Lietuvoje

2021.11.07 15:39

Protestuojantieji dėl migracijos politikos ragina valdžią keisti veiksmus: „Agne, o tu ar gerai miegi?“

atnaujinta 15.49
Ramūnas Jakubauskas, BNS, LRT.lt2021.11.07 15:39

Prie Vyriausybės sekmadienį iki 100 nevyriausybinių organizacijų atstovų ir aktyvistų susirinko į protestą dėl Lietuvos vykdomos migracijos politikos.

Proteste skambėjo būgnų ritmai, susirinkusieji skandavo įvairius šūkius.

Protestuotojai atsinešė ir įvairių plakatų: „Prieš neapykantą, už migrantus“, „Prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas“, „Visi žmonės legalūs“, „Statykit tiltus, ne sienas“, „Kad pasienis netaptų kapinynu“ ir t.t.

Prisistatyti nenorėjęs vidutinio amžiaus vyras į protestą atėjo su ant koto užmautu folijos, skirtos apsikloti, gabalu ir teigė, kad nėra patenkintas tuo, kad migrantai yra apgręžiami bei priversti šalti miškuose.

„Atėjau priminti Vyriausybei, kad dėl jų sprendimų tikrai yra žmonių vat šituo oru kažkur miške, prie sienos, miegančių su tokiais ir panašiais apklotais. Noriu priminti Agnei, kad dėl jos sprendimų dabar yra taip, ji galėtų ateiti – aš jai padovanočiau foliją“, – BNS teigė protesto dalyvis.

„Apgręžimo politika netenkina, ji yra nelegali pagal tarptautinę teisę. Manau, kad neteisėta migracija turi būti sprendžiama geopolitiniame lygmenyje, o ne stumdant sušalusius žmones“, – pridūrė jis.

Jis taip pat rankose laikė plakatą su užrašu „Agne, o tu ar gerai miegi?“, taip norėdamas atkreipti vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės dėmesį.

„Norime parodyti solidarumą“

Kita protesto dalyvė, rankose laikiusi plakatą su užrašu „Prieglobsčio prašytojai nėra nusikaltėliai“, BNS teigė norinti parodyti solidarumą su migrantais.

Anot jaunos moters, jeigu jau vykdoma apgręžimo politika, tai turi būti daroma humaniškai.

„Jeigu jau priimtas sprendimas, kad mes tikrai jau nebegalime priimti visų prieglobsčio prašytojų ir apgręžimas yra privalomas, tai bent jau turėtų daroma humaniškai – neturėtų būti apgręžiami vaikai, moterys, taip pat vyrai, kiti geros sveikatos žmonės, jeigu yra apgręžiami, jiems turėtų būti duodami kažkokie paketai: maisto, šiltų drabužių“, – kalbėti prisistatyti nesutikusi protestuotoja.

50-ties metų mokytojas Algis Davidavičius į protestą atėjo su sūnumi, vilnietis sakė, kad Lietuva galėtų būti svetingesnė.

„Aš norėčiau tikėti, kaip mokytojas ir kaip pilietis, kad Lietuva gali būti svetingesnė žmonėms, kurie bėga karo, vargo. Aš atėjau paremti visų, kurie ieško prieglobsčio Lietuvoje, kad jie čia jaustųsi saugūs“, – BNS teigė protesto dalyvis.

Parengta peticija

Gegužės 1-osios profesinės sąjungos atstovė, viena protesto organizatorių Emilija Švobaitė BNS teigė, kad nevyriausybininkai jau anksčiau parengę peticiją su aštuoniais reikalavimais.

Tačiau į juos neatsižvelgiama, todėl buvo surengtas protestas.

„Šitas protestas yra tęstinis veiksmas. Prieš kurį laiką mes buvome parengę peticiją, kurioje išvardinti aštuoni reikalavimai keisti šiuo metu Lietuvos vykdomą migracijos politiką, peticiją pasirašė 27 nevyriausybinės organizacijos ir daugiau nei 1 tūkst. aktyvių piliečių“, – teigė ji.

„Tai kol kas, kadangi nebuvo atsižvelgta nė į vieną mūsų reikalavimą, mes nematome kitos išeities kaip tik atkreipti į juos dėmesį protestu“, – pridūrė viena protesto organizatorių.

Jos teigimu, reikalavimai susiję ir su apgręžimo politika, ir su teisine sistema.

„Mes skatiname Lietuvą tarptautinių teisės aktų, taip pat skatiname, kad prieglobsčio prašymai būtų nagrinėjami kompetentingai, nes šiandien jie yra mechaniškai kepami ir absoliuti dauguma jų yra neigiami. Sieksime, kad jie būtų nagrinėjami individualiai ir su didele kompetencija“, – sakė E. Švobaitė.

Anot protesto organizatorės, norima ir to, kad nevyriausybinės organizacijos galėtų laisvai veikti, kadangi ne visos šiuo metu įgalintos padėti migrantams.

„Demokratijos egzaminas“

Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė teigė mananti, kad neteisėta migracija yra savotiškas demokratijos iššūkis.

„Manau, kad Lietuvos valstybė galbūt nevisiškai tinkamai elgiasi su migrantais, tai neatitinka nei tarptautinių žmogaus teisių normų, nei elementaraus žmogiškumo, todėl atėjau pasakyti, palaikyti, kad Lietuva neturėtų atstūminėti žmonių, ypač tų, kurie yra pažeidžiamose situacijose“, – BNS sakė žmogaus teisių aktyvistė.

Anot jos, Lietuva taip pat turėtų spręsti ir jau sulaikytų daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų klausimą.

„Lietuva turėtų taip pat spręsti žmonių sulaikymo klausimą, nes šiuo metu yra sulaikyti žmonės de facto, tačiau jie nėra padarę kažkokių nusikaltimų. Čia patys minimaliausi dalykai, ką valstybė galėtų padaryti. Atėjau to pasakyti ir noriu pasakyti dar, kad valstybė nėra tik sienos, valstybė yra vertybės, vertybių sistema“, – sakė J. Juškaitė.

Taikydami vertybes vieniems, mes tas vertybes anksčiau ar vėliau integruosime ir į savo gyvenimą. Norisi, kad mes išlaikytume demokratijos egzaminą ir oriai elgtumėmės tiek su savais, tiek su kitais žmonėmis“, – pridūrė ji.

Tikisi, kad Vyriausybė išgirs

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė BNS teigė besitikinti, kad Vyriausybė atsižvelgs į parengtoje peticijoje išdėstytus reikalavimus.

„Labai tikimės, kad ji tą darys, nes tą įpareigoja daryti ir tarptautiniai reikalavimai“, – sakė viena protesto organizatorių.

Jos teigimu, Lietuva nėra pasiruošusi suvaldyti išaugusios neteisėtos migracijos.

„Mūsų valstybė nėra pasiruošusi tinkamai suvaldyti esamos situacijos ir tai yra didelė yda (...) Kaip liudija vakarykštis įvykis, kai prie Baltarusijos sienos buvo atstumta šeima su mažais vaikais, įkalinta miške, manau, tai puikiai iliustruoja, kad apgręžimo politika neveikia efektyviai ir tokių atvejų gali būti daugiau“, – kalbėjo I. Budraitė.

Pasieniečiams nuo rugpjūčio pradžios leidžiama neįleisti į šalį draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių migrantų, nuo to laiko jų apgręžta per 5,8 tūkst.

Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko per 4,2 tūkst. migrantų.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija.

Bilotaitė: Lietuva stengiasi padėti

Sekmadienį Vidaus reikalų ministerijos (VRM) išplatintame pranešime žiniasklaidai ministrė A. Bilotaitė teigė suprantanti susirūpinimą padėtimi Baltarusijos pasienyje ir pabrėžė, kad Lietuva stengiasi suteikti pagalbą žmonėms: apgręžiamiems migrantams suteikiamas maistas, vanduo, drabužiai, kiti reikmenys.

„Negalime leisti, kad migrantai būtų naudojami kaip ginklas prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą, kad organizuoti migrantų srautai pažeistų mūsų pačių nacionalinį saugumą“, – pranešime teigia A. Bilotaitė.

Anot ministrės, Lietuvos siena yra uždaryta neteisėtai migracijai.

„Yra teisėti būdai pasiprašyti prieglobsčio Lietuvoje. Neleistinose vietose sieną kertantys migrantai bus apgręžiami, išskyrus Operacijų vadovės sprendime numatytus humanitarinius atvejus“, – nurodo ministrė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt