Į aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas vietas galėtų būti galima patekti ir be matematikos brandos egzamino rezultato atestate. Į tokį Lietuvos švietimo tarybos siūlymą sureagavo ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, ir ekonomistas Nerijus Mačiulis, ir Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos vadovė Regina Rudalevičienė.
Pasak ministrės, toks siūlymas siunčia negerą signalą mokiniams.
„Numenkinami reikalavimai tarsi rodo, kad mes nebetikime savo mokiniais, jų galimybėmis, mokytojais“, – pabrėžė R. Rudalevičienė.
Siūlo leisti spręsti pačioms aukštosioms mokykloms
Lietuvos švietimo taryba šią savaitę pasiūlė leisti aukštosioms mokykloms pačioms nustatyti, kuriuos brandos egzaminus, išskyrus lietuvių kalbos, būtina išlaikyti norint studijuoti nemokamai konkrečioje studijų kryptyje.
Šiuo metu siekiant nemokamos vietos aukštojoje mokykloje, be privalomo lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieno egzamino, reikia būti išlaikiusiam matematikos egzaminą, išskyrus atvejus, kai stojama į meno studijų programas.
Kaip BNS teigė Švietimo tarybos pirmininkė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, kai kurios aukštosios mokyklos galėtų nereikalauti matematikos valstybinio brandos egzamino.
„Nekalbame, kad atsisakome matematikos ar kitų dalykų, sakome, kad stojimui į aukštąją mokyklą turi būti įvairovė, priklausomai nuo programos, į kurią orientuojasi asmuo (...). Taip, tai sudarytų galimybes tą padaryti (atsisakyti matematikos egzamino – BNS), bet jeigu jie matytų, kad reikia, jie skelbtų, kad reikia“, – aiškino Švietimo tarybos vadovė.
Vėliau penktadienį Švietimo taryba išplatino pareiškimą. Jame rašoma, kad Taryba savo siūlymuose nedetalizuoja, kokie visi egzaminai turi būti laikomi, jei asmuo nori studijuoti Lietuvos aukštojoje mokykloje.
„Svarbu pasitikėti aukštosiomis mokyklomis, todėl stojimo reikalavimus ir turėtų ateityje nustatyti aukštoji mokykla, tačiau jie negalėtų būti mažesni negu įtvirtinta teisės aktuose, o sprendimas dėl konkrečių egzaminų konkrečiose studijų kryptyse yra derinamas aukštųjų mokyklų su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija“, – taip aiškina Švietimo taryba.
Matematikos mokytojus trikdo nepastovumas
Nuomonei, kad matematika galėtų būti nebūtina stojant į valstybės finansuojamą vietą, nepritaria Lietuvos matematikos mokytojų asaciacija. Jos prezidentė Regina Rudalevičienė sakė, kad matematikos brandos egzaminas yra galimybė objektyviai patikrinti mokinių gebėjimus ir brandą, pasirengimą studijoms.
„Jeigu to nebūtų, būtų labai blogai. Kalbame apie ugdymo kokybę. To nori ir aukštosios mokyklos, ir mes, bendrojo ugdymo mokytojai. Vienas iš žingsnių yra toks, kad į aukštąsias mokyklas patektų studijuoti sugebantys žmonės. Jei būtų priimama išlaikius tik du egzaminus – privalomą lietuvių kalbos ir dar vieną pasirenkamą, manome, kad tai neatskleistų, ar mokiniai pasirengę studijoms. Numenkinami reikalavimai tarsi rodo, kad mes nebetikime savo mokiniais, jų galimybėmis, mokytojais“, – kalbėjo R. Rudalevičienė.
Ji kritikavo ir nepastovumą, kai kas kelerius metus vis kas nors keičiama.
„Mes dar tik pradėjome įsisąmoninti, kad reikalingas matematikos egzaminas norint gauti valstybės finansuojamą vietą, betm vos susidūrę su sunkumu, iš karto norime kažką keisti. Mūsų, matematikos mokytojų asociacijos, nuomone, reikia ilgesnio laikotarpio, kad būtų įvertinta, kokią įtaką daro matematikos egzaminas, ir tik tuomet būtų galima svarstyti, ar jo reikia, ar nereikia. Bet jei pasižiūrėtume į daugelio šalių patirtį, pamatytume, kad jo reikia“, – kalbėjo R. Rudalevičienė.
Ji pabrėžė, kad matematika ugdo gebėjimus, kurie reikalingi mokantis ir kitų dalykų, mat išmoko suvokti sistemą.
Ministrė: kokį signalą siunčiame mokiniams?
Ministrė J. Šiugždinienė pabrėžė, kad matematika yra bazinis dalykas, kuris stiprina gebėjimus analizuoti, logiškai dėlioti argumentus, ir patikino nepritarianti siūlymui šio dalyko atsisakyti tikrinant abiturientų brandą.
„Gerbiu Nacionalinės švietimo tarybos nuomonę ir rekomendacijas, tačiau siūlymo dėl matematikos egzamino atsisakymo stojant į universitetus tikrai nepalaikau.
