Karo Ukrainoje ir žmonių, ieškančių, kur pasislėpti, vaizdai iškėlė klausimų, ar Lietuvoje yra slėptuvių. Premjerė, gavusi klausimą apie slėptuves, paprašė „neprovokuoti diskusijų, kurios gali sukelti visuomenės nerimą“, o vidaus reikalų ministrė paragino laikytis rimties ir nekelti panikos.
Vis dėlto šį mėnesį Agnė Bilotaitė sukvietė savivaldybių atstovus, už civilinės saugos koordinavimą atsakingo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovybę. Ministrė pranešė optimistinę žinią, kad kilus karo grėsmei saugią priedangą turėtų visi gyventojai, nors prieš tai buvo skaičiuojama – mažiau nei pusė.
Pareigūnai pabrėžia, kad kolektyvinės apsaugos statiniai nėra slėptuvės nuo bombų, o tiesiog trumpa priebėgos vieta, kur žmonės galėtų gauti vandens ir reikiamą pagalbą, prireikus juos būtų galima greitai evakuoti.
Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė sako, kad šiuo metu karo grėsmės Lietuvoje tikrai nėra, o jei kiltų pavojus – žmonės būtų įspėti laiku, priedangą turėtų.
„Mes užklausėme Registrų centro [...] įvertinti, kiek mes turime priedangos objektų, tai yra, rūsių, požeminių aikštelių, cokolinių aukštų. Mums buvo pateikta informacija, kad [...] tų plotų, kvadratūros, kuris šiandien registruojamas Registrų centre, užtektų visos Lietuvos gyventojams“, – teigė ministrė.
Savivaldybės buvo įpareigotos inventorizuoti, patikrinti kolektyvinės apsaugos statinių būklę ir pateikti duomenis. Tačiau praeitą penktadienį iki darbo pabaigos Vidaus reikalų ministerija patikslintų duomenų taip ir negavo.
Vilniaus miesto vadovybė tikina, kad didžiausias šalies miestas savo gyventojams slėptuvių neturi.
„Žmonės yra linkę maišyti kolektyvinės apsaugos statinius su slėptuvėmis, kurios yra skirtos slėptis nuo antskrydžių, – teigia Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas. – Tai reikia dar kartą labai aiškiai pakartoti: slėptuvių kaip tokių Vilnius neturi, o turi kolektyvinės apsaugos statinius, kurie yra pagal savo funkciją skirti visai kitiems dalykams, t. y., laikinam apgyvendinimui, prieglobsčio suteikimui, maitinimui ir panašiai.“
Slėptuvės, įrengtos kai kurių valstybinių įstaigų rūsiuose, skirtos valstybės arba strateginių objektų vadovybėms, kad šios galėtų toliau priiminėti sprendimus ir užtikrinti valstybės valdymą, prireikus – gynybą. Slėptuvėje turi būti užtikrintas elektros, vandens tiekimas, ventiliacija, interneto ir telefono ryšys su išorinIu pasauliu.
Kolektyvinės apsaugos statiniai yra mokyklose, kultūros centruose, sporto salėse, šių pastatų rūsiuose ar požeminėse parkavimo aikštelėse.
Druskininkai ruošiasi
Vos už keliolikos kilometrų nuo Baltarusijos Gožos karinio poligono esančio Druskininkų gyventojai nuolat girdi šūvius. Miesto vadovybė, nelaukdama nurodymų iš Vilniaus, ėmėsi ieškoti vietų, kur galėtų saugiai slėptis gyventojai ir kurorto svečiai.
Savivaldybė kreipėsi į vietos verslininkus, į parengtas kolektyvinės apsaugos vietas vežamas vanduo, pasirūpinta kitomis būtiniausiomis priemonėmis.
