Pradinukų meninio ugdymo permainos įskėlė menų mokytojų nepasitenkinimą. Iš pradžių kilo muzikos ir dailės mokytojų nerimas, kad vaikai neteks galimybių puoselėti kūrybingumą, o pedagogai – darbo. Dabar nerimauja šokio pedagogai. Tačiau ir vieni, ir kiti tvirtina, kad menai, ypač dabar, kai nuotolinis mokymas nustekeno vaikų fizinę ir emocinę sveikatą, vaikams itin būtini. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) gesina aistras tikindama, kad šokis neišnyks iš pradinukų ugdymo.
Iki šiol buvo buvo taip: keturios pradinukų pamokos (po dvi) tekdavo muzikos dalykui ir dailės ir technologijų dalykui. Pagal tradiciją numatytos trys fizinio ugdymo pamokos būdavo dalijamos taip: dvi – sportui, viena – šokiui. Gegužės pradžioje ŠMSM patvirtino naują ugdymo planą, pagal kurį keturios menų pamokos turėjo atitekti keturiems menams – dailei, muzikai, šokiui ir teatrui. Tuomet sujudo muzikos mokytojai, supratę, kad per Nepriklausomybės trisdešimtmetį subrandinta dviejų pamokų tvarka pakibo ant plauko, o ir mokyklų administracijos užsiminė pedagogams, kad teks mažinti jų skaičių.
Gegužės pabaigoje tvarka pakoreguota: dailei ir muzikai tenka, kaip ir iki šiol, po dvi pamokas, o šokis ir teatras gali būti integruojamas į kitus ugdymo dalykus, tarkime, į fizinį ugdymą, muziką, lietuvių kalbą, arba tapti būreliais.
Lietuvos šokio mokytojų konferencija parengė rezoliuciją ir ją trečiadienio pavakarę išsiuntė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Joje reikalaujama grąžinti ir iki 2023 m. palikti galioti rekomendaciją šokio pamokai vieną valandą skirti iš trijų fizinio ugdymo pamokų, kol bus persvarstytos higienos normos mokinių pamokoms, suteiktas papildomas finansavimas, leisiantis įvesti šokio ir teatro pamokas kaip privalomas pradiniame ugdyme. Taip pat reikalaujama į pagrindinį ugdymą įvesti šokio pamokas, jas priskiriant meninio ugdymo sričiai.
Šią rezoliuciją pasirašė per 2 tūkst. mokytojų.
ŠMSM savo paaiškinimus yra išsakiusi kiek anksčiau. Juos galima perskaityti čia.
Riekumas: ar keli judesiai per lietuvių kabos pamoką yra šokis?
Šokio mokytojai sunerimo po tokių pokyčių.
„Prognozuojame, kad padėtis bus labai bloga. Bendruosiuose ugdymo planuose šokis nėra apibrėžiamas kaip mokomasis dalykas. Jį siūloma integruoti. Ką reiškia integruoti? Kokio nors kito dalyko pamokoje naudoti šokio elementus. Tarkime, į lietuvių kalbos pamoką įterpti kokį nors judesiuką vaidinant pjesę ar išraiškingai skaitant. O jei dar mimikos pridėtų, tai ir teatras būtų integruotas.
Ar keli judesiai per lietuvių kabos pamoką yra šokis? Tai labai didelis klausimas. Šokio nėra formaliajame ugdyme, tad vaikai netenka galimybės būti visapusiškai meniškai ugdomi“, – kalbėjo Šokio mokytojų asociacijos vadovas Arnoldas Riekumas.
Taip pat skaitykite
Jis pabrėžė, kad 5–10 klasėse, nors bendrosiose programose šokio dalykas įrašytas, tokių pamokų nevyksta. 11–12 klasių mokiniams šokis siūlomas kaip pasirenkamas dalykas.
„Tad galima sakyti, kad šokis ilgą laiką lieka už borto. Vaikai yra skriaudžiami, o šokio mokytojai nebeteks galimybės dirbti, bus mažinami krūviai arba jie išvis bus atleidžiami. O ateityje, kai šaka bus nukirsta, bus numarinti ir lapeliai. Ateityje pradings ir Šokio diena iš Dainų šventės, nes niekas nebeis šokti į kolektyvus. Mes, šokio mokytojai, vaikus paskatiname eiti šokti į kolektyvus, studijas“, – sakė A. Riekumas.
