Lietuvoje

2021.10.26 08:39

Lenkijos pasienyje Anušauskas mato agresyvesnes taktikas negu Lietuvoje: jeigu pavojus grės mūsų karių gyvybei, jie naudos ginklą

atnaujinta 09.09
Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt, Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė, ELTA2021.10.26 08:39

Šiuo metu Lenkijos pasienyje su Baltarusija matoma agresyvesnė pastarosios šalies taktika pasitelkiant neteisėtos migracijos srautus, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Tai stebėdama Lietuva yra pasiruošusi reaguoti, jeigu pasienyje prireiktų didesnių pajėgumų, užtikrina ministras.

Lenkijos valstybės sienos apsaugos tarnyba savaitės pradžioje paskelbė, kad pirmadienio naktį 60–70 migrantų grupė bandė sugadinti Lenkijos-Baltarusijos pasienyje pastatytą užtvarą ir pro ją prasiveržti. Migrantams, pasak tarnybos, užfiksavusios šiuos veiksmus ir vaizdo įrašuose, padėjo ir Baltarusijos pareigūnai.

Paskelbtame vaizdo įraše užfiksuoti koncertiną lazdomis bandantys sulaužyti migrantai, priešais juos stovi gausios Lenkijos kariuomenės pajėgos. Pirmadienį pranešta, kad du Lenkijos kariai buvo sužeisti.

LRT RADIJUI antradienį A. Anušauskas sakė, kad karių skaičiaus riba, galinčių padėti Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, „dar nepasiekta“.

„Yra sutarta, kiek reikės, nes poreikį mums nustato Sienos apsaugos tarnyba, kuri atsakinga už pasienio apsaugą – jie žino, kiek ir kur, kokios vietos yra silpnesnės. Pavyzdžiui, kuomet nelegalų grupės labiau pradėjo veržtis į pietinę dalį, didesni pajėgumai permesti ten. Atsižvelgiant į Lenkijos pavyzdį, kadangi matome, kad grupuojamasi, yra numatyti ir greitojo reagavimo pajėgumai – jeigu būtų organizuotas didesnės grupės patekimas, į tą vietą būtų sutelkta daugiau pajėgumų, būtų daugiau karių su technika“, – sakė krašto apsaugos ministras.

Pasak jo, grupavimasis visuomet buvo matomas ir šalia Lietuvos sienos, tačiau agresyvumo iki šiol nebuvo demonstruota.

„Toks akivaizdus agresyvumas, kuris vyksta Lenkijos atveju, nebuvo demonstruojamas. Prieš Lenkiją taikomos žymiai agresyvesnės taktikos, tai mums matoma, tai vertinama ir turiu įspėti, be abejonės, žinau, kad ir jūsų laidas, kurios liečia migraciją, perklauso ir kitos šalies pareigūnai, kurie mums žinomi. Mums žinoma, kad jie organizuoja tuos srautus, žinome jų pavardes ir pakankamai daug apie juos. Galiu pasakyti, kad jeigu pavojus grėstų mūsų karių gyvybei, jie naudotų ginklą. Be abejo, savo teritorijoje, bet jie tam turi teisę“, – sakė A. Anušauskas.

Dėl darbo pasienyje Lietuvos kariams Seimo nutarimu suteikti didesni įgaliojimai numatyti iki gruodžio mėnesio vidurio, pasak ministro, esant poreikiui, šie įgaliojimai bus pratęsiami ir toliau.

Šiuo metu bendraujama tik su vienu afganistaniečiu dėl galimybės atsigabenti jį ir jo šeimą

Krašto apsaugos ministras teigia, kad vis dar gaunami prašymai iš Afganistano atgabenti asmenis, kurie neretu atveju niekaip nėra susiję su pagalba Lietuvos kariuomenei. Ministro teigimu, šiuo metu yra bendraujama tik su vienu afganistaniečių vertėju dėl galimybės jį ir jo šeimą atgabenti į Lietuvą.

„Gaunami prašymai ne tik iš vertėjų, bet ir iš afganistaniečių, kurie kažkuriuo metu buvo susidūrę su Lietuvos kariuomene, žino, kad perkėlėme vertėjus ir jų šeimas, žino šias aplinkybes. Kreipiasi į mus kartais ir bandydami laimę, nebūdami susiję su teikta parama Lietuvos kariams Afganistane“, – LRT RADIJUI teigė A. Anušauskas.

„Bet mes turime įpareigojimą perkelti žmones, kurie iš tikrųjų teikė paramą Lietuvos kariuomenei“, – akcentavo jis.

Ministras pabrėžia, kad Lietuvos kariuomenė turi detalius sąrašus asmenų, kurie iš tiesų teikė pagalbą. A. Anušauskas informuoja, kad šiuo metu dėl atgabenimo į Lietuvą yra bendraujama tik su vienu afganistaniečiu ir jo šeima.

„Bendraujama su vienu vieninteliu vertėju, kuris nespėjo į lėktuvą tuo metu ir Lietuva tarpininkauja, kad jis patektų į kaimynines valstybes ir iš ten būtų galima jį atgabenti. Tačiau vyksta derybos, nes žmogus nori atvažiuoti ne tik pats su savo penkių asmenų šeima, bet ir dar nori dvidešimt giminaičių kartu pasiimti“, – teigė ministras, akcentuodamas, kad Lietuva nėra prisiėmusi įsipareigojimo priimti ir Lietuvos kariuomenei talkinusių vertėjų giminaičius.

„Tai kol dėl to nesutarta, jis nenori vykti. Jeigu bus sutarta, tai galbūt ir atvyks. Bet šiuo atveju viskas priklauso nuo paties žmogaus pasirinkimų, čia nėra kokia nors prievarta. Jei žmogus jaučia pavojų savo gyvybei, savo šeimai, tai, be abejonės, tie žmonės nemąstydami naudojasi šia parama“, – taip pat pažymėjo jis.

Rugpjūčio viduryje Afganistano prezidentas Ashrafas Ghanis išvyko iš savo šalies į Tadžikistaną, o į Kabulą įžengę Talibano kovotojai užėmė prezidento rūmus.

Griežtosios linijos islamistai užėmė Afganistano sostinę, kai subyrėjo 300 tūkst. karių turėjusios šalies ginkluotosios pajėgos. Islamistų kovotojai taip pat susirinko jų ginkluotę, šaudmenis ir įrangą, įskaitant karinius lėktuvus.

Reaguodama į situaciją Afganistane, Lietuvos Vyriausybė į Lietuvą perkėlė kiek daugiau nei 170 Lietuvai talkinusių afganistaniečių ir jų šeimų narių. Taip pat numatyta 600 tūkst. eurų skirti atvykusių afganistaniečių aprūpinimui. Didžioji dalis atvykusių afganistaniečių apgyvendinti Raseiniuose.

Migracijos departamentas suteikė prieglobstį visiems iš Afganistano evakuotiems asmenims – su Lietuvos kariais dirbusiems vertėjams, kariškiams, ES ir JT personalui bei jų šeimos nariams.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt