Pagalbinio apvaisinimo paslaugas siūloma teikti pagal medicininį poreikį, neatsižvelgiant į šeiminę padėtį. Tai reiškia, kad šiomis paslaugomis galėtų pasinaudoti tiek nesusituokusios poros, tiek vienišos moterys. Vaisingumo centro vadovė Gražina Bogdanskienė sako, kad beveik 50 proc. porų, besikreipiančių dėl pagalbinio apvaisinimo, nėra susituokusios, ir tai joms sukuria papildomų kliūčių siekiant susilaukti vaikų.
Ne vienus metus mėgina susilaukti vaiko
Iš vienuolikos vaikų šeimos kilusi vilnietė Agnė Kušlevič LRT TELEVIZIJAI pasakojo, kad vaikelio mėgina susilaukti jau daugiau nei ketverius metus.
„Jau ilgą laiką einame šiuo keliu, ir per šį laiką keturi bandymai buvo užsienio šalyse. <...> Kadangi tuo metu neturėjome galimybės gauti gydymo Lietuvoje dėl teisinių ribojimų – [su partneriu – LRT.lt] nebuvome susituokę. Dėl to priėmėme sprendimą ieškoti pagalbos kitur. <...> Kol kas esame procese“, – savo patirtimi su laidos dalyviais dalijosi Agnė.
Jau ilgą laiką einame šiuo keliu, ir per šį laiką keturi bandymai buvo užsienio šalyse.
A. Kušlevič
Kaip minėta, siūloma, kad teisė gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas būtų nustatoma pagal medicininį poreikį, o ne pagal šeiminę padėtį. Tai reiškia, kad šiomis paslaugomis galėtų pasinaudoti tiek nesusituokusios poros, tiek vienišos moterys.
Vaisingumo centro vadovė Gražina Bogdanskienė atkreipė dėmesį, kad beveik 50 proc. porų, besikreipiančių dėl pagalbinio apvaisinimo, nėra susituokusios, ir tai joms sukuria papildomų kliūčių siekiant susilaukti vaikų.
„Jei poros pastoja natūraliai, tarkime, nesusituokusios poros gali turėti vaikų, o čia mes diskriminuojame. Jei reikia medicininės pagalbos, mes jau jos suteikti negalime“, – kalbėjo medikė.
G. Bogdanskienė pastebėjo, kad poroms, vykstančioms į užsienį pagalbinio apvaisinimo paslaugų, tai kainuoja tiek laiko, tiek pinigų.
„Vienos procedūros kaina yra apie 2–3 tūkst. eurų, pastojimo tikimybė – apie 30–40 proc. Dar reikia pridėti medikamentų kainą“, – skaičiavo Vaisingumo centro vadovė.
Vienos procedūros kaina yra apie 2–3 tūkst. eurų.
G. Bogdanskienė
Taip pat skaitykite
R. Doveika: tam tikro amžiaus paauglių niekas nebeįsivaikina
Paklaustas, ar tai, kad pagalbinis apvaisinimas būtų kompensuojamas ir nesusituokusioms poroms, jam kelia prieštaravimų, kunigas Ričardas Doveika teigė manantis, jog pirmiausia reikia apsispręsti, ar santykyje esantys žmonės yra vertybė mūsų valstybėje.
„Jeigu tai yra valstybės kelias, jeigu tai yra bendrasis valstybės gėris, manau, automatiškai visų mūsų dėmesys ir yra, kad mes, skatindami žmogų santykiui, nes žmogus yra santykis <...> ir tam santykiui reikalinga pati natūraliausia aplinka, kurioje tas santykis ir įvyksta.
Dėl to, jei mūsų valstybėje šeima yra valstybės kelias, jeigu įsipareigojimas dar yra didžiausia dovana ir vertybė, egzistuojanti mūsų visuomenėje, natūralu, jog kiekvienam vaikui pati saugiausia, pati geriausia, pati jaukiausia aplinka yra tas teisingo santykio buvimas“, – apie santuoką kalbėjo R. Doveika.
Viešojoje erdvėje dvasininkas teigė pastebintis žmonių pasisakymų, kad vaikų dažnai susilaukiama tik išbandžius „visa kita“ – padarius karjerą, pakeliavus, pagyvenus sau ir pan.
