Lietuvoje

2022.01.12 05:30

13 metų be vandentiekio ir plikos sienos – savų namų neturinčių žmonių patirtis šokiruoja, bet klausimas nedegantis

Domantė Platūkytė, LRT.lt2022.01.12 05:30

13 metų bute be vandentiekio, išpuvusios grindys, į kurias smenga šaldytuvas, ir penktame aukšte esantis butas neįgaliai moteriai. Tokios sąlygos siūlomos žmonėms, neišgalintiems pasirūpinti nuosavu būstu. Tačiau, pasak specialistės, „neatrodo, kad šiuo klausimu degtų visos institucijos“, o artimiausiu metu situacija drastiškai nesikeis.

Kaip LRT.lt sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), remiantis savivaldybių teikiamais duomenimis, 2021 metų trečiąjį ketvirtį socialinį būstą nuomojosi 11 tūkst. 343 asmenys (šeimos), o būsto nuomos laukė dar 8 tūkst. 486 asmenys (šeimos).

Į grindis susmegęs šaldytuvas ir jokio vandentiekio

13 metų. Tiek laiko Danutė su dviem mažais vaikais praleido socialiniame būste, kuriame nebuvo vandentiekio, vandenį teko neštis iš šulinio, o išpuvusios grindys neatlaikė šaldytuvo svorio.

„Mums savivaldybė pasiūlė nuvažiuoti į Kvėdarną – nuvykome apžiūrėti, ten buvo padėtos senovinės spintelės. Kai apžiūrėjau butą, buvo kiek aptvarkyta, ištapetuota, perdažyta. O sąlygos, kad dušas, vanduo įvestas, tualetas – tikrai tokių dalykų nebuvo. Turėjome eiti į lauko tualetą, vandenį tempti iš šulinio, šulinio vandenį reikėdavo pirkti du kartus per metus. Tragedija.

Kai atsikraustėme, patraukiau spintelę, mano naujas šaldytuvas iki pusės durelių įsmuko. Visos grindys tiesiog judėjo, buvo išpuvusios. Žiauru. (...) Nebuvo jokių nuotekų, kad vanduo nubėgtų, voneles pasiimdavom, pasišildydavom vandens. Krosnis – apgriuvusi, rūko“, – prisimena Danutė.

Kai atsikraustė į tokį butą, vienam sūnui buvo kiek daugiau nei metukai, o vyresniajam – aštuoneri.

„Kaip kaime gimusi, kaime pripratusi, pripratau. Gal metus vargau, bet vėliau pripratau. Daržiuką pasidarėme su sugyventiniu, rūpindavomės, kad malkų nusipirktume“, – pasakoja Danutė.

Kadangi neturėjo kitų galimybių, būdama nėščia moteris kiekvieną dieną eidavo septynis kilometrus į mokymosi kursus, visą dieną praleisdavo ant kojų ir pėsčiomis vėl grįždavo į namus. Į būstą išpuvusiomis grindimis ir be jokio vandentiekio atsikrausčiusi 2008-aisiais, Danutė laukė 13 metų – praėjusių metų liepos pabaigoje jos šeimai skirtas kitas socialinis būstas.

„Čia palyginti viskas gerai – virtuvę reikėjo pasitapetuoti, kambaryje buvo daug skylių sienoje, išsitapetavau, lubas plokštelėmis susitvarkiau, linoleumą pirkau... Matyti, kad gyventa žmonių, bet čia geriau, nei kad buvo kaime“, – naujais namais džiaugiasi Danutė.

Neįgaliai moteriai – būstas penktame aukšte

Socialinio būsto Monika laukė penkerius metus. Galiausiai negalią turinti moteris gavo pasiūlymą įsikurti penktame aukšte esančiame bute.

„Patekti patekčiau, dabartinė mano fizinė būklė galbūt leistų, bet aš galvoju apie savo ateitį – kas bus po 10, po 20 metų. Aišku, aš dabar aktyvi, sportininkė, bet kad ir dabar, išėjus iš parduotuvės su pirkinių maišais, kaip iki penkto aukšto užlipti? Mažai šansų, sudėtinga. Gerai, jei geri kaimynai, bet aš abejoju, nes, kiek iš pažįstamų girdėjau, ten pats blogiausias bendrabutis mieste“, – portalui LRT.lt pasakoja Monika.

