Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas trečiadienį atmetė uostamiesčio naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo, kuriuo portalas, pranešdamas apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus, buvo pripažintas pažeidęs Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR).
Po sprendimo paskelbė nekrologą
Teisėjų kolegija nusprendė, jog uostamiesčio naujienų portalo „Atvira Klaipėda“, publikacijoje apie apie vienos savivaldybės įmonių viešuosius pirkimus bei įžvelgiamus giminystės ryšius paviešintos istorijos veikėjų pavardės yra perteklinė informacija. Paprastai tariant, žurnalistai neturėjo minėti su klausimų keliančiais pirkimais susijusių asmenų pavardžių.
„Sveiki atvykę į naują realybę – trečiadienį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) kolegija, kurią sudarė teisėjai Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas ir Dalia Višinskienė, neskundžiamu sprendimu patvirtino, kad atskleisdami faktą, jog buvusios „Gatvių apšvietimo” vyr. finansininkės sūnaus valdoma įmonė buvo tapusi dažniausiu konkursų laimėtoju, padarėme pažeidimą, nes tai laikoma pertekline informacija, kurios visuomenei nevalia žinoti“, – ketvirtadienį paskelbtame „Nekrologe „Atvirai Klaipėdai“ rašo šio portalo redaktorius Martynas Vainorius.
Pastebima, kad publikacijos tikslas, teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo būti pasiektas ir neatskleidus trečiojo suinteresuoto asmens duomenų. Vis dėlto žurnalistai su tokia teismo nuomone nėra linkę sutikti. Manoma, kad toks sprendimas suduos skaudų smūgį visai žiniasklaidai, o tiriamajai žurnalistikai kils nemenkas pavojus, mat gali tapti sudėtinga rašyti apie tam tikrus asmenis.
„Tai yra nonsensas. Aš logiškai negaliu paaiškinti tokio teisinio reglamentavimo. Jis toks yra, su juo reikia taikstytis, bet aš žurnalistikos prie tokio reglamentavimo nematau", – įvertino „Atvira Klaipėda“ redaktorius Martynas Vainorius.
Teismas nebuvo palankus
2019 metų gruodžio pabaigoje „Atvira Klaipėda“ skelbė apie bendrovės „Gatvių apšvietimas“ 2017-2019 metais vykdytus pirkimus – beveik 2,3 mln. eurų vertės 40 sutarčių dėl įvairių prekių ir paslaugų su įmone „Namų kultas“, tais pačiais metais persivadinusia į „Ecomas“.
„Pradėjau domėtis ir pradėjo lįsti gražios aplinkybės, kad bene vienintelis konkursų laimėtojas dažniausias yra įmonė, kurios savininkas yra vaikinas, kurio motina yra „Gatvių apšvietimo“ vyr. Finansininkė. Schema – gražuma. Tokio dalyko nebuvau matęs kiek dirbu“, – LRT.lt pasakojo portalo „Atvira Klaipėda“ redaktorius.
Anot portalo, Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi neplaninį patikrinimą, nustatė, kad viena iš sutarčių – 1,375 mln. eurų vertės dėl dekoratyvinių apšvietimo atramų – pažeidžia teisės aktuose įtvirtintą skaidrumo principą ir rekomendavo sutartį nutraukti.
„Atvira Klaipėda“ publikacijoje taip pat informavo apie tai, kad vienintelis „Ecomas“ akcininkas nuo 2014 metų yra Liberalų sąjūdžio narys, 2019 metais dalyvavęs savivaldos rinkimuose Klaipėdos rajone, esantis bendrovės esamos ar buvusios finansininkės sūnus.
Portalui paskelbus publikaciją apie minėtus procesus, publikacijos rengėjai buvo skundžiami įvairioms institucijoms.
