Lietuvos politikai, ilgus mėnesius agitavę JAV įvesti sankcijas Baltarusijos diktatoriaus aplinkai ir jį finansuojančioms valstybinėms bendrovėms, kartojo, kad taip Lietuva vykdo vertybinę užsienio politiką ir remia opoziciją. Šią savaitę paaiškėjo, kad pagaliau įsigaliojusioms sankcijoms įgyvendinti ruoštasi tik žodžiais. Kilo nuostaba, kaip galėjo nutikti, kad valstybės kontroliuojama geležinkelių bendrovė neturi teisinio pagrindo nutraukti trąšų tranzito? Kodėl kita valstybinė įmonė – Klaipėdos uostas – tebekrauna trąšas? Ar galėjo įmonių vadovai imtis atsakomybės be politinių sprendimų?
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis sankcijų įsigaliojimo išvakarėse komiteto vardu pareikalavo nedelsiant nutraukti „Belaruskalij“ krovinių tranzitą. Tiesa, Ž. Pavilionis prisipažįsta, jo vadovaujamas komitetas nėra surengęs posėdžio, kuriame būtų pateikta oficiali informacija, kaip Lietuva yra pasirengusi įvesti JAV sankcijas. Dabar Ž. Pavilionis piktinasi viešumoje pasklidusia informacija, kad „Belaruskalij“ už paslaugas apmokėjo net iki vasario.
„Nežinau, kaip juos pavadinti – vagimis ar nusikaltėliais, kurie tarnauja režimui tam tikrose struktūrose, kurios kažkaip tai ėmė ir perėmė pinigus, nors dar rugpjūtį sakė, kad nieko neims, viskas bus uždaryta. Tai išsikvieskime poną Bartušką!“ – kalbėjo Ž. Pavilionis.
Lietuvos geležinkelių vadovas aiškina, kad įmonė neturi teisinio pagrindo nutraukti galiojančią sutartį ir yra priversta teikti paslaugas „Belaruskalij“, kuriai taikomos JAV sankcijos, todėl nuspręsta reikalauti išankstinio apmokėjimo.
„Taip, už lapkričio mėnesį jis [„Belaruskalij“] padarė ir papildomus, netipinius apmokėjimus, kuriuos gavome. Apie tai informavome iš karto, nuolat komunikavome su ministerijomis – tiek su Susisiekimo, tiek su Užsienio reikalų – pristatant situaciją ir svarstant ką galima daryti“, – tvirtina „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.
Į „Lietuvos geležinkelių“ sąskaitą maždaug 10 mln. eurų suma pervesta, kai JAV sankcijos dar negaliojo, todėl bankas mokėjimą aptarnavo. Visi bandymai grąžinti pinigus baltarusiams buvo nesėkmingi.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovybė atsisakė nutraukti sutartį su „Belaruskalij“ vienašališkai. Įmonės vadovybė tvirtino, kad toks žingsnis būtų pragaištingas – arbitraže Baltarusija reikalautų atlyginti metų dydžio prarastas pajamas. Kai kuriais skaičiavimais, tai prilygtų 1 ar net 2 milijardams eurų. Įmonė tikino, kad teisinį pagrindą nutraukti sutartį gali suteikti tik Seime priimtas specialus įstatymas.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis, keturis mėnesius žinojęs apie sankcijas, tik kilus skandalui kreipėsi į Nacionalinio saugumo komisiją, kad ši įvertintų prieš ketverius metus Lietuvos geležinkelių ir „Belaruskalij“ sudarytą sutartį. Kol kas komisija išvados nepateikė.
Į ugnį alyvos šliūkstelėjo „Sienos“ žurnalistai, pranešę neva Lietuvos geležinkeliai ieškojo būdų, kaip ir įsigaliojus sankcijoms tęsti paslaugas „Belaruskalij“ ir gauti už jas pinigus, ieškojo bankų, kurie sutiktų atlikti pavedimus. Susisiekimo ministras ir vėl skėsčioja rankomis – nors turi dvi poras akių ir ausų „Lietuvos geležinkelių“ valdyboje – du savo atstovus.