Pralaukusi penkerius metus, ji socialinio būsto turėjo atsisakyti. Moteris abejoja, ar tai padariusi šiais metais sulauks kito pasiūlymo.

„Gali būti, kad eilė gerokai pasislinks, kadangi atsisakiau, – [pateksiu] kur nors į eilės galą. Abejotina, ar 2022 metais gausiu“, – svarsto Monika.

Šiuo metu Monika gyvena kartu su tėvais, tačiau baiminasi, kad viena nesugebėtų išlaikyti namo, taip pat sunku nusigauti iki miesto.

„Be to, miesto pakraštys. Jei kur nors reikia pakliūti, tenka galvoti, kuo nuvažiuoti“, – sako moteris.

Paslaugų svarba

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė pabrėžia, kad socialinio būsto reikia laukti labai ilgai, žmonėms trūksta informacijos, kaip veikia sistema. Kita opi problema – būsto kokybė.

„Tai ypač aktualu kaimiškosiose savivaldybėse, kur nėra daugiabučių arba jų labai mažai. Žmonės dažnai keldinami į netinkamas patalpas, įkeldinami net su kūdikiu. Girdėjome ne iš vieno žmogaus, kad turėjo įsikelti, susiremontuoti patalpas, vos ne langus pasikeisti, duris įsidėti, nes gauni plikas sienas“, – portalui LRT.lt pasakoja A. Adomavičienė.

Anot jos, skurdo problema gali būti sprendžiama ir piniginėmis išmokomis, parama, tačiau labai svarbu ir teikiamos paslaugos, kad žmogus galėtų gyventi kuo savarankiškiau ir dirbtų.

Tačiau, atkreipia dėmesį A. Adomavičienė, svarbu, kad žmogus neatsidurtų spąstuose, kai, pradėjus uždirbti daugiau, atimamas socialinis būstas.

„Tada žmogus darys viską, kad tik būstas nebūtų atimtas, nes vėliau labai sudėtinga vėl jį gauti, o norint išsinuomoti reikia labai daug lėšų. Svarbu paslaugos – kai žmogus susiduria su skurdu, reikia ieškoti sprendimų. Mums vargiai pavyks įdarbinti visus žmones. Rinkos ekonomikoje, deja, taip yra, bet reikia, kad žmonės nebūtų palikti ir apleisti, kad turėtų bent kokią nors veiklą“, – akcentuoja Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė.

Neatrodo, kad valstybei klausimas būtų degantis

Ji pritaria minčiai, kad būsto pritaikymas neįgaliesiems yra labai menkas: „Tokie butai nestatomi. Prieigos nesutvarkytos, kad žmogus galėtų įsigyti tokį būstą, jau nekalbant apie tarybinius butus, kurie niekaip nepritaikyti. Kai žmonės su negalia kreipiasi dėl socialinio būsto, jie tikisi tinkamo būsto. Bent jau pirmame aukšte.“

Kaip tvirtina A. Adomavičienė, yra numatyta lėšų socialinių būstų tinklo plėtrai, tačiau nėra taip, kad valstybei šis klausimas būtų degantis ir aktyviai sprendžiamas visais lygmenimis: „Neatrodo, kad tuo degtų visos institucijos.“

Pasak specialistės, nors priimta gerų įstatymo pakeitimų, jie neišspręs būstų kokybės klausimo – tam reikia didelių investicijų, o kai kurie būstai nebetinkami ir niekas į juos neturėtų būti keldinamas.

A. Adomavičienės teigimu, turi būti plečiamas būstų tinklas, ieškoma mechanizmų, kaip palengvinti ir pagreitinti procesus.

„Būstai turėtų būti perkami ten, kur yra darbo vietų, kad nebūtų taip, jog asmenys įkeliami į vienkiemius ar kaimelius, miestelius, kur nėra ką daryti. Aišku, ten, kur yra darbo vietų, būstai brangesni, bet dabar tik laikinai tarsi išsprendžiame problemą, suteikiame būstą, užsidedame pliusiuką, kad išsprendėme, bet negalvojame, ar dėl to, kad gyvena tokiame būste, pasikeitė žmogaus situacija.

Kaip dėl susisiekimo – ar žmogus galės nuvykti į miestą, kur yra darbo vietų, kad galėtų išsilaikyti, neužsidarytų skurde“, – klausimus kelia A. Adomavičienė.