„Įvertinom, kad mokyklos ir panašūs objektai, kur nėra rūsių, negali būti naudojami, – sako kurorto meras Ričardas Malinauskas. – Iš karto sudarėme sąrašą, kiek patys žinom mieste ir kaimiškose vietovėse, kur yra požeminės patalpos. Šiandien yra jų įtraukta į sąrašą ir paskelbta viešai 20 vienetų, juose talpintume virš 10 tūkst. žmonių. Druskininkų gyventojams tai yra pakankamai.“
Merus vienijančios Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius sako, kad kolektyvinės apsaugos statiniai nėra panacėja: „Suprantam labai aiškiai, kad jeigu jie būtų sprogdinami, bombarduojami, jie nepasitarnautų realiai, tikrai apsaugai.“
Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys pabrėžia, kad Vladimiro Putino kariauna yra akylai stebima NATO žvalgybos, todėl iš pasalų užpulti neturi galimybių. Tačiau visame civilizuotame pasaulyje yra numatytos vietos, kur karo metu gyventojai ieško saugios priebėgos.
„Ligoninės, mokyklos, vaikų darželiai, šventyklos, religinės paskirties pastatai pagal susitarimą, pagal konvencijas saugomi nuo bet kokio karinio smūgio, – sako A. Navys. – Taip sakant, neturima teisės tokiuose objektuose vykdyti karinių veiksmų. Taigi bendrąja prasme, tai iš tiesų saugi vieta civiliams, su sąlyga, kad priešas laikosi humanitarinės teisės.“
Deja, V. Putino armija nepaiso tarptautinių konvencijų – atakavo Mariupolio olimpinį baseiną, meno mokyklą ir miesto teatrą, kuriuose slėpėsi tūkstančiai ir šimtai žmonių: moterys, vaikai, vyresnio amžiaus žmonės. Palydovinėse nuotraukose matyti, kad šalia teatro dideli užrašai rusų kalba „vaikai“.
Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas pataria tokiais atvejais apskritai nelikti mieste, evakuotis į kaimo vietoves, o nusprendusieji likti turėtų apgalvoti, kaip saugotis.
„Jeigu tai būtų labai staigu, turbūt geriau būtų pasinaudoti savo namo patalpomis, kurios yra pastato viduje, tai gali būti vidinė laiptinė, kur nėra langų, tai gali būti pastato rūsys, kur galima tiesiog laikinai pasislėpti nuo to pavojaus ir nebūtų gal reikalo eiti ir gaišti laiko iki to kolektyvinės apsaugos statinio“, – sako viceministras.
„Bet čia svarbu suvokti: rūsyje turi būti arba namie paruoštos atsargos, arba rūsyje minimalios, tai yra: vanduo, – perspėja A. Navys. – Kitas dalykas, tame rūsyje turėtų būti, jei yra galimybė, du išėjimai. Nes jeigu yra vienas išėjimas, jisai užblokuojamas, žmogus nebegali išeiti. Ir trečias labai svarbus dalykas yra oras. Deja, bet po didžiulių sugriovimų žmonės dažniausiai ne tiesiogiai yra pažeidžiami tokiuose rūsiuose. Jie uždūsta.“
M. Sinkevičius sako, kad centrinė valdžia užkrovė savivaldybėms rūpestį civiline sauga, tačiau lėšų šiai funkcijai vykdyti neskyrė ir dabar bando skubomis taisyti situaciją.
„Kasmet virš 2 mln. eurų – tai čia yra tikrai ne tie pinigai, už kuriuos galima būtų pasiruošti. Tų pinigų užteko 70 pareigūnų savivaldai išlaikyti, 30 pareigūnų dar papildomai dirba PAGD ir taip pat priežiūrai ir atnaujinimui sirenų. Tai yra tos sirenos, kurios veiktų kaip perspėjimo įrenginiai“, – sako Savivaldybių asociacijos vadovas.
Dėl Astrave „Rosatomo“ statomo branduolinio projekto grėsmės 19 savivaldybių iki 2020 metų pabaigos privalėjo įsirengti specialias slėptuves, kad avarijos atveju būtų garantuotas ekstremaliųjų situacijų operacijų centro darbas. Iki šiol įsirengė tik penkios, tai yra, mažiau nei trečdalis savivaldybių. Vieną slėptuvę įrengti kainuoja maždaug 300 tūkst. eurų.
