Tiesiogiai su koronaviruso ligoniais dirbančius gydytojus, slaugytojus ir jų padėjėjus planuojama paskiepyti per kitų metų sausį. Antroji skiepyti planuojama grupė – slaugos ir globos namų darbuotojai ir gyventojai.
LRT laidoje „Dienos tema“ – Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorius Narimantas Markevičius ir Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė.
– Sekmadienį Lietuvoje paskiepyta 2 270 medicinos darbuotojų. Kiek jų turi būti paskiepyta, kad ligoninės pradėtų atsigauti ir jose užtektų darbuotojų, galinčių gydyti, slaugyti, valgydinti ir dirbti visus kitus darbus, kurių dabar dirbti nebėra kam, nes personalas arba serga, arba izoliacijoje?
J. Grebenkovienė: Yra bendra nuostata, kad užtektų paskiepyti 70 proc. medicinos personalo, kad turėtume visuotinį imunitetą ir galėtume kilti aukštyn ir turėti personalą ten, kur jis turi būti, kad teiktų būtinas medicinos paslaugas.
– 70 proc. yra maždaug tiek medicinos personalo darbuotojų, kiek ir norėtų skiepytis. Tačiau ne visi nori skiepytis, tokių medikų yra ir tarp tų, kurie patys mato į ligonines atvežamus COVID-19 ligonius ir kokiose kančiose jie miršta. Kas bus su tais, kurie nenorės skiepytis?
N. Markevičius: Esu įsitikinęs, kad nebus didelis skaičius darbuotojų, kurie nenorės skiepytis. Vilniaus klinikinėje ligoninėje turime daug persirgusių darbuotojų, kurie jau grįžę po sirgimo ir toliau dirba, kovoja su infekcija. Manau, tas procentas nenorinčiųjų skiepytis bus tikrai labai nedidelis.
Esu įsitikinęs, kad nebus didelis skaičius darbuotojų, kurie nenorės skiepytis.
– Ir vis dėlto, jeigu tokių bus, ar juos planuojama perkelti į kitas darbo vietas, ar jie apskritai galės dirbti?
N. Markevičius: Matote, skiepijimasis yra visiškai savanoriškas procesas ir negalime dėl to, kad žmonės skiepijasi ar nesiskiepija, keisti jų darbo vietos. Manau, dirbantys tiesiogiai su COVID-19 ligoniais, ypač anesteziologijos, reanimatologijos specialistai ir visi darbuotojai, kurie dirba tuose skyriuose, tikrai skiepysis. Aišku, nepasiskiepijusiesiems bandysime ieškoti kitų darbo vietų, tačiau mūsų ligoninėje šiuo metu tokių vietų beveik nėra.
– Kaip dėl globos ir slaugos namų gyventojų, jeigu jie pasitikės ne mokslininkais, kurie sako, kad vakcina jiems nepakenks daugiau už kas antram šioje rizikos grupėje mirtiną koronavirusą, bet patikės visokiais šarlatanais, įskaitant tuos, kurie pardavinėja vakcinai neva prilygstantį vandenį? Jie bus slaugomi tuose slaugos namuose ir atsisakę skiepytis be objektyvių priežasčių, tokių kaip, pavyzdžiui, stipri alergija?
J. Grebenkovienė: Pakartosiu tą patį: tai yra visiškai savanoriškas sutikimas skiepytis. Tikrai nebus imamasi griežtų veiksmų prieš nenorinčiuosius skiepytis. Bet nepamirškime fakto, kad kol juos pasieks vakcinos, nemaža dalis jau bus persirgusių ir turės imunitetą koronavirusui.
– Yra duomenų, kad kam nors iš tų daugiau nei 2 000 paskiepytų medikų pasireiškė stipri alerginė reakcija arba kitas nerimą dėl naujosios vakcinos keliantis poveikis?
N. Markevičius: Mes aktyviai stebime šį procesą kartu su visa medikų visuomene ir planuojame rytoj nuo 8 valandos ryto pradėti skiepyti mūsų ligoninės darbuotojus. Mūsų žiniomis, kol kas jokių reakcijų nepastebėta.
– Koks būtų jūsų, kaip mediko, komentaras apie tuos pranešimus, kad, tarkime, net ir mūsų vienas europarlamentaras siūlo įsigyti vandens, kuris neva gali sukurti imunitetą koronavirusui?
N. Markevičius: Man, kaip medikų atstovui, labai sunku klausyti pareiškimų tokių žmonių, kurie tikrai turi didelę įtaką visuomenėje. Manyčiau, skelbti reikėtų tiktai moksliškai pagrįstas naujoves, kurios įrodytos, atlikti moksliniai tyrimai ir taip toliau. Tokios nuomonės skleidimas tikrai nepalengvina darbo medikams. Mes visais būdais, visomis įmanomomis priemonėmis stengiamės įrodyti žmonėms, kad tai saugus, mokslo ištirtas skiepas, turint praktiką kitų šalių ir jau atliktų bandymų praktiką, o tokie pareiškimai tikrai labai apsunkina medikų darbą.
Mes visais būdais, visomis įmanomomis priemonėmis stengiamės įrodyti žmonėms, kad tai saugus, mokslo ištirtas skiepas, turint praktiką kitų šalių ir jau atliktų bandymų praktiką, o tokie pareiškimai tikrai labai apsunkina medikų darbą.
– Kai kurių šalių praktika yra tokia, kad tarp pirmųjų medikų buvo skiepijami ir pirmieji asmenys, taip drąsinant visus žmones nebijoti vakcinos. Pavyzdžiui, paskiepytas išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas su žmona, taip darė ir pirmąsias vakcinas sukūrę mokslininkai. Ar Lietuvoje svarstoma panaši galimybė?
J. Grebenkovienė: Ne, tokia galimybė tikrai nėra svarstoma. Pagrindinis tikslas – nusistačius prioritetines grupes skirti vakcinas toms grupėms, kurioms labiausiai reikia, kurios turi didžiausią rizikos sąlytį su šia infekcija.
– Kai kurie žmonės abejoja, ar nebus paskiepyti tik gydytojai ir slaugytojai, nes ligoninėse yra labai reikalingo ir kito personalo. Kaip bus su jais?
J. Grebenkovienė: Mūsų žiniomis, tam tikra pirmos vakcinos dalis bus skiriama medikams, kurie dirba didžiausios rizikos skyriuose, bet, be abejo, yra numatyta skiepyti ir kitus tų skyrių darbuotojus. Tad turėtų būti paskiepytos visos komandos, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas medicininių paslaugų teikimas.
N. Markevičius: Noriu pabrėžti, kad dirbant su COVID-19 pacientais visos komandos buvimas vienoje vietoje yra labai svarbus: tai ir slaugytojų, jų padėjėjų, valytojų, maisto išdavėjų. Mes priėmėme sprendimą, kad pirmiausia skiepijame tuos darbuotojus, kurie dirba tiesiogiai su pacientais, tai yra ketiname skiepyti visus, dirbančius su kovidiniais pacientais, neskaitant, ar tai slaugytojas, ar padėjėjas.
– Kas, jūsų nuomone, dar galėtų padėti įtikinti abejojančią visuomenės dalį, nes tą, kuri tiki, kad imunitetą sukurs koks nors „tuneliuotas“ vanduo ar jo pardavėjų užkalbėjimai, jau vargiai kas nors įtikins, bet ar matote priemonių, kurios gali padėti žmonėms išaiškinti pagrįstus dalykus apie šią vakciną?
J. Grebenkovienė: Tai yra viešinimo dalykai, pasirinkta strategija, kokias visuomenės grupes pasiektų tam tikra informacija. Aišku, vieni girdės, kiti ne, bet žinome, kad procesas yra prasidėjęs ir praktika, kurią turėsime, tarkim, su šita pirma vakcinacija ir kai visuomenė realiai pamatys, kai ligoninės pasidalins turima informacija ir patirtimi, kad tai nėra kažkas labai baisaus, mirtino, tai vėlgi bus labai pozityvus ženklas, kuris tam tikrą dalį visuomenės paskatins persigalvoti ir pradėti galvoti apie vakcinaciją kaip apie teigiamą dalyką, kad reikia tą daryti, norint prisidėti prie to, kad turėtume visuotinį imunitetą ir pradėtume kilti, sveikti kaip šalis. Patirtys, jų viešinimas ir parodymas, kad tai nieko baisaus, manau, būtų pati geriausia priemonė.
Tai tikrai bus labai svarbus rezultatas, kurį galėsime paviešinti visuomenei ir paaiškinti, kad nebijokit, medikai jau pasiskiepijo, jų sergamumas smarkiai krito ir tai tikrai efektingi skiepai, palengvinantys, pagerinantys gyvenimą visiems.
N. Markevičius: Aš pritarčiau kanclerės nuomonei, tik pridėčiau, kad po trijų savaičių, kai paskiepysime antrą kartą, tikrai sumažės gydytojų ir medicinos personalo sergamumas, kas bus labai aiškus rezultatas. Tai tikrai bus labai svarbus rezultatas, kurį galėsime paviešinti visuomenei ir paaiškinti, kad nebijokit, medikai jau pasiskiepijo, jų sergamumas smarkiai krito ir tai tikrai efektingi skiepai, palengvinantys, pagerinantys gyvenimą visiems.
– Ar šiuo metu yra ligoninių, kuriose mirtinai trūksta personalo, bet jos vis tiek, pavyzdžiui, neįsileidžia savanorių?
J. Grebenkovienė: Detalios informacijos neturiu, bet, kiek žinau, ligoninių vadovybės stengiasi balansuoti situacijas, sprendžia komandų formavimo klausimus, savanorių klausimus. Aišku, vienoms ligoninėms tai labiau priimtina, kitoms – mažiau. Vėlgi yra sutrumpintas saviizoliacijos laikotarpis, tai leidžia gydytojams greičiau grįžti į pozicijas savo ligoninėse.
– Pone Markevičiau, jūsų ligoninė yra ta, kuri įsileidžia savanorius. Ką pasakytumėte toms ligoninėms, kurios neįsileidžia savanorių motyvuodamos tuo, kad jie nelabai išmano, ką ten reikės daryti, ir nėra parengti tokiam darbui?
N. Markevičius: Turime jau poros savaičių darbo su savanoriais patirtį ir tuo labai džiaugiamės, didžiuojamės. Tai yra labai svarbu visiems: ir pacientams, ir dirbančiam ligoninės personalui, kuris mato, kad juos palaiko visuomenė, ateina neatlygintinai padėti. Aišku, labai svarbu paruošti savanoriškam darbui. Tam organizavome kursus, nors ir trumpus, bet pradžioje supažindinome su tvarka, su aprangomis, su bendrosiomis taisyklėmis, kas tikrai duoda rezultatą. Noriu pabrėžti visiems: savanoriai yra labai svarbūs, jie pakelia visų medikų dvasią, kuri gęsta kiekvieną dieną, kai mato susibūrimus, kada žmonės būriuojasi ir nesiklauso rekomendacijų. Savanoriai tikrai pakelia dvasią, palengvina darbą ir puikiai atlieka pasiūlytus darbus. Ligoninėse yra tikrai daug darbų, kuriuos gali atlikti savanoriai, kad atlaisvintų personalą tiesioginiam darbui su pacientais. Šiuo metu turime 74 savanorius iš šaulių, 24 studentus iš Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir Vilniaus kolegijos ir tikrai labai jais didžiuojamės.
Noriu pabrėžti visiems: savanoriai yra labai svarbūs, jie pakelia visų medikų dvasią, kuri gęsta kiekvieną dieną, kai mato susibūrimus, kada žmonės būriuojasi ir nesiklauso rekomendacijų.
– Kol dabar skiepijami medicinos darbuotojai įgis imunitetą, praeis dar trys savaitės. Ar galima turėti vilčių, kad nuo šiandien susirgę žmonės bent jau galės jaustis ramesni ta prasme, kad ligoninėse vėl bus užtektinai žmonių, kurie galės gydyti ir patys šiek tiek rasti laiko pailsėti?
J. Grebenkovienė: Manau, kad taip, nes yra tam tikrų tyrimų, kad jau po pirmojo skiepo tikimybė susirgti COVID-19 gerokai sumažėja. Žmonėms žinojimas, psichologinis žinojimas, kad medikai grįžta, tikrai duos pasitikėjimą, tikėjimą ir viltį, kad mes atsistosime ant kojų, ligoninės atsistos ant kojų ir vėl dirbs tuo pačiu pajėgumu kaip anksčiau.