Investicijos nemažos, bet jų nepakanka

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sutinka, kad viena esminių problemų – socialinio būsto prieinamumo klausimas. Parlamentaro teigimu, socialinio būsto laukia 10 tūkst. šeimų arba asmenų. Kai kurie jų laukia ilgiau nei penkerius metus, o bėgant metams situacija iš esmės nesikeičia.

„Turime didelį iššūkį. Dar 2019 metais skaičiuota, kad, siekiant patenkinti visų laukiančiųjų poreikį, papildomai reikėtų apie 500 milijonų eurų“, – portalui LRT.lt sako M. Lingė.

Anot Seimo nario, siekiant pagerinti situaciją, naudojamasi Europos Sąjungos paramos lėšomis, septyneriems metams skiriama beveik 100 milijonų eurų: „Suprantame, kad investicijos yra nemažos, skiriama pagalba yra didelė, bet ji nėra pakankama mūsų reikmėms.“

M. Lingė priduria, kad artimiausiu metu situacija drastiškai nepasikeis. 2019 metais reikėjo 500 milijonų eurų, o dabar, kylant nekilnojamojo turto kainoms, poreikis tikriausiai būtų kur kas didesnis, svarsto parlamentaras.

Jo teigimu, neturėtume turėti iliuzijų, kad staiga ženkliai padaugėtų socialinių būstų, todėl siūlomos ir įvairios kitos pagalbos priemonės. Įstatymo pakeitimai numato, kad šeimos, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, nuo 2022 metų pradžios galės pretenduoti į socialinio būsto nuomą be eilės, taip pat bus teikiama kita pagalba.

„Yra ne vienas būdas išspręsti būsto trūkumo problemas“, – pažymi M. Lingė.

Neturi būti palankių sąlygų į amžiną būstą

Anot komiteto pirmininko, piniginė parama nėra savitikslis dalykas – svarbu, kad žmonės taptų kuo savarankiškesni ir atsakingi už savo gyvenimą, kad socialinis būstas nebūtų visam gyvenimui.

„Tam, kad vyktų dinamiškas socialinis pokytis, reikalinga, kad su žmonėmis būtų dirbama, o ne tik skiriame būstą ir pamirštame. Svarbu, kad žmonės labiau integruotųsi, dalyvautų darbo rinkoje. Tam reikalingos ir socialinės paslaugos“, – LRT.lt komentuoja Seimo narys.

Kaip pabrėžia M. Lingė, turime pakankamą teisinę bazę – numatyti įvairūs kriterijai, kad būstas turi būti pritaikytas pagal poreikius ir atitikti įvairius normatyvus. Klausimas, kaip visa tai įgyvendinama: „Žmogiškojo faktoriaus negalime atmesti – pasitaiko pačių įvairiausių situacijų.“

M. Lingė įsitikinęs, kad nereikėtų ieškoti panacėjos ir vieno recepto – svarbu kompleksinis požiūris. Tuo labiau, sako jis, paprastai būsto klausimas nėra vienintelė ir pagrindinė bėda, tad būtina žiūrėti kompleksiškai.

„Priėmėme papildomų saugiklių, kad būstas nebūtų taip paprastai prarandamas, besikeičiant ir augant pragyvenimo lygiui. Tie saugikliai turėtų užtikrinti, kad, jei [situacija] atitinka tam tikrus normatyvus ar žmogaus pajamos pradeda viršyti nustatytus dydžius, žmogus nebūtų varomas į gatvę. Tokios situacijos nepageidautinos, bet neturi būti amžinai palankių sąlygų pretenduoti į amžiną būstą – valstybė neturi tokio tikslo ir neturės tam galimybės“, – teigia M. Lingė.

Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, remiantis savivaldybių teikiamais duomenimis, 2021 metų trečiąjį ketvirtį socialinį būstą nuomojosi 11 tūkst. 343 asmenys (šeimos), o būsto nuomos laukė dar 8 tūkst. 486 asmenys (šeimos).

„Ministerija yra suplanavusi Europos Sąjungos 2021–2027 metų struktūrinių fondų investicijas, kuriomis numatoma plėtoti savivaldybių socialinio būsto fondą regionuose, siekiant būstu aprūpinti neįgaliuosius ir šeimas, auginančias tris ar daugiau vaikų ar vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), nes šioms tikslinėms grupėms tinkamo būsto rinkoje pasiūlos nėra arba ji nepakankama“, – LRT.lt tvirtina ministerija.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt