Dalį neįprastų šių metų Kalėdų karininkas, šaulys Alminas Sinevičius pasirinko praleisti ne namuose su šeima, bet ligoninėje, kur padėjo medikams, slaugytojams ir pagalbiniam personalui, gelbstintiems sergančius COVID-19 pacientus. Vaizdas šiame skyriuje – sunkus net žmonėms, atėjusiems iš kariuomenės, pripažįsta jis.
Kapitono laipsnį turintis A. Sinevičius savanoriu registravosi Santaros klinikose, pastarosiomis dienomis talkino medikams jos skyriuose, kuriuose gydomi užsikrėtusieji koronavirusu, taip pat Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje Antakalnyje.
„Vaizdas kraupus, galėčiau sakyti, – LRT RADIJO laidai „Aktualijų studija“ pasakojo A. Sinevičius. – Netgi kariui, atėjus į tokią aplinką, vaizdas tikrai nėra pats maloniausias – žmonės leisgyviai, plaučiai ventiliuojami, kraujas valomas per dirbtinius inkstus, pajungta daug įvairių prietaisų, kurių neišmanau, nežinau. Mums reikia padėti medikams, nes jiems tikrai yra sunku šiuo metu, būna, kad iškrenta po pusę pamainos dėl ligos. Aišku, neturime didelių profesinių žinių, bet elementarius darbus gali padaryti“.
Santaros klinikos gruodžio 17-ąją išplatino kreipimąsi, kad ieško padėti galinčių žmonių tiek su medicininiu išsilavinimu, tiek be jo. Per parą į jį atsiliepė ir savanoriais registravosi apie 500 žmonių, kurių užduotys – nuo „buitiškų“, tokių kaip patalynės keitimas ar patalpų tvarkymo darbai, iki nesudėtingos pagalbos prižiūrint pacientus.
Kaip pasakoja A. Sinevičius, dalis patirčių – ypač slogios. Pavyzdžiui, perduoti mirusio paciento daiktus artimiesiems.
„Per pirmą budėjimą teko mirusį pacientą perduoti laidojimo namų darbuotojams, teko insuliną leisti, keisti drėkinantį vandenį deguoniui, paversti, pakeisti sauskelnes, patalynę, padėti išnešti šiukšles, ką nors atnešti, jeigu medikai ar slaugytojos paprašo“, – laidoje kalbėjo A. Sinevičius.
Budėjimo trukmė – 4 valandos, po to darbus perima kiti savanoriai. Medikų, slaugytojų ir padėjėjų kasdienybė sunkesnė, dirbti apsauginiuose kostiumuose tenka dvigubai ilgiau, o specialistus pakeisti ne visada yra kam, mat dalis jų taip pat susirgę. Savanoriaujantis vyras sako, kad pagalboje su pacientais, ypač pirmosiomis dienomis, gana nedrąsu.
„Ateini į tam tikrą nežinomybę, ypač kai eini pirmus kartus. Bijai sugadinti, nes dėl tavo klaidos galbūt gyvybė gali nutrūkti. Darai atsargiai dalykus, lėčiau negu įgudę medikai, bet kokiu atveju stengiesi kartu ir neapsunkinti medikams darbo, prašydamas sau to darbo, stengiesi kuo daugiau padėti“, – LRT RADIJUI sakė jis.
Ligoninėje A. Sinevičius savanoriaus bent jau iki sausio 10 d. – iki šios dienos jis žino savo pamainos grafikus. Pašnekovas sako šiomis dienomis pastebėjęs, kad vertingas sunkiai dirbantiems medikams, pagalbiniam personalui ar lengviau sergantiems ligoniams gali būti ir tiesiog pabendravimas, kai šiam lieka laisva minutė.
„Aš po savo budėjimo per Kalėdas nuvežiau, ant galinės sėdynės, slaugytojos padėjėją namo, kad jai nereikėtų važiuoti autobusu. Džiaugėsi kaip vaikas, namo atvežus. Matot, mes po 4-ias, o medikai dažnai budi ir po 8-ias valandas, būna tuose skafandruose. Jiems dar sunkiau yra“, – sakė jis.
Kiek pagalbinių rankų šiuo metu trūksta, jis sakė negalintis vertinti, tačiau akivaizdu, kad jos reikia.
„Sunku vertinti, nes ateinu tik 4 valandoms. Bet kiek teko kalbėtis su viena ar kita slaugytoja, sakė, kad būna ir alpsta žmonės, būna, kad tiesiog pritrūksta, ateina iš kitų skyrių. Reanimacijoje, pavyzdžiui, dirba tos slaugytojos, kurios įprastai reanimacijoje nedirba, joms tai irgi yra tam tikras iššūkis“, – kalbėjo A. Sinevičius.
Karininkas sako, kad bet kokioje krizinėje situacijoje atsiranda žmonių, nekreipiančių dėmesio į grėsmes, o kartais ir veikiančių piktybiškai.
„Kai buvau Ukrainoje, pamatai, kad visa tauta niekada nekariauja karo. Jeigu ekstremalią situaciją su kovidu galima prilyginti karui su virusu, tai yra didžioji dalis žmonių, kurie sąmoningai laikosi taisyklių, yra kas padeda, kas kovoja fronto linijose – visų pirma gydytojai, slaugytojai, jų padėjėjai, padedame mes, savanoriai. O dalis visuomenės kolaboruoja su virusu, sako, kad jo nėra, nesilaiko taisyklių, bando egoistinius tikslus kažkokius pasiekti – tokių visada bus. (...) Tie medikai, kurie įtampos veikiami stengiasi iš paskutinių jėgų gaivinti tuos žmones, apie kuriuos pasakojau, juk yra kažkieno močiutės, seserys, broliai, tėvai. Kol kai kurių žmonių virusas nepaliečia tiesiogiai, jie nesupranta. Medikai rodo gerą pavyzdį dėl skiepų, manau, ir visuomenės didelė dalis skiepysis. O man, žinoma, truputį pikta, kad sąmoningumo trūksta daliai visuomenės, nors ir mažai, bet jų yra“, – kalbėjo laidos dalyvis.
A. Sinevičius pripažįsta, kad apie tikimybę užkrėsti namiškius yra pagalvojęs, tačiau su apsauginiu kostiumu, kuriais aprūpinamas ir kiekvienas savanoris, jaučiasi saugiai.
Visas pokalbis – antroje LRT RADIJO laidos „Aktualijų studija“ dalyje.
