Lietuvoje

2021.10.07 19:45

Sprendimas žiniasklaidos atžvilgiu atgarsių sulaukė ir iš teisininkų, ir Seime: vieni vadina burnų čiaupimu, kiti glaistys įstatymus

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.10.07 19:45

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, kad uostamiesčio naujienų portalas „Atvira Klaipėda“, paviešindamas informaciją apie vienoje savivaldybės valdomų įmonių galimus neskaidrius viešuosius pirkimus ir atskleisdamas jų dalyvių pavardes, pažeidė Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), sulaukia prieštaringų vertinimų. Kai kurie ekspertai susiklosčiusią situaciją vertina kaip mėginimą užčiaupti žurnalistus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas trečiadienį atmetė uostamiesčio naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo, kuriuo portalas, pranešdamas apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus, buvo pripažintas pažeidęs Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą.

„Sveiki atvykę į naują realybę – trečiadienį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) kolegija, kurią sudarė teisėjai Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas ir Dalia Višinskienė, neskundžiamu sprendimu patvirtino, kad atskleisdami faktą, jog buvusios „Gatvių apšvietimo“ vyr. finansininkės sūnaus valdoma įmonė buvo tapusi dažniausia konkursų laimėtoja, padarėme pažeidimą, nes tai laikoma pertekline informacija, kurios visuomenei nevalia žinoti“, – ketvirtadienį paskelbtame „Nekrologe „Atvirai Klaipėdai“ rašo šio portalo redaktorius Martynas Vainorius.

Publikacijos tikslas, teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo būti pasiektas ir neatskleidus trečiojo suinteresuoto asmens duomenų.

Sprendimas pažeidžia teisę žinoti?

„Atviros Klaipėdos“ redaktoriui paviešinus šį sprendimą, jis sulaukė prieštaringų vertinimų.

„Man atrodo, kad šį kartą yra pažeista teisė žinoti. Suprantu, kad reikia gerbti asmens privatumą, asmens duomenis vienareikšmiškai, bet kai tai susiję su žmogumi, kuris dalyvavo rinkimuose, ir nesvarbu, su partija ar ne su partija, bet jis buvo viešas asmuo. Nuo to laiko praėjo vos pora metų. Tokį žmogų traktuoti kaip privatų – nežinau. Mano galva, tai nėra teisinga“, – dėstė teisininkė Liudvika Meškauskaitė.

Pašnekovė taip pat akcentavo viešąjį interesą visuomenei žinoti informaciją apie viešuosius pirkimus, juolab jeigu įžvelgiama giminystės ryšių.

„Mane tas sprendimas, tiesą sakant, nemaloniai nustebino“, – pripažino L. Meškauskaitė.

Aiškinimas, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvauja ne fizinis, o juridinis asmuo, teisininkės neįtikina, mat suprantama, jog turtinių interesų turi ir galų gale finansinę naudą gauna būtent įmonių akcininkai, apie kuriuos informacija nurodoma viešai.

„Kai sveri dvi teises – privatumą ir teisę žinoti, – akivaizdžiai teisė žinoti turi daugiau argumentų. Pirmiausia – viešųjų pirkimų sritis, dalyvavęs rinkimuose į postą – čia akivaizdžiai viešas asmuo. Tas viešumas nesibaigia su rinkimų pabaiga, dar kurį laiką yra visuomenės interesas apie tą žmogų žinoti. Taip pat yra giminystės ryšiai, vieši akcininkų registrai. Jei visa tai sudėtume, aš sverčiau į teisės žinoti pusę, o čia šiuo atveju nusverta į privatumo apsaugą. Man labai keistas sprendimas“, – dėstė L. Meškauskaitė.

Teisininkės nuomone, šiuo sprendimu perlenkta lazda

Neabejojama, kad toks teismo sprendimas nemaloniai paveiks ne tik su „Atvirą Klaipėdą“, bet ir kitas žiniasklaidos priemones, nes kaskart teks svarstyti, ar atskleidžiant informaciją apie vienus ar kitus asmenis ir juos įvardijant nebus nusižengta BDAR.

„Kartais žurnalistai piktnaudžiauja ir reikia atsakomybės, bet šįkart, man atrodo, perlenkta lazda. Galbūt reikėtų įsiskaityti, gal tie argumentai kitaip atrodytų. Aš dabar perskaičiau tą nutartį, man kažkaip keistai pasirodė. Netgi labai keistai“, – sakė L. Meškauskaitė.

Teisininkė pridūrė, kad net ir pakoregavus įstatymus ir pabandžius aiškiau nubrėžti ribas, žyminčias, kada žmones galima laikyti viešais, o kada ne, vargu ar tai išspręstų problemą, mat visuomet išlieka teisės akto taikymo klausimas. Pasak L. Meškauskaitės, teisėjai, kurie nagrinėja bylą, tiesiog turi jausti ribas, kaip ilgai žmogus, o ypač dalyvavęs rinkimuose ir netgi jų nelaimėjęs, yra viešas asmuo ir visuomenė turi teisę žinoti apie jo darbus.

Aš dabar perskaičiau tą nutartį, man keistai pasirodė. Netgi labai keistai.