Galutinėje ir neskundžiamoje LVAT nutartyje nurodoma, kad straipsnyje minimas įmonės akcininkas 2019 metų gruodžio pabaigoje kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą su skundu, kuriame nurodė, kad publikacijoje nurodyta informacija gali daryti įtaką „Gatvių apšvietimas“ pirkimams, taip pat be jo sutikimo yra viešinami jo asmens duomenys – pilnas vardas ir pavardė, – tai žeidžia jo garbę ir orumą.
Tarnyba skundą tenkino iš dalies – nekonstatavo garbės ir orumo pažeidimo, tačiau pažymėjo, jog publikacijos tikslas galėjo būti pasiektas ir neatskleidus jo asmens duomenų – neįvardijus vardu, pavarde, taip pat nenurodžius giminystės ryšio. Tarnyba „Atvirai Klaipėdai“ skyrė papeikimą dėl BDAR pažeidimo – neteisėtai tvarkomų asmens duomenų visuomenės informavimo priemonėje.
„Su tuo papeikimu galiu šimtą metų gyventi. Aš žinau, kad padariau šventą reikalą – visuomenei atskleidžiau tai, kas reikalinga. Bet aš pamačiau, koks baisus precendentas visai Lietuvos žiniasklaidai. Aš paviešinau, kas lenda prie viešųjų įmonės pinigų. Žurnalistų etikos inspektorius konstatuoja, kad čia yra perteklinė informacija, viso šito nereikia viešinti, be to galima buvo apsieiti“, – LRT.lt dėstė M. Vainorius.
Šį tarnybos sprendimą „Atvira Klaipėda“ siekė panaikinti teismuose, tačiau nesėkmingai – 2020 lapkritį Vilniaus apygardos administracinis teismas skundą atmetė ir pažymėjo, kad publikacijoje minimas asmuo yra privatus asmuo, o publikacijos tikslai galėjo būti pasiekti ir be jo duomenų minėjimo.
Be kita ko, papildomu sprendimu teismas priteisė „Atvirai Klaipėdai“ 550 eurų teismo išlaidų.
Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą portalas apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
„Atvira Klaipėda“ teismuose siekė panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2020 metų liepą priimto sprendimo dalį, kuria nuspręsta, publikacijoje minimo asmens skundą laikyti iš dalies pagrįstu ir portalui pareikšti papeikimą dėl BDAR pažeidimų.
Portalas siekė pripažinti, kad „Ecomas“ akcininkas nebūtų laikomas privačiu asmeniu, kadangi dalyvavo rinkimuose į Klaipėdos rajono savivaldybę, taip pat buvo siekiama pripažinti, kad Žurnalistų etikos inspektorius nepagrįstai konstatavo BDAR pažeidimus, kadangi minėtoje publikacijoje panaudoti verslininko duomenys yra viešai paskelbti ir gali būti bet kada prieinami bet kuriam suinteresuotam asmeniui.
„Atvira Klaipėda“ taip pat teigė, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu „yra paneigtas visuomenės pagrįstas interesas žinoti ir būti informuotai apie viešųjų pirkimų vykdymą bei su tuo susijusius klausimus“.
Tiek atsakovė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo – verslininkas teismo prašė apeliacinį skundą atmesti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs aplinkybes, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvavo ne pats verslininkas, o įmonė, kurios akcininku jis yra, taip pat tai, kad verslininkas rinkimuose dalyvavo su Liberalų sąjūdžiu, tačiau nebuvo jo narys, konstatavo, kad verslinink nelaikytinas viešuoju asmeniu.
Be kita ko, teismas konstatavo, kad „Atvira Klaipėda“ paskelbė verslininko asmens duomenis, jo giminystės ryšį su savivaldybės įmonėje dirbančia motina, be jo sutikimo ir taip pažeidė BDAR.
Teismas taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino „Atviros Klaipėdos“ reikalavimų nepagrįstumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl nusprendė „Atviros Klaipėdos“ apeliacinį skundą atmesti.
Tuo pačiu paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas bei papildomai iš „Atviros Klaipėdos“ publikacijoje minimam asmeniui priteista 1,2 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.
Šis teismo sprendimas yra neskundžiamas.
„Atvira Klaipėda“ redaktorius: kokia čia tiriamoji žurnalistika? Kokius tu ryšius išaiškinsi?
Trečiadienį LVAT priimtą sprendimą pats žurnalistas ir „Atviros Klaipėdos“ redaktorius vertina kaip skaudų smūgį žiniasklaidai.
„Teismas sako, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvavo privati įmonė, o ne jos akcininkas. O kas yra galutinis naudos gavėjas viešųjų pinigų? Akcininkas. Juk ne direktorius, kuris gauna algą. Direktoriais pas mus ir benamius paskelbia. Ką duos jo pavardė. Visuomenė turi žinoti, kur jų pinigai nueina, kas yra naudos gavėjas. Kokia čia tiriamoji žurnalistika? Kokius tu ryšius išaiškinsi? Čia yra batai. Aš kitaip, nesikeikdamas, kitokio žodžio nerandu“, – sakė M. Vainorius.
Įžvelgiama, kad nuo šiol dalis asmenų, kurie nenorės būti įvardyti jiems nepalankiame kontekste, pasinaudos tokius precendentu ir žurnalistai visuomenei šių pavardžių negalės atskleisti.
Pašnekovo nuomone, Visuomenės informavimo įstatyme turėtų būti numatyta, jog tas, kas eina į viešuosius pirkimus, tampa trumpalaikiu viešuoju asmeniu.
„Niekas įmonių neverčia eiti dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Bet jeigu tu eini į viešuosius pirkimus… pats žodis „viešas“ – viską turėtų pasakyti. Tai yra nonsensas. Aš logiškai negaliu paaiškinti tokio teisinio reglamentavimo. Jis yra toks, su juo reikia taikstytis, bet aš žurnalistikos prie tokio reglamentavimo nematau“, – dėstė M. Vainorius.
Gali atsiverti Pandoros skrynia
Tokį teismo sprendimą kritikuoja ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Anot jo, tokia praktika kiek atitolins visuomenę nuo taip dažnai minimos jos teisės žinoti.
„Labai tikiuosi, kad Seime politikai sureaguos į šį atvejį, įvertins, kokia Pandoros skrynia gali atsiverti“, – LRT.lt sakė D. Radzevičius
Pastebima, kad po tokio sprendimo, kai kurie tiriamosios žurnalistikos straipsniai ar reportažai gali priminti policijos įvykių suvestines, kur minimi tik galimai prasikaltusių asmenų inicialai.
„Ir tai būtų gal netgi blogesnis dalykas, nes policija vykdo ikiteisminius tyrimus ir jeigu dėl savo veiksmų žmonės pasiekia teismą, jie būna atskleidžiami, o šiuo atveju, vargu, ar taip būtų. Nes, deja, į kai kurias bėdas tik žurnalistai atkreipia dėmesį“, – dėstė D. Radzevičius.
Tam tikra prasme, nuo šiol žurnalistų darbai gali priminti tam tikrų paskalų skelbimą, mat tiesa nebūtų įvardijama iki galo. Be to, publikacijose ar televizijos, radijo reportažuose neįvardijant tikslių vardų ir pavardžių, gali ūgtelėti nepasitikėjimas valdžios institucijomis, kai bus rašoma apie ten vykstančius procesus ar juose dalyvaujančius asmenis, nes šešėlis kristų ant visos organizacijos, o ne konkretaus asmens.
S. Muravjovas: sprendimas sukuria pavojingą precendentą ir nustumia viešąjį interesą į pamestinuko vietą
Toks teismo sprendimas klausimų kelia ne tik žiniasklaidos atstovams. „Transparency international“ atstovo Lietuvoje Sergejaus Muravjovo nuomone, tai yra abejotinas teismo sprendimas, kuris sukuria pavojingą precendentą ir nustumia viešąjį interesą į pamestinuko vietą.