„Tada, kai jau viskas išbandyta, na, gerai, aš galiu priimti vaiką į savo gyvenimą. Tada gamta, kūnas pasako kitus dalykus, ir kartais mes susiduriame su tokiomis problemomis“, – dėstė R. Doveika.
Vyro teisė į biologinę tėvystę (atsiprašau už posakį) yra šiukšlės buvimas konteineryje.
R. Doveika
Kunigas pripažino, kad žmonių nevaisingumo problema yra išties rimta, tačiau kartu kėlė klausimą dėl visuomenėje vyraujančių nuostatų.
„Matant kontraceptikų vartojimo lygį... Tauta yra vaisinga, tauta gyvena visavertį lytinį gyvenimą, tauta mylisi ir ką mes šiandien jiems pasiūlome? Kodėl šiandien labiau pasiūlomas kontraceptinis gyvenimo mąstymas, o ne tautos prašymas, matant tokią situaciją, dovanoti gyvybę valstybei“, – svarstė R. Doveika.
Kita problema, su kuria, pasak kunigo, susiduriama, yra našlaičių klausimas. Dėl to R. Doveika svarstė, ar sprendimas teikti pagalbinio apvaisinimo paslaugas vienišoms moterims šios problemos dar labiau nepaaštrintų.
„Šiandien matome statistiką, kad tam tikro amžiaus paauglių čia niekas nebeįsivaikina, nes yra didelės problemos, dideli iššūkiai. <...>
Kitas dalykas, jeigu mes kalbame apie vienišas mamas ir jeigu statome gyvybę centre ir vaiką kaip gėrį šioje valstybėje, ar mums visiems, bediskutuojantiems, jeigu kalbame apie vaiką, kaip apie gėrį, nuo pat vienišos moters apsisprendimo turėti vaiką, ar vaikas nėra pasmerkiamas našlaitystei nuo pat apsisprendimo? Ar Lietuvos kelias yra našlaičių visuomenės kelias?“ – klausė R. Doveika.
R. Doveika palietė ir biologinės tėvystės aspektą, kuris, anot jo, nėra pakankamai ginamas įstatymais.
„Kas šiandien iš teisinės sistemos apgintų vyro teisę į biologinės tėvystės realizavimą? <...> Kur šiandien vyro teisė į tėvystę, jeigu jo moteris, žmona, partnerė, sugyventinė pasako „ne“? Kur vyro žodis? Kur vyro teisė?
Jis vienas užsiaugintų vaiką, jis leistų pasauliui turėti dar vieną gyvybę, Lietuvoje būtų dar vienu piliečiu daugiau, bet vyro teisė į biologinę tėvystę (atsiprašau už posakį) yra šiukšlės buvimas konteineryje“, – laidoje kalbėjo kunigas.
Laikėsi kitokios pozicijos
Reaguodama į R. Doveikos išsakytas mintis apie vienišas mamas ir našlaitystę, G. Bogdanskienė laikėsi kitokios pozicijos ir pabrėžė, kad tokios situacijos nelaiko našlaityste.
„Vienišos moterys, kurios kreipiasi (mes dabar joms, aišku, nepadedame), yra apsisprendusios turėti vaiką ir turėti galimybes jį užauginti. Mes kalbame, kad 50 proc. šeimų išsiskiria. Ką tuomet jūs galėtumėte į tai pasakyti? <...> Tada vis tiek dažniausiai lieka vieniša mama su vaiku.
Tada beveik nebėra skirtumo, ar mes padėtume vienai moteriai, kuri tikrai apsisprendusi. Tos, kurios neapsisprendusios, nesikreipia, gyvena savo gyvenimus, joms neįdomu kreiptis dar į medikus patarimo“, – dėstė Vaisingumo centro vadovė.
Vis dėlto R. Doveika teigė manantis, kad prigimtinė vaiko teisė yra augti abiejų tėvų – vyro ir moters – meilės ir rūpestingumo aplinkoje.
„Mano esminis diskusijos klausimas – ar šiandienė visuomenė, spręsdama tam tikras problemas, eliminuoja žmogaus teisę į prigimtį?“ – retoriškai klausė kunigas.
Laidoje dalyvavusi vilnietė Agnė teigė gerbianti R. Doveikos nuomonę ir sutinkanti, kad santuoka yra šventa, tačiau pabrėžė, jog ir vieniša moteris gali vaikui suteikti meilės, nes yra pasiryžusi jos duoti.
Viso pokalbio klausykitės LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“.
