Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pranešė svarstantis galimybę įsteigti partizanų artimųjų DNR banką. Jo reikia, kad būtų lengviau identifikuoti rastus nužudytųjų palaikus. Pasak centro atstovų, per artimiausius kelerius metus gali būti atrasta dar daugiau partizanų, o duomenys galėtų būti saugomi ir ateičiai, kai technologijos pažengs į priekį ir turimą informaciją pavyktų dar labiau išnaudoti.
DNR – būdas atpažinti
Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė įsitikinusi – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ketinimas kurti partizanų artimųjų DNR duomenų bazę yra itin svarbus žingsnis. Būtent tada, kai buvo aptikti tėvo, Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai, galutinis taškas identifikuojant partizanų vadą buvo būtent DNR tyrimas.
„Kada pradėjo aiškėti, kad tai bus mano tėčio, A. Ramanausko palaikai, tai atvažiavo pas mane darbuotojai iš Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro. Tai buvo gerokai prieš metus, kol tie tyrimai buvo patvirtinti. Paėmė mano DNR. Laikas bėga į priekį, visokie atsitiktinumai ir virusai. O ką gali žinoti? Tokį dalyką (red. DNR banką) turėti labai gerai.“ – sako A. Ramanauskaitė-Skokauskienė.
Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras teigia – partizaninėse kovose žuvo apie 20 tūkst. žmonių. Pagal centro tyrėjų rastą 1946 m. dokumentą, visi žuvę „banditai“ turėjo būti atvežti į valsčių centrus, ten atpažįstami, fotografuojami ir slapta užkasami. Todėl rusena viltis surasti gerokai daugiau partizanų.
„Prašo artimieji paimti jų DNR mėginius, kad nustatyti, jeigu būtų kada nors rasti jų artimieji, tapatybes. Dabar laikas toks, kai daug praleista. Broliai, seserys žuvusių partizanų, tai jiems dabar irgi pažiūrėkite 80-90 metų. Ir dėl to reikia, kuo greičiau.“ – sako Eugenijus Peikštenis, LGGRTC Memorialinio departamento vyresnysis patarėjas.
Pagrindas kurti banką jau yra
Pasak E. Peikštenio, pagrindas tokiam DNR bankui jau padėtas. Centro darbuotojai jau yra surinkę kai kurių partizanų artimųjų biologinius mėginius ir saugo juos Teismo medicinos tarnyboje, tačiau jeigu mėginių ir informacijos toliau daugėtų, tarnyboje galiausiai pritrūktų vietos.
„Reikia tam tikros infrastruktūros. Neypatingai išskirtinės. Sakykim kaulų laikymui reikėtų šaldiklių su reikiama temperatūra, o seilių ėminių laikymui tiesiog reikėtų tam tikrų kambario temperatūros sąlygas atitinkančių patalpų ir erdvių.“ – sako dr. Romas Raudys, Teismo medicinos tarnybos direktorius.
Reikėtų ne tik patalpų, kur būtų laikomi biologiniai ėminiai, bet ir informacinės duomenų saugyklos su prieiga. Bet kyla etinių klausimų: kas turėtų prieigą prie tokios duomenų bazės? Vilniaus Universiteto prof. habil. dr. Rimantas Jankauskas sako, duomenys turėtų būti naudojami tik identifikuojant palaikus.
„Medžiaga, biologiniai duomenys būtų naudojami būtent tam konkrečiai specifiniam tikslui, kad nebūtų galima jais piktnaudžiauti.“ – sako VU profesorius.
Pasak R. Jankausko, per Nepriklausomybės dešimtmečius buvo prarasta daugybė medžiagos, o žvelgiant į ateitį, tobulėjančias technologijas, tikėtina, vėliau ta pati informacija galės atskleisti dar daugiau detalių apie partizanus. Kada galėtų atsirasti naujoji partizanų DNR duomenų bazė kol kas nėra aišku. Situaciją stebi ir Prezidentūra, ir Vyriausybė.