„Tai taip pat yra žadintuvo skambutis, parodantis, kad pagaliau turime iš esmės susitarti, kas yra viešasis interesas ir kuriuo metu žmogus yra prilyginamas viešajam asmeniui, apie kurį mes galime paskelbti daugiau duomenų“, – LRT.lt teigė S. Muravjovas.
Jis taip pat pastebėjo manantis, kad asmens duomenų apsauga nėra absoliutus gėris, tai numato ir BDAR. Būtina tinkamai nubrėžti ribas, kada asmens duomenys saugotini, o kada visuomenės poreikis žinoti, skaidrumas ir atvirumas yra svarbiau.
„Beje, manau, kad toks teismo sprendimas buvo tik laiko klausimas, nes jau nuo BDAR įsigaliojimo stebime tendenciją, kai yra siekiama pasislėpti už duomenų apsaugos. Mes su panašiais iššūkiais buvome susidūrę ir savo veikloje, kai norėjome gauti buvusių savivaldybių valdomų įmonių vadovų vardus ir pavardes (juos galiausiai gavome) arba norėdami sužinoti, kas gauna vienadienius leidimus lankytis Seime“, – akcentavo S. Muravjovas.
Toks teismo sprendimas buvo tik laiko klausimas, nes jau nuo BDAR įsigaliojimo stebime tendenciją, kai yra siekiama pasislėpti už duomenų apsaugos.
S. Muravjovas
Jis ragino jau dabar aiškiai susitarti, kokie duomenys turi būti vieši, ypač, kai kalbama apie mūsų visų lėšų naudojimą viešųjų pirkimų metu. Taip pat – apibrėžti, kas yra viešasis interesas ir viešieji asmenys.
„Tikėčiausi, kad VDAI jau greitu metu pateiks tam skirtas gaires. Tai yra itin svarbu, nes artimiausiu metu galime turėti panašias diskusijas, kai bus sukurtas galutinių naudos gavėjų registras Lietuvoje, kuriame bus skelbiami duomenys apie tai, kas yra tikrieji įmonių savininkai, akcininkai“, – dėstė S. Muravjovas.
Inspektorė sprendimą sveikina
Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė BNS teigė besidžiaugianti teismo sprendimu, taip pat – kad reikėtų įsigilinti į jo esmę.
„Akivaizdus yra neįsigilinimas į situaciją, į sprendimo esmę, nes pačiame sprendime labai aiškiai pasakoma, kad viešinti informaciją apie savivaldybės įmonę ir viešąjį pirkimą – iš tikrųjų yra viešasis interesas, ten jokios klaidos nėra padaryta“, – teigė G. Ramanauskaitė.
„Tačiau toje pačioje informacijoje, kurios pagrindinė tema yra viena savivaldybės įmonė ir su ja susijęs asmuo, staiga iššoka kita įmonė ir neva nepotizmo atvejis, kad toks įmonės vadovo mama dirba ten savivaldybėje ar kažkur, tai tiesiog nėra atliktas tyrimas dėl kitos įmonės“, – kalbėjo ji.
Etikos inspektorė taip pat pridūrė, kad žiniasklaida neatliko pakankamo tyrimo, o publikacijoje minima pavardė joje „mirgėjo momentiškai“.
„Vien dėl to, kad žiniasklaida nusprendė, kad tai jau yra neskaidrūs pirkimai vykdomi, tai nebuvo atliktas pakankamas tyrimas, tai pareiškėjas, kuris kreipėsi į mus su skundu, buvo su kita įmone susijęs asmuo, kurio pavardė toje publikacijoje sumirgėjo momentiškai, tai reiškia, kad ne apie jį buvo ta publikacija, plius – jokie neskaidrumo atvejai nebuvo atskleisti publikacijos paskelbimo metu, nebuvo jokie tyrimai pradėti“, – sakė inspektorė.
