Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva turi skirti vis didesnį dėmesį kritinės infrastruktūros apsaugai ir gaminti elektrą tokiu būdu, kuriam nebūtų reikalingi rusiški energetikos ištekliai.
„Mes, aišku, didiname elektros gamybą siekdami ne tiktai paties apimties didėjimo ir tokiu būdu stengiamės uždaryti tą deficitą, kuris natūraliai susiklostė po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, bet mes siekiame elektrą gaminti tokiu būdu, kuris padarytų mus mažiau priklausomus nuo rusiškų energetikos išteklių importo ir ypatingai tų išgaunamų energijos išteklių importo“, – antradienį po Trijų jūrų iniciatyvos susitikimo Kroatijoje Prezidentūros išplatintame vaizdo įraše sakė G. Nausėda.
„Šitas aspektas yra nepaprastai svarbus, nes jis mums leis ateityje apsisaugoti nuo netikėtų arba staigių naftos rinkos svyravimų. Galbūt degalų rinkos mes tiesiogiai neapsaugosime, bet mes apsaugosime elektros energijos kainą ir tai yra nepaprastai svarbu mūsų verslo konkurencingumui“, – pridūrė jis.
G. Nausėda taip pat pažymėjo JAV atstovo viešus pagyrimus Lietuvai kaip valstybei, kuri per pastaruosius ketverius metus padvigubino savo elektros energijos gamybą, skirtingai nei kai kurios kitos regiono valstybės, kuriose elektros energijos gamyba netgi sumažėjo.
Kaip BNS skelbė anksčiau, Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime, skirtame regiono saugumo, atsparumo ir ekonominės plėtros klausimams aptarti, šalies vadovas pabrėžė, jog per dešimtmetį ši iniciatyva tapo svarbia platforma, stiprinančia regiono junglumą energetikos, transporto ir skaitmenizacijos srityse, taip pat padedančia valstybėms efektyviau reaguoti į geopolitinius iššūkius.
Prezidentas taip pat akcentavo, kad dabartinėje saugumo aplinkoje iniciatyvos dėmesys plečiasi į naujas sritis, tokias kaip karinis mobilumas, kritinės infrastruktūros apsauga ir kibernetinis saugumas, kurios yra būtinos, stiprinant regiono atsparumą.
Diskusijoje daug dėmesio skirta Ukrainai. Prezidentas pabrėžė, kad Rusijos atakos prieš civilinę infrastruktūrą, ypač energetikos sektorių, išlieka vienu pagrindinių iššūkių, todėl būtina toliau stiprinti paramą Ukrainai. Šalies vadovas akcentavo poreikį prisidėti prie šalies energetikos sektoriaus stiprinimo, atstatymo ir atsigavimo, taip pat aktyviau remti Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą, siekiant ilgalaikės taikos ir gerovės Europoje.
