Minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, premjerė Ingrida Šimonytė portalui LRT.lt teigia, kad Vilniaus Koncertų ir sporto rūmai galėtų tapti memorialu žydams. Jau daugiau nei dešimtmetį svarstyta, kaip sutvarkyti istorinį brutalizmo stiliaus pastatą – pagrindine idėja laikytas konferencijų centro kūrimas, tačiau tokio žingsnio Vyriausybė gali atsisakyti.
Unikalaus stogo ir brutalizmo stiliaus pavyzdys. Jeigu sostinėje yra bent kelios vietos, kur apsilankius įmanoma per kelias akimirkas grįžti laiku, tai Vilniaus koncertų ir sporto rūmų teritorija – viena jų. Apleista ir tarsi pamiršta, nors ankščiau dvelkė gyvybe.
Ant scenos lipo ne viena garsi Lietuvos muzikos žvaigždė, rengti festivaliai ir spektakliai.
1989-aisiais, regis, sunku suvokti, amerikiečiai „Sonic Youth“, laužydami suvokimą apie muziką, parodė žmonėms, kas yra alternatyvusis rokas.
O Sąjūdis – kad lietuviai ir patys mato alternatyvą nebūti Sovietų Sąjungos sudėtyje.
Tačiau prieš pusę amžiaus statyti Koncertų ir sporto rūmai alternatyvų atgimti neturėjo. Vizijos ir planai, kad unikalus pastatas gali būti atnaujintas ir virstų konferencijų centru, susikirto su kita realybe – rūmai pastatyti viduryje labai senų Šnipiškių žydų kapinių.
O joms atminti testovi nedidelis paminklas. Žydų bendruomenės pirmininkė sako, šiandien minint tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną tenka konstatuoti – kapinių teritorija iki šiol nesutvarkyta.
„Reikia nuspręsti ir daryti. Paprasčiausiai – reikia imtis sprendimų. Tai yra labai sunku kartais, bet yra būtina tai padaryti. Arba mes užmirškime apskritai apie Šnipiškes kaip apie kapines, bet pas žydus nebūna buvusių kapinių“, – sako Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Premjerė I. Šimonytė interviu portalui LRT.lt sako, Vyriausybė ketina ieškoti būdų kaip įamžinti žydų atminimą ir tą padaryti norėtų būtent Koncertų ir sporto rūmuose bei sutvarkant teritoriją aplink.
„Bandėm konsultuotis visus praėjusius metus, o kaip, jeigu pakeistume tą požiūrį, kadangi projektas nėra pradėtas įgyvendinti, yra tik projektiniai sprendimai ir nutartumėm, kad ta vieta, kaip ypatinga vieta Lietuvos žydų istorijoje, būtų skirta tam, kad Lietuvos žydų istorija ten ir būtų papasakota. Ar per muziejų, memorialą, specialiai tam tikslui dedikuotą objektą“, – LRT.lt teigia Vyriausybės vadovė.
Taip pat skaitykite
Premjerė sako, ją įkvepia Lenkijos žydų istorijos muziejaus pavyzdys Varšuvoje – tiek idėjų įgyvendinimas, tiek interaktyvumas. Ir nors Koncertų ir sporto rūmai yra kultūros paveldo objektas ir papildomos statybos negalimos, I. Šimonytė sako, tai unikali galimybė įveiklinti pastatą, papasakoti Lietuvos žydų istoriją ir nesukelti etinių problemų.
„Pats mastas, pats supratimas, kad tai yra 200 tūkstančių žmonių, kad tai miestelių gyventojai iš esmės didžiąja dalimi ten, kur dabar yra miesteliai, ten didžiąja dalimi buvo didžiulės žydų bendruomenės, kurios tiesiog dingo. Taip kažkas paėmė ir nupūtė tiesiog iš paveikslo 200 tūkstančių žmonių. Man atrodo, mes šito nesuprantame visų pirma. Kad tai yra žmonės, kurie galėjo kurti Lietuvą, kuri būtų dabar visiškai kitokia šalis“, – sako I. Šimonytė.
F. Kukliansky sako – visiems reikia gerai įsisąmoninti, kas atsitiko karo metais ir prieškario metais.
„Dabar, žinot, demokratija, kuri yra Lietuvoje, yra labai sveikinanti, bet leidžia žmonėms įvairių pažiūrų, įvairių įsitikinimų garsiai reikšti savo mintis. Ir mes matome, kad yra visuomenės susipriešinimas ir dėl – austo įvertinimo. Tas susipriešinimas turėtų kažkaip mažėti ir niveliuotis“, – sako F. Kukliansky.
Vyriausybė ketina ieškoti geriausios idėjos, o kol kas Vilniaus Koncertų ir sporto rūmai tebelieka užverti.
