Lietuvoje

2021.05.17 10:56

LGBT situacijos Lietuvoje vertinime – dėmesys Nausėdai ir Bažnyčios hierarchams

atnaujinta 11.56
Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.05.17 10:56

Pirmadienį pristatytas Europos vaivorykštės indeksas. Lietuvos metinėje ataskaitoje minimas prezidento Gitano Nausėdos vardas, atkreiptas dėmesys į Bažnyčios hierarchų pasisakymus, analizuotos politinių partijų kalbos.

Minint Tarptautinę dieną prieš homofobiją, transfobiją ir bifobiją, Švedijos ambasada Vilniuje surengė spaudos konferenciją. Susitikimo metu bus pristatytas 2021 metų ILGA Europos vaivorykštės žemėlapis už 2020 metus.

Šiais metais Lietuva nepadarė jokios pažangos – kaip ir praėjusiais metais, šiemet tarp 49 valstybių taip pat užėmėme 34 vietą, o Lietuvos LGBT teisių indeksas įvertintas 23 procentais. Tokio pačio įvertinimo sulaukėme ir 2019-aisiais.

Tarptautinės dienos prieš homofobiją proga 15 valstybių ambasadoriai Lietuvoje parašė viešą laišką, kuriame palaiko Lietuvą kelyje už LGBTQ+ teises ir pabrėžia besitikintys, kad bus priimtas lyties atžvilgiu neutralus Partnerystės įstatymas.

Spaudos konferencijoje dalyvavusi teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska akcentavo, kad dabar yra laikas lyderystei: „Demokratija turi apsaugoti ir pažeidžiamiausius visuomenės narius“, – sakė E. Dobrovolska.

„Manau, kad Lietuvoje tilpsime visi. Šeštadienį minėjome Šeimos dieną, šiandien minime Tarptautinę dieną prieš homofobiją. Esu tikra, kad visiems laisvės ir galimybės pasireikšti užtenka – portalui LRT.lt sakė ministrė.

Ji pažymėjo, kad negalime toleruoti neapykantos, o ypač – nusikaltimų prieš LGBT bendruomenę. Anot E. Dobrovolskos, valstybės pareiga yra užtikrinti, kad žmonės būtų vertinami lygiavertiškai, nepaisant jų seksualinės orientacijos.

Vaizdo įraše sveikinimo kalbą sakė Europos komisarė lygybės klausimais Helena Dalli. Ji vylėsi, kad Europa taps atvira zona LGBT bendruomenei.

„Tai reiškia, kad LGBT bendruomenė paprasčiausiai turėtų jaustis laisva būti savimi ir jaustis saugi, gyvendami laisvai. (...) Atsiskleidimas turėtų būti pasitiktas ne baime ar pykčiu, o švente ir džiaugsmu“, – teigė H. Dalli.

Atsiskleidimas turėtų būti pasitiktas ne baime ar pykčiu, o švente ir džiaugsmu.

H. Dalli.

Komisarė taip pat pridūrė esanti įkvėpta visų aktyvistų, dirbančių šioje srityje: „Jie mano herojai“.

Spaudos konferencijos metu kalbėjęs parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius atkreipė dėmesį į 15 ambasadorių laišką.

„Noriu padėkoti, kad renkatės šviesą – kartu su mumis“, – sakė T. V. Raskevičius.

Seimo narys taip pat džiaugėsi apie Laisvės partijos frakcijos dovana Vilniui – šalia miesto Rotušės pastatytu vaivorykštės spalvomis nuspalvintu suoleliu.

LGL vadovas Vladimiras Simonko susirinkusiuosius informavo, kad Baltic Pride Vilniuje vyks 2022 metų birželio pirmą dieną. Čia pasirodys ir šiuo metu Rotedrame esantys The Roop.

„Reiškiame paramą LGBT bendruomenei ir susitiksime 2022 metais“, – vaizdo įraše sveikinimus perdavė grupė The Roop.

Patyčių mastai ir diskriminacija

Naujausioje, pirmadienį pasirodžiusioje metinėje Lietuvos ataskaitoje pažymima, kad 55 proc. Lietuvos LGBT bendruomenės narių per pastaruosius 12 mėnesių patyrė diskriminaciją. Tai – didžiausias procentas visoje Europos Sąjungoje. 34 proc. respondentų taip pat sakė visą laiką besijaučiantys liūdni ar prislėgti. Tai – taip pat didžiausias procentas ES.

„Ankstesnės studijos taip pat rodo, kad Lietuvoje fiksuojami vieni didžiausių patyčių mastai Europoje. Kaip atsaką tam, LGL paleido pirmąją emocinės paramos LGBT vaikams ir paaugliams platformą, kurioje vaikus konsultuoja apmokyti savanoriai“, – rašoma ataskaitoje.

Skiltyje apie smurtą prisimintas atlikėjo Alen Chicco užpuolimas: „Kovo pirmą dieną atlikėjas Alen Chicco su draugu buvo fiziškai užpulti Vilniaus bare. Baro savininkas nukentėjusiems nepadėjo ir paklausė, kodėl A. Chicco iš viso atėjo į barą. Policija suėmė vieną iš kelių žmonių, įsivėlusių į užpuolimą.“

Dėmesio sulaukė ir prezidentas, ir Bažnyčia

Dėmesio skirta ir politinių partijų pasisakymams: „Socialdemokratų darbo partijos parlamentarai paskelbė, kad nėra tikėtina, jog artimiausiu metu būtų užtikrintas teisinis tos pačios lyties porų pripažinimas. (...) Konstitucinis Teismas yra nusprendęs, kad ne taip kaip santuokos sąvoka, šeimos sąvoka nėra skirta tik skirtingų lyčių poroms“.

Akcentuota, kad septynios iš 17 politinių partijų, kandidatavusių į Seimą, išreiškė palaikymą teisinės lyčiai neutralios partnerystės pripažinimui.

„Tik viena partija išreiškė paramą santuokos lygybei. Laimėjusi partija TS-LKD pareiškė, kad jų partijos viduje vyrauja skirtingos nuomonės. Antrojoje vietoje rinkimuose likusi Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga yra prieš teisinį tos pačios lyties porų pripažinimą“, – rašoma ataskaitoje.

Joje priduriama: „Gruodį Lietuvos Katalikų Bažnyčia paragino naująją koaliciją nepripažinti tos pačios lyties porų kaip šeimų“.

Ataskaitoje paminėtas ir prezidentas bei jo pažadas įsisegti vaivorykštės ženklelį: „Liepos 3 dieną nedidelė grupelė žmonių susirinko šalia prezidentūros ir priminė prezidentui Gitanui Nausėdai ištesėti pažadą ir įsisegti vaivorykštės ženklelį, taip parodant paramą LGBT bendruomenei.“

Laisvės partijos vardas ir LRT dokumentika

Aprašydami translyčių žmonių teises Lietuvoje, ataskaitos rengėjai sakė, kad Lietuvoje yra sudaryta galimybė pasikeisti lyties tapatybę teisiniu keliu. 2020 metais buvo užfiksuoti aštuoni tokie sėkmingi atvejai, rašoma ataskaitoje.

„Naujai įkurta Krikščionių sąjungos partija birželio mėnesį paskelbė, kad siektų uždrausti teisinį lyties pripažinimą, taip sekdami Vengrijos pavyzdžiu. Civilinė visuomenė buvo giliai sunerimusi ir įspėjo, kad tai pažeistų 2008 metų Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje L. prieš Lietuvą“, – teigiama ataskaitoje.

Joje paminėtas ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus vardas: „Politikas ir LGBT teisių aktyvistas Tomas Vytautas Raskevičius (Laisvės partijos narys) rudenį vykusiuose Seimo rinkimuose užsitikrino vietą parlamente. Laisvės partija, kuri sudarė koaliciją su Tėvynės Sąjunga, yra vienintelė politinė partija, palaikanti santuokos lygybę ir visišką LGBT įtraukimą“.

Teigiama, kad „civilinė partnerystė ateinančius ketverius metus bus aukštai Laisvės partijos politinėje darbotvarkėje“.

Dėmesio taip pat sulaukė LRT dokumentika „Spalvos“ – aprašoma, kad už pozityvų ir aktualų LGBT bendruomenės nušvietimą dokumentika sulaukė Nacionalinio lygybės ir įvairovės apdovanojimo.

Minima ir tai, kad Lietuvoje bandoma kovoti su diskriminacija. Pavyzdžiui, primenama, kad vasario mėnesį Vidaus reikalų ministerija įkūrė darbo grupę, skirtą veikti neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų srityje. Generalinė prokuratūra balandžio mėnesį paskelbė gaires, pagal kurias turėtų būti tiriami tokie nusikaltimai.

Policijos departamentas taip pat atnaujino savo vidinę registravimo sistemą ir pradinėse ikiteisminio tyrimo stadijose įvedė galimybę nusikaltimą pažymėti kaip galimą neapykantos nusikaltimą. Kartu su keliomis nevyriausybinėmis organizacijomis Policijos departamentas rengia kursus apie neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos tyrimus.

Kaip atrodome kitų šalių kontekste?

Pirmąją vietą Vaivorykštės žemėlapyje užima Malta, surinkusi 94 taškus, antrojoje rikiuojasi Belgija, trečiojoje – Liuksemburgas. Toliau seka Portugalija, Norvegija, Suomija, Švedija bei Ispanija.

Už mus taip pat geriau pasirodė tokios šalys kaip Kroatija, Slovėnija, Bosnija ir Hercogovina, Estija, Čekija ar Sakartvelas.

Paskutinę vietą iš tirtų šalių užima Azerbaidžianas, surinkęs du taškus. Indekso gale ir Turkija, surinkusi keturis taškus. Aštuonis taškus užėmė Armėnija, 10 taškų – Rusija. Indekso apačioje rikiuojasi ir Monakas, Baltarusija, 13 taškų užima Lenkija, 17 – Latvija.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.