Artėjanti brandos egzaminų sesija, kaip ir pernai, bus kitokia nei ankstesniais metais. Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė sakė, kad egzaminų užduotis jau palaimino ekspertai, tad nesusipratimų, kaip kad buvo pernai, neturėtų kilti. O jei abiturientas, pandemijai neatleidus gniaužtų, užsikrėstų koronaviruso infekcija, jis turės išeitį ir neteks planų atidėti kitiems metams.
LRT.lt pokalbis su R. Krasauskiene – apie nuotolinio mokymosi poveikį abiturientų pasirinkimams, nuotolinių brandos egzaminų kainą, apie tai, kad jiems vis dar tinkamai nepasirengta, ir kelią besiskinantį kaupiamąjį balą.
– Kaip manote, ar pasirinkimams, kokius ir kiek egzaminų laikyti, turėjo įtakos nuotolinis mokymas?
– Be abejo, karantinas turėjo ir turi labai didelį poveikį abiturientams. Nuotolinis mokymasis ir mokymas buvo didelis iššūkis ir abiturientams, ir mokytojams. Išaugo krūvis, ritmas nebuvo įprastas.
Manau, yra ir tokių abiturientų, kuriems karantinas padėjo, mat jie turi savarankiško darbo įgūdžių, yra introvertai, jiems patogiau dirbti vieniems, klasė galbūt jiems net trukdydavo anksčiau. Tad darbas vienatvėje kai kuriems suteikė galimybę geriau apgalvoti, išsigryninti tam tikrus dalykus, kas reikalinga, o kas ne.
Bus ir tokių, kuriems pakako rengiantis egzaminams konsultacijų. Man teko stebėti nuotolines pamokas, ir mokytojai dalijosi savo patirtimi. Tad manau, kad tie, kas dirbo, pasieks gerų rezultatų.
Tiems, kuriems reikia kolektyvinio darbo, tiems, kuriems reikia, kad mokytojas prieitų, atkreiptų dėmesį, yra sudėtingiau.
Kaip rodo duomenys, tie, kurie renkasi studijas aukštosiose mokyklose, renkasi keturis egzaminus. Išskirtiniais atvejais renkasi penkis, yra tokių vaikų, kurie abejoja savo pasirinkimu, tad jie ruošiasi laikyti daugiau egzaminų. Bet yra tokių, kurie pasirenka ir vos du.
Nuotolinis mokymas galbūt abiturientus paskatino geriau apgalvoti savo pasirinkimus, ką studijuoti. Galbūt nuotolinis mokymasis padėjo išgryninti supratimą, kas sekasi geriau, o kas blogiau.
– Maksimaliai galima rinktis septynis egzaminus. Kai manote, kas lemia, kad jaunuoliai jų renkasi tiek daug?
– Kartais mokiniai egzaminą renkasi dėl mylimo mokytojo, mėgstamo dalyko. Esu savo pedagoginėje patirtyje turėjusi tokių mokinių, kurie rinkosi egzaminą, nes jiems tas dalykas patiko, tad nusprendė išmėginti savo jėgas ir jiems tai puikiai pavyko. Galbūt žmogus pats sau nori įrodyti, kad gali.
Kitas pasirenka daug egzaminų, nes dvejoja, kokią studijų kryptį vis dėlto pasirinks, taip pat dvejodamas savo sėkme, bijodamas nesėkmės. Juolab galima į egzaminą ir neatvykti.
Dar vienas dalykas – dvyliktokai egzaminus renkasi rudenį, kai galbūt dar nebūna apsisprendę tvirtai.
– Yra mokyklų, kur nė vienas abiturientas nesirenka laikyti valstybinio egzamino.
– Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad abiturientai gali rinktis, ką laikyti, – valstybinius ar mokyklinius egzaminus. Antra, pasirinkimą lemia turbūt ir vertybinės nuostatos šeimoje. Ne visi turbūt turėtų studijuoti universitetuose, ne visi mato save aukštajame moksle.
Mes turime apie 4 tūkst. abiturientų, kurie pasirinko laikyti vien mokyklinius egzaminus, o 6038 pasirinko du egzaminus – tai arba valstybiniai, arba mokykliniai, arba mokyklinis ir valstybinis egzaminai. Paprastai mažiausiai valstybinių egzaminų renkasi suaugusiųjų ir profesinių mokyklų absolventai.