L. Meškauskaitė

Neatmetama, kad toks sprendimas kai kuriems asmenims, kurie savo veiksmais galbūt kelia įtarimų ar balansuoja ant įstatymo pažeidimo ribos, leis išlikti už visuomenės matymo lauko ribų ir galbūt netgi išvengti atsakomybės, nes yra buvę atvejų, kai žiniasklaidos aprašyti procesai ir jų dalyviai vėliau sulaukia įvairių institucijų dėmesio.

„Šiuo atveju žurnalistams užčiaupiama burna. Ir taip žiniasklaidos reitingai yra kritę tris kartus, ir jeigu žurnalistai nekapstys tokių visuomenei įdomių temų, tai kas tas televizijas žiūrės ir kas straipsnius skaitys?“ – klausė teisininkė ir pridūrė, kad viešieji pirkimai turėtų būti stebimi lyg po didinamuoju stiklu, nes šioje srityje nemažai korupcinių ryšių.

Pašnekovė pridūrė, kad sprendimą dėl „Atviros Klaipėdos“ priėmė trijų teisėjų kolegija, taigi dar galima atnaujinti procesą. Tokiu atveju ši byla galėtų būti peržiūrėta išplėstinės teisėjų kolegijos. Taip pat galima kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

V. Juozapaitis: kol kas nenoriu nieko teigti, bet jeigu taip yra, tai daugiau nei keista

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis ketvirtadienio popietę su situacija dar nebuvo susipažinęs ir vertinti teismo sprendimo neskubėjo, tačiau pripažino, kad situacija atrodo kelianti klausimų.

„Vertinti teismo sprendimą jo neskaičius būtų mažų mažiausiai neatsakinga. Pripažinsiu: jeigu yra įstatymo spragų, kuriomis remiantis buvo pasinaudota tokia galimybe, be jokios abejonės, reikia nedelsiant tai užglaistyti“, – teigė V. Juozapaitis.

Vis dėlto jis pridūrė, kad toks precendentas nežada nieko gero. Anot V. Juozapaičio, kartais išties piktnaudžiaujama BDAR interpretacija.

„Duomenys duomenims nelygu. Viena, kai paviešini, kur tas žmogus gyvena ir ką jis turi. Kita – kai tas žmogus susijęs su galimai nusikalstama veikla. Mes neturėtume sukurti precendento kvestionuoti teismo sprendimo. Reikia paskaityti motyvus, gal tuose motyvuose išaiškinta kas nors, kodėl taip teismas nusprendė“, – dėstė V. Juozapaitis.

Kultūros komiteto pirmininkas pridūrė, jog kreipimasis į institucijas dėl esą neteisėto pavardžių paviešinimo gali būti ir tam tikras taktinis manevras, kad būtų mažiau gilinamasi į galimai nusikalstamo veiksmo esmę.

„Kol kas nenoriu nieko teigti, bet jeigu taip yra, tai daugiau nei keista. Teismai yra atskira valdžios institucija ir mes neturėtume kvestionuoti jų sprendimų. Nebent būtų kas nors pažeista“, – sakė V. Juozapaitis.

Pasak pašnekovo, ši situacija rodo, kad galbūt atėjo laikas peržiūrėti Visuomenės informavimo įstatymą.

Į teismo sprendimą jau reaguoja ir Seimo nariai, žadamos įstatymų pataisos

Žiniasklaidai nepalanki teismo nutartis ketvirtadienį sulaukė ir Seimo narių kritikos, imama kalbėti apie būtinybę keisti teisės aktus.

„Visą šią situaciją vertinu tikrai neigiamai. Manau, kad tiek per teisės aktus, tiek per teisės aktų aiškinimą, per teismus yra bandoma siaurinti [apibrėžtį], kas yra viešas asmuo, kur yra viešoji erdvė, kur gali žiniasklaida tam tikrą informaciją viešinti“, – sakė Seimo narys Andrius Vyšniauskas.

Pašnekovo teigimu, pirmas žingsnis siaurinant viešo asmens apibrėžimą buvo žengtas tuomet, kai buvo nuspręsta ribotą laiką saugoti ir pašalinti viešą informaciją apie žmones, kandidatavusius į Seimą ar dalyvavusius savivaldos rinkimuose.

„O juk dažniausiai, jeigu būna koks neskaidrus pirkimas ar panašiai, informacijos šaltinis apie asmenį, kai gali jį suvesti su politine jėga ar kitais asmenimis, yra per dalyvavimą rinkimuose. Visos tokios informacijos neegzistavimas ir negalėjimas žurnalistams ja naudotis, mano nuomone, yra didelė problema. Tai apriboja tiriamosios žurnalistikos galimybes ir apriboja žmonėms galimybes detaliau pažvelgti į politinius procesus“, – dėstė A. Vyšniauskas.

Pasak pašnekovo, „Atviros Klaipėdos“ atvejis parodė, kad tokie vietos žiniasklaidos atliekami tyrimai yra itin svarbūs atskleidžiant galimus nepotizmo atvejus.

Šiuo metu, anot politiko, analizuojama teismo nutartis, konsultuojamasi su specialistais ir bus bandoma kiek koreguoti pačią viešo asmens sąvoką.

Manoma, kad informacija apie kandidatus į Seimą ar savivaldos rinkimų dalyvius turėtų būti vieša 10 metų arba dvi kadencijas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt