išdaužytais langais.
Tokių griuvenų netrūksta ir Lietuvos pusėje. Matyti, kad kai kuriuose namuose jau seniai nešeimininkavo joks žmogus, tačiau tai tik iliustruoja mažiausio Lietuvos miesto demografinę padėtį, kur šiuo metu negyvena nė 200 žmonių. Tuo tarpu vos už kelių šimtų metrų esančiame Sovetske, kaip teigiama, yra įsikūrę apie 40 tūkst. gyventojų.