– Jūs turite choro dirigentės išsilavinimą. Kaip abiturientai rinkosi laikyti muzikologiją?
– Muzikologijos duomenų po ranka neturiu, bet menus pernai rinkosi 1766 abiturientai, o šiemet – 1674. Tad apie šimtą mažiau. Bet menininko kelias išties yra sudėtingas ir tam reikia išskirtinių gebėjimų.
– Virė daug diskusijų, buvo išsakyta norų, kad egzaminų užduotys turėtų būti lengvinamos. Kaip ir kas šiemet bus lengviau ar bent jau kitaip? Ar sulaukėte prašymų lengvinti užduotis?
– Veikiau girdėjau prašymų nelengvinti egzamino užduočių – taip sakė ir mokytojai, ir mokiniai, Moksleivių sąjunga, mokytojų dalykininkų sąjungos. Mokiniai sakė, kad nereikia lengvinti egzaminų, nes turi būti lygios galimybės konkuruoti dėl vietos aukštojoje mokykloje ir šiemet baigiantiems mokyklą abiturientams, ir tiems, kurie baigė anksčiau.
Bet buvo atsižvelgta į tam tikras nuostatas. Egzaminų užduotys rengtos remiantis bendrojo ugdymo programomis, su kuriomis, kaip įpareigoja teisinė bazė, dabartiniai abiturientai buvo supažindinti prieš daugiau nei pusantrų metų. Tad tuos dvejus metus jiems yra žinoma ir egzamino struktūra, ir užduočių tematika, ir kokie gebėjimai bus tikrinami.
Svarbus aspektas yra tai, kad brandos egzaminai nėra laikomi iš kelių paskutinių baigiamosios klasės mėnesių kurso. Bet, žinoma, pripažįstame, kad daugiau nei metai vidurinio ugdymo programos buvo mokomasi nuotoliniu būdu.
Atsižvelgiant į nuotolinį mokymąsi, gamtos mokslų egzaminuose bus tikrinami daugiau teoriniai gebėjimai, nes mokiniai neturėjo galimybės atlikti laboratorinių darbų. Na, o gimtosios kalbos – baltarusių, rusų, lenkų, vokiečių – egzaminai ir brandos darbo atsiskaitymas bus vykdomi nuotoliniu būdu. Toks sprendimas priimtas taip pat atsižvelgiant į šią situaciją.
Taip pat skaitykite
Taip pat labai paisėme, kad egzamino užduotis atitiktų programą, kad nebūtų, tarkime, uždavinių, kurie iškrenta iš programinio konteksto. Turime ekspertų, kurie vertino parengtas užduotis, patvirtinimą, kad užduotys iš esmės atitinka brandos egzaminų reikalavimus.
Be to, mokykloms pradedami dalinti elektroniniai lietuvių kalbos žodynai. Juos mokyklos galės įsidiegti į kompiuterius, kurie bus egzamino laikymo patalpoje. Ne visos mokyklos turi pakankamai žodynų.
– Vadinasi, tokio atvejo, kaip kad pernai, kai per lietuvių kalbos egzaminą tarp siūlomų autorių buvo nurodytas Marius Ivaškevičius, kurį, kaip paaiškėjo, dėl nuotolinio mokymo nesklandumų ne visų mokyklų abiturientai spėjo išanalizuoti, nebus?
– Taip, į tai taip pat buvo atkreiptas užduočių rengėjų dėmesys. Šiemetinių užduočių kūrėjai orientavosi į tai, ką mokiniai tikrai turėtų būti perskaitę.
Taip pat skaitykite
– O egzamino trukmė?
– Praėjusiais metais sulaukėme nemažai atsiliepimų, kad pristigo laiko. Ypač per matematikos ir informacinių technologijų egzaminus. Tad siūlėme pailginti laiką šiems egzaminams, bet galiausiai priėmėme sprendimą solidariai pailginti visų egzaminų trukmę. Tai bus pagalba abiturientams. O jei užduotį baigi anksčiau, gali ir išeiti anksčiau.
– ŠMSM išsakė mintį, kad ir ateityje, COVID-19 atsitraukus, egzaminai gali būti rengiami kiek vėliau, kaip kad šiemet. Ką manote apie tai? Yra sunerimusių, kad abiturientai pavėluos stoti į užsienio universitetus.
– Turbūt yra tiek nuomonių, kiek yra žmonių. Lietuvos švietimo sistema pirmiausia tarnauja Lietuvai, bendrojo ugdymo sistema turėtų tarnauti Lietuvos aukštajam mokslui.
Jeigu kalbėtume apie ankstesnių metų egzaminus, lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas būdavo laikomas birželio 1 dieną, o šiemet jis vyks birželio 7 dieną, tad vos savaite vėliau. Be to, anksčiau egzaminai prasidėdavo dar ugdymo proceso metu. Kaip suprantu, buvo išgirsti ir mokytojai, nes egzaminų organizavimas dar vykstant kitų klasių ugdymo procesui sutrikdo visos mokyklos veiklą, kitoms gimnazistų klasėms pamokos praktiškai nevyksta, mat visi mokytojai arba vykdo, arba administruoja egzaminus.
Tad turbūt logiška pradėti brandos egzaminus pasibaigus mokslo metams.
Be to, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija informavo, kad užsienio šalių aukštosios mokyklos pakeitė atestatų pateikimo terminus.
– Esate užsiminusi, kad egzaminai galėtų kada nors vykti ir per nuotolį. Kaip rodo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP), nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas (NMPP), tai kol kas sunkiai įmanoma?
– Taip, išties nuotoliniai egzaminai būtų Lietuvos švietimo sistemos siekiamybė. PUPP vyko gana sklandžiai, o dėl aštuntokų patikrinimo turėjome problemų tik vieną dieną. Tačiau, žinoma, neužtenka turėti gerą techninę įrangą ir spartų interneto ryšį. Reikia užtikrinti ir paties egzamino patikimumą.
NMPP ir PUPP yra skirti labiau mokinio pažangai įvertinti ir įsivertinti. Ar to pasiekti pavyksta, priklauso nuo to, kiek kiekvienas yra sąžiningas pats sau. O brandos egzaminų rezultatai turi būti itin patikimi, nes tai yra ne tik baigiamasis, bet ir stojamasis įvertinimas.
Tie egzaminų centrai, kurie vykdo pasiekimų patikrinimus nuotoliniu būdu, paruošia ne tik užduotis, bet ir labai griežtas instrukcijas, kaip užtikrinti sąžiningą užduotį atliekančiojo elgesį. Reikia įdėmiai stebėti kiekvieno laikančiojo elgesį per vaizdo kamerą, egzamino vykdymas yra įrašomas.
Mums reikia dar atlikti nemažai ir technologinių, ir administracinių darbų, kad galėtume egzaminus sėkmingai vykdyti per nuotolį. Tarkime, suomiai testavimą atlieka nuotoliniu būdu, bet tai daroma mokykloje, egzamino vykdytojai prižiūri mokinius, atliekančius užduotis elektroniniu būdu klasėje.
– NŠA atstovai yra aiškinę, kad per PUPP įmanoma nustatyti, ar mokinys buvo sąžiningas, nenusirašė. Kaip tai padaroma?
– Yra technologiniai sprendimai, bet jiems reikia papildomų lėšų, reikia didelių investicijų. Tai brangiai kainuojantis malonumas. Ir tai yra ateities klausimas.
Pirmiausia tai mokinių sąžiningumo, moralės dalykas – tai vertybės, ateinančios iš šeimos. Lietuvoje egzaminas dažnai yra baubas, vaikams sakoma: palaukit, ateis egzaminas, tada pamatysite. Reikia keisti ir šį požiūrį, bet požiūrio keitimas vyksta ne taip greitai.
– Kiek galėtų Lietuvai kainuoti nuotoliniai brandos egzaminai?
– Esame agentūroje skaičiavę, bet pirmiausia reikėtų turbūt atlikti rinkos tyrimą, kaip yra pasaulyje. Bet galiu pasakyti, kad kalbama apie milijonus eurų.
– Dar vienas laukiantis vidurinio ugdymo pokytis – kaupiamasis balas, kuriuo būtų siekiama įvertinti žinias ir gebėjimus per visą vidurinio ugdymo ciklą, o ne tik per egzaminą. Jūsų akimis, tai tinkamas pasirinkimas?