Jis tikras, kad visiems keturiems menams turėtų būti skiriama po pamoką, o penktoji, papildoma, galėtų tekti kuriam nors vienam iš tų menų.
„Arba kiekvienam menui turėtų būti skiriama po dvi pamokas. Niekas neįrodys, kad menas vaikams yra blogai“, – kaip įsivaizduoja meninį ugdymą, sakė A. Riekumas.
Joffė: po pandemijos šokis yra ypač svarbus
Lietuvos sportinių šokių federacijos Moksleivių lygos direktorius Dainius Joffė, dirbantis ir bendrojo ugdymo mokykloje, sakė, kad federacija atliko didžiulį darbą, kad mokykloms pasiūlytų sportinius šokius tokius, kokie siūlomi privačiame sektoriuje.
„Parengė medžiagą mokytojams, išmokė juos dirbti, rengti varžyboms mokinius. Susiduriu su tokiu reikalu: labai dažnu atveju šokio dalykas yra kur kas labiau ugdantis fizinę mokinių kultūrą nei pats fizinis ugdymas pradinėse klasėse, kurį veda pradinių klasių mokytojai. Dabar tai iš mokinių atimta“, – kalbėjo šokio mokytojas ekspertas D. Joffė.
Pasak jo, tai komplikuoja situaciją.
„Išeina, kad daugeliui šokio mokytojų sumažėja krūvis arba išvis jie netenka galimybės mokyti vaikus. Šokio tradicijos ir šokio mokytojų veikla Lietuvoje yra sena. Tuo mes buvome unikalūs ir išskirtiniai. Kaip alternatyvi fizinio ugdymo forma šokis puikiai tarnavo ugdant visapusiškai kompetentingą, laisvą asmenybę. Tai visuomet būdavo teigiama ministerijos raštuose prie tikslų ir vizijų. O dabar visa tai braukiama“, – apgailestavo D. Joffė.
Jis pabrėžė, kad šokantys vaikai garsina Lietuvą visame pasaulyje, o dabar tai pakibo ant plauko.
„Vaikai profesionaliai šokti renkasi susipažinę su šokiu mokykloje“, – pabrėžė pedagogas.
D. Joffė atkreipia dėmesį, kad šokis aktualus ypač dabar, kai per nuotolinį mokymą vaikai buvo mažiau judrūs ir tai paveikė jų sveikatą.
„Jie sėdėjo prie kompiuterių, sulinko. Lietuvoje dažnos vaikų laikysenos ar plokščiapėdystės problemos. Didelė bėda – vaikų nutukimas“, – pabrėžė pedagogas.
Buvo sunerimę ir muzikos mokytojai, baiminosi atleidimų
Palaikyti šokio mokytojų skuba ir kitų meno disciplinų atstovai. Mat, pasak jų, visi menai formuoja būtinus pradinukams įgūdžius, lavina juos.
Muzikos mokytojas ekspertas Eirimas Velička pabrėžė, kad ŠMSM planuojamų pirmųjų permainų, kurios pasirodė gegužės 3-iąją, nederino su muzikos ir šokio mokytojais.
„Tuomet pamatėme, kad plane atsiranda keturios menų pamokos, jos dalijamos keturiems menų dalykams mokyklos nuožiūra. Išėjo, kad pradinukai praranda vieną muzikos pamoką iš dviejų. Tos dvi muzikos valandos yra mūsų Nepriklausomybės pasiekimas. Trisdešimt metų mes turime dvi savaitines muzikos pamokas pradinėje mokykloje“, – apie kone mėnesį tvyrojusį muzikos mokytojų nerimą pasakojo E. Velička.
Jis sakė, kad tai sukėlė nerimo pedagogams ir dėl to, kad jie gali netekti pusės krūvio.
„De facto, jei pažiūrėtume tipinės mokyklos pradinukų tvarkaraštį, turėdavome penkias meninio ugdymo pamokas – dvi dailės, dvi muzikos ir vieną šokio. Praėjusią Seimo kadenciją buvo derinamas Sporto įstatymas, jame reikalaujama, kad per tam tikrą laiką būtų pereita prie trijų fizinio ugdymo pamokų, tad ši Vyriausybė neturėjo pasirinkimo, kaip tik tai vykdyti. Taigi turi būti trys fizinio ugdymo pamokos be jokio skolinimo šokiui. O higienos normos, kiek pamokų išvis gali turėti pradinukai, nesikeičia“, – į kokius spąstus pateko menai, apibūdino E. Velička.