„Dėl to ir kreipiausi į „Lietuvos geležinkelių“ valdybą, kad ji įvertintų šią situaciją, pažiūrėtų ką ji žinojo, kas buvo derinta su ja ir priimtų atitinkamus sprendimus atskleisdama informaciją viešai“, – teigė M. Skuodis.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas aiškina, kad ruošė argumentus, jei su „Belaruskalij“ tektų susidurti arbitražo teisme. Apie tai susisiekimo ministras esą buvo informuotas.
„Visų pirma, apsidrausdami, kad gali reikėti nutraukti sutartį dėl kitos pusės sutarties pažeidimo, jeigu ana pusė negalės vykdyti mokėjimų, mums reikėjo įsitikinti, kad jokie bankai iš tikrųjų negali priimti mokėjimų, nes tą reikės pateikti teismui“, – argumentavo M. Bartuška.
Susisiekimo ministras M. Skuodis pareiškė ketinąs atsistatydinti, taip pat pareikalavo, kad įmonės valdyba skubiai įvertintų „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės veiksmus, nes valstybės valdomos įmonės privalo laikytis Lietuvos Vyriausybės vertybinės pozicijos.
Dar nesulaukęs atsakymų susisiekimo ministras suabejojo M. Bartuškos galimybėmis tęsti darbą, abejoja ministras ir dėl to, ar Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas gali likti poste.
„Svarbu gauti aiškius atsakymus, kaip uosto direkcija rengėsi sankcijų įvedimui kaip įmonė, kaip vertino galimą reputacinę žalą, dėl kokių sprendimų ar neveiklos tą darė, neinformavo akcininkų“, – sakė M. Skuodis.
Galiausiai susisiekimo ministras pranešė teikiantis Vyriausybei įstatymo ir vyriausybės nutarimo projektus dėl sankcijų įgyvendinimo nacionaliniu lygiu. Būtent to ir prašė Lietuvos geležinkeliai. LRT TELEVIZIJOS kalbinti teisininkai tikina, kad problemos sprendimas yra aiškus, o kilusi vieša diskusija, kuri jau verčia iš postų net du ministrus, atrodo mažų mažiausiai nelogiška.
„Lietuvos Vyriausybė, jeigu ji iš tikrųjų turi nuostatą, kad ribojimai ir sankcijos turėtų būti taikomos prekių vežimui per Lietuvą, turėtų inicijuoti įstatymo priėmimą, nes ūkinę veiklą galima riboti tik įstatymu. Tai yra Konstitucijos nuostata, Lietuvos Konstitucijos ir dėl to būtina, kad būtų inicijuotas įstatymas, kuris nustatytų šiuo atveju nacionalinių sankcijų režimą ir tada pagal jį būtų ribojamas sandorių vykdymas“, – komentuoja „TGS Baltic“ vadovaujantysis partneris Vilius Bernatonis.
„Jie turėjo turėti politinius sprendimus priimtus bent jau Vyriausybės lygmeny, bent jau paskelbti moratoriumą prievolių vykdymo. Yra galimybė įstatymą priimti dėl prisijungimo prie sankcijų. To padaryta nebuvo. Nieko padaryta nebuvo. Ir dabar staiga, kai jau viskas pradėjo veikti, žmonės nustebo, kad to reikia. Tai čia namų darbus daryti reikia, ponai!“ – sako Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius habilituotas daktaras Vytautas Nekrošius.
Ar namų darbų neatlikusieji išlaikys postus, vis dar neaišku. Greičiausiai paaiškės antradienį, po balsavimo dėl kitų metų biudžeto ir pirmadienio premjerės susitikimo su prezidentu. Nors prezidentas savo nuomonę jau pareiškė.
„Jeigu teigiama, kad ministrai yra pasirengę atsistatydinti, tai Vakarų praktikoje jie tai ir daro“, – tvirtino Gitanas Nausėda.