– Tai kol kas diskusijų objektas. Mano asmeniniu požiūriu, kaupiamasis balas mokiniui atvertų daug daugiau galimybių pasiekti gerų rezultatų nesibaiminant egzamino kaip baudžiamosios priemonės.
Iš esmės vienaip ar kitaip ir šiandien turime kaupiamąjį vertinimą, kai mokinys metinį pažymį pelno iš kas dieną atliekamų darbų, kartais mokytojas jį paskatina už kokias nors veiklas, kai, tarkime, mokinys atlieka projektus, papildomus darbus.
Dažnai sakoma, kad metiniai įvertinimai nekoreliuoja su brandos egzaminų rezultatais. Visuomet yra skirtumas, nes mokiniui tiesiog atsiskaityti yra lengviau, negu kad laikyti egzaminą raštu tam tikru laiku tam tikroje vietoje patiriant tam tikrą stresą.
Kalbant apie kaupiamąjį balą, derėtų pabrėžti ir tai, kad kai kurios užsienio aukštosios mokyklos prašo dešimtos ar vienuoliktos klasių metinių įvertinimų. Jiems ne vien brandos egzaminai yra svarbu, jiems svarbu matyti visas tendencijas, kokia buvo raida, ar įvyko pažanga, ar atvirkščiai – nuosmukis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dabar intensyviai diskutuoja su ekspertais apie kaupiamąjį balą, mes teikiame siūlymus, mokytojų bendruomenė taip pat aktyviai įsitraukusi svarstant, kaip atrodys kaupiamasis balas, apie tai, kaip pasiekti, kad jis turėtų didesnę pridėtinę vertę, kad sukrautų tam tikrą bagažą, kad jis leistų mokiniui į mokyklos baigimą žiūrėti sąmoningai.
– Akivaizdu, kad iki brandos egzaminų pandemija nepasitrauks. Kokių saugumo reikalavimų turės laikytis abiturientai?
– Kaip ir pernai, laikysimės panašių saugumo reikalavimų. Bus pasirūpinta dezinfekcinėmis priemonėmis, ribojamas kandidatų skaičius egzamino patalpoje. Naudojantis bendromis knygomis, žinynais, kompiuteriais, reikės dezinfekuoti paviršius. Reikės dėvėti kaukes. Patalpos egzaminui bus paruošiamos ne vėliau kaip prieš dvylika valandų iki egzamino. Jos bus ne tik valomos, bet ir dezinfekuojamos, vėdinamos. Kandidatai bus susodinami taip, kad laikytųsi deramo atstumo. Taip pat privalu pasirūpinti keliais įėjimais, kad srautai būtų mažesni.
Egzaminų vertinimas vyks elektroninėje erdvėje. Tik dalį mokyklinių egzaminų vertintojai vertins nenuotoliniu būdu.
– Abiturientai nerimauja, o kas bus, jei užsikrės ir susirgs visai prieš pirmą egzaminą ar jau vykstant brandos egzaminų sesijai?
– Kaip ir bet kokios kitos ligos atveju, ne tik COVID-19, kandidatas, susirgęs egzaminų sesijos metu, turi informuoti savo mokyklos vadovą, pateikti medicininę pažymą ir jam bus sudaryta galimybė laikyti egzaminą pakartotinės sesijos metu.
O jei kandidatas nepasveiksta iki pakartotinės sesijos, tokiu atveju jis atleidžiamas nuo egzamino. Jo atestatas yra toks pat vertingas, kaip kad tų, kurie laikė brandos egzaminus. Tiesiog į atestatą įrašoma, kad kandidatas atleistas nuo egzamino. Tokiu atveju skaičiuojami metiniai pažymiai.
Jis galės stoti į aukštąją mokyklą ir konkuruoti su kitais stojančiaisiais.
Noriu abiturientams palinkėti sėkmės ir pasakyti, kad tai tik vienas iš gyvenimo egzaminų. Gyvenime dar reikės laikyti labai daug egzaminų. Viskas yra įveikiama, viskas yra įmanoma. Niekada nereikia nusivilti, sutrikti. Reikia tikėti savo sėkme.