Muzikos mokytojai po kelių savaičių sulaukė žinios, kad muzikos pamokos bus dvi, bet, pasak E. Veličkos, tarp dviejų ugnių atsidūrė šokio pamoka.
Taip pat skaitykite
„Tai yra blogas sprendimas, galima sakyti, kad trečiai fizinio ugdymo pamokai nebuvo pasiruošta“, – pabrėžė pedagogas.
Jis tikras, kad pradinukams krūvis būtų pakeliamas ir jei būtų įvesta ne tik papildoma meninio ugdymo pamoka, bet ir dar viena užsienio kalbos pamoka.
„Mūsų pradinukai yra vieni mažiausiai besimokančių, palyginti su kitų Europos šalių bendraamžiais. Drąsiai dviem ar trimis valandomis galima padidinti pradinukų pamokų skaičių. O dabar išeina, kad tie, kas turi pinigų, leidžia vaikus į būrelius, o kiti to padaryti negali“, – sakė E. Velička.
Girdzijauskienė: mes, muzikai, palaikome šokio mokytojus
Kad mokytojai išgirdo mokyklų vadovų pasvarstymų dėl krūvio mažinimo ar apie tai, kad teks atleisti po vieną muzikos mokytoją, patvirtino ir Lietuvos muzikos mokytojų asociacijos prezidentė Rūta Girdzijauskienė.
„Ši situacija – antklodės traukymas. Tokia padėtis kilo visai netikėtai, kai įstatymu buvo įtvirtintos trys fizinio ugdymo pamokos. Anksčiau galiojo nuostata, kad viena iš jų gali būti skiriama šokiui. Man atrodo, kad tai buvo labai gražus variantas. Tiesa, šokio pamoka pasinaudojo ne visos mokyklos, o tik tos, kurios turi tokias sąlygas. Mano žiniomis, šokį pradinukams turi apie trečdalį mokyklų“, – kalbėjo R. Girdzijauskienė.
Pasak jos, meninis ugdymas turi aiškią paskirtį ir jį išblaškant po pasirinkimus, per keturis menus, kokybė nukentėtų.
„Visi menininkai sunerimo, kad keista situacija, kai menų sąskaita sprendžiamos kitos problemos. Pamokų tai daugėja, tai mažėja, pasirodo, jų galima atimti iš menų. Bandėme rengti įvairiausius susitikimus, kalbėtis su ŠMSM atsakingais žmonėmis, kreipėmės į mūsų partnerius – kultūros institucijas, prašydami, kad palaikytų mūsų siekį užtikrinti meninio ugdymo buvimą ir kokybę pradiniame ugdyme.
Meninis ugdymas ankstyvajame amžiuje deda pagrindus daugybei dalykų – tiek smegenų veiklai, tautiniam identitetui, vaizduotei, kūrybiškumui“, – vardijo R. Girdzijauskienė.
Ji pabrėžė, kad ŠMSM reagavo į išsakytą nerimą. Tuomet dailei ir muzikai buvo sugrąžinta po dvi savaitines pamokas. Tačiau išliko klausimas dėl šokio mokytojų.
„Šokio mokytojai yra labai sunerimę. Viena vertus, jiems lyg vietos nebelieka. Kita vertus, jiems sakoma, kad galite rengti integruotas programas su fiziniu ugdymu, praktiškai tai yra sudėtinga, tai priklauso nuo kitų aplinkybių“, – aiškino R. Girdzijauskienė.
Ji sakė, kad menų mokytojai mėgins kartu su ŠMSM ieškoti sprendimų. Mat tiesiog paprasčiausiai pridėti dar vieną pamoką menams neleidžia higienos normos, pagal kurias apibrėžiamas bendras pamokų konkrečioms klasėms skaičius.
„O teatras niekada neturėjo pamokos. Neaišku, kaip jį integruoti. Ta antklodė yra trumpa ir ją dabar reikia traukioti. Mes labai palaikome šokio pedagogus. Jie turėjo gražų ugdymo procesą nuo pirmos iki ketvirtos klasės, o dabar patiria galvos skausmą“, – sakė R. Girdzijauskienė.