Visų pirma, kokį signalą mes siunčiame mokiniams? Labai paprastą – vienas iš pagrindinių brandą ir pasirengimą studijuoti aukštajame moksle parodančių egzaminų yra nesvarbus. Ar tikimės, kad matematikos rezultatai mokyklose gerės? Anaiptol.
Negerės ne tik matematikos, kurios pernai neišlaikė net per 30 proc. abiturientų. Negerės ir kitų tiksliųjų mokslų ugdymosi rezultatai, nes tai yra susiję dalykai“, – socialiniame tinkle rašo J. Šiugždinienė.
Ministrė pabrėžė, kad šiais metais chemijos egzaminą pasirinko laikyti tik kas dvidešimtas abiturientas, fiziką bei informacines technologijas – kas dešimtas.
„Ir po to mes visi garsiai skųsimės, kad neturime specialistų – informatikų, inžinierių, žemės ūkio specialistų. Badysime pirštais į statistiką, kad didelė dalis absolventų dirba nekvalifikuotą darbą.
Matematika yra bazinis dalykas. Matematika ne tik stiprina gebėjimus analizuoti, logiškai dėlioti argumentus, bet ir padeda spręsti problemas bei surasti sprendimus, suprasti kam reikalingi įrodymai ir argumentai. Matematika yra visur, ji reikalinga ne tik tiksliukams, ji svarbi ir socialiniams, humanitariniams mokslams.
Ar tikrai mūsų reikalavimai tokie nežmoniški? Spręskite patys. Reikalavimas išlaikyti matematikos egzaminą reiškia surinkti 16 balų iš 100. Tai tikrai nesudėtinga kartelė tam, kuris ruošiasi studijuoti aukštojoje mokykloje“, – savo nuomonę išsakė J. Šiugždinienė.
Ministrė mano, kad universitetai netolimoje ateityje turi turėti daugiau laisvumo priimant studentus į aukštąsias mokyklas. Tačiau, pabrėžė J. Šiugždiienė, stojantysis privalo būti pasirengęs studijoms – turėti brandos atestatą, kuris demonstruoja jo visapusišką brandą ir pasirengimą studijuoti, jis privalo būti išlaikęs pagrindinius egzaminus, tarp jų – ir matematikos egzaminą.
Siūlymas išmušė iš pusiausvyros
Savo poziciją dėl tokio siūlymo išsakė ir ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Priminsiu, kad pernai matematikos valstybinio brandos egzamino neišlaikė kas trečias abiturientas (ir čia kai egzaminui išlaikyti užteko surinkti vos 15 proc. balų). Nacionalinė tragedija, turėjusi iš saldaus saviapgaulės pažadinti ne vieną politiką ir pilietį. Šiemet rezultatai turbūt nebus geresni, nes esminių pokyčių mokymo sistemoje neįvyko, o moksleiviai ir vėl mokėsi namie.
Tikiu, kad Švietimo ministerija ir šviesiausi mokslo ekspertai ieško problemos sprendimų būdų ir juos ras (ar tikrai reikia išsaugoti keliasdešimt moksleivių turinčią kaimo mokyklą, jei joje egzaminų neišlaiko daugiau nei pusė moksleivių, o už keliolikos kilometrų galima rasti geresnę mokymosi infrastruktūrą ir aplinką turinčią mokyklą?)“, – ekonomistas svarstė socialiniame tinkle.
Kaip pats N. Mačiulis apibūdino, Švietimo tarybos siūlymas jį šiek tiek išmušė iš pusiausvyros.
„Pasirodo egzistuoja tokia Lietuvos švietimo taryba – Seimui atskaitinga institucija, padedanti formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką išskirtinės nacionalinės svarbos srityse. Taigi, koks gi jos siūlymas spręsti problemą, kai kas trečias moksleivis neišlaiko matematikos egzamino? Pasiruošę?
Leisti aukštosioms mokykloms pačioms nuspręsti, ar ta matematika tokia jau svarbi, ir priimti abiturientus, kurie neišlaikė matematikos egzamino.
Supratote? Neišlaiko moksleiviai egzamino? Tai kam toks egzaminas tada reikalingas, jei jo neišlaiko?“ – pašiepdamas kritikavo ekonomistas.
Pasak jo, aukštasis mokslas prieinamas tiems, kas stengėsi ir jam ruošėsi bent 12 metų.
„Aukštosios mokyklos nėra muziejus ar teatras, kur turi ar gali apsilankyti visi. Tai vieta, kur ant esamų kompetencijų lipdomos kitos, sudėtingesnės ir sunkiau įvaldomos žinios ir įgūdžiai. Išsilavinimas būtinas visiems, bet ne visiems privalomas aukštasis mokslas – daugelis gali tikėtis sėkmingesnės ir prasmingesnės karjeros įgiję šaltkalvio, tinkuotojo, staliaus ar virėjo profesiją.
Ketveri metai „aukštojo mokslo“ neturint tam reikiamų pagrindų gali pavirsti į ketverius metus kančios, vedančios į nusivylimą ir Užimtumo tarnybą. Kam reikia klaidinti, vilioti ir apgaudinėti jaunuolius?“ – savo nuomone pasidalijo N. Mačiulis.
