Komunikacijos specialistė Giedrė Bielskytė Kalėdas praleido savanoriaudama Vilniaus Santaros klinikose. Taip ji nusprendė dėl kelių priežasčių. Viena jų – labai asmeniška. Giedrė tikra, kad jos mama gydytoja, kurios nebėra, dabar būtų ten, kur sunkiausia – COVID-19 skyriuje. Todėl ir Giedrė nuskubėjo į ligoninę. Ji ten gavo ir prasmingiausią Kalėdų dovaną.
Iš pradžių G. Bielskytė manė, kad savanoriaus tik per šventes, bet jau dirbant klinikose nuomonė pasikeitė – ji tai darys iki karantino pabaigos po dieną ar dvi per savaitę. Kol kas iki sausio 31 dienos, o jei karantinas bus pratęstas, Giedrės savanorystė taip pat pailgės.
Savanorių komanda pati susidėliojo grafiką, kaip ir kada dirbs, kad pagalba medikams būtų užtikrinta visą parą.
„Pagalba medikams man buvo tikroji Kalėdų šventė. Šventė yra tai, kad gali prisidėti prie pagalbos žmonėms, kurie gelbsti mūsų sveikatą ir gyvybę. Tai yra dovana man, tai ir yra Kūčių ir Kalėdų prasmė. Tikiuosi, kad mano savanoriavimas prisideda prie to, kad medikai kuo greičiau galėtų grįžti į savo šeimas“, – kalbėjo Giedrė.
Taip pat skaitykite
G. Bielskytė ilgai nesvarstė išvydusi medikų prašymus ateiti padėti.
„Pagalvojau, kad dabar visi išgyvename karantiną, švęsti keturias dienas yra per ilgai, galima ir kai ką naudingo nuveikti. Kaip tik tuomet pasirodė medikų prašymai ateiti pagelbėti, išvydau ir Raudonojo Kryžiaus skelbimą dėl savanorystės. Pamačiau ir kad pažįstami savanoriauja, ragina prisidėti.
Žinoma, šiokios tokios rizikos yra, bet pasitarėme su šeima. Kartu negyvena rizikos grupės žmonės, tad nutarėme, kad mano savanoriavimas nekels net menkiausio pavojaus“, – apibūdino G. Bielskytė.
Santaros klinikose ji savanoriauja vadinamojoje žaliojoje zonoje – ten nėra sergančiųjų, o ir su medikais, kurie dirba su koronaviruso infekcija užsikrėtusiais žmonėmis, nesusiduria. Giedrė dirba kurjere – nešioja tyrimus į laboratorijas. Medikai iš kelių skyrių sukrauna ligonių kraujo, šlapimo, skreplių mėginius, o G. Bielskytė juos, sudėtus į specialią talpyklą, nuneša į paprastą arba COVID-19 laboratoriją.
„Man labai prasminga buvo budėti ligoninėje prisimenant, kaip mama per šventes taip pat budėdavo. Manau, kad ji ir šiandien eitų į ligoninę“, – sakė Giedrė.
„Atrodytų, ką čia tokio darau – nešioju talpyklas kibiriuke. Vakar netgi telefonu medikės paklausiau: ar mes labiau padedame, ar labiau trukdome. „Jūs mums labai padedate, mums jūsų labai reikia. Tyrimų labai daug, o mes tą laiką, kurį sugaištume nešiodami tyrimus į laboratorijas, galime rūpintis ligoniais“, – išgirdau atsakymą“, – pasakojo Giedrė.
Dar viena jos pareiga – paimti sergančiųjų artimųjų perduodamus siuntinius. Švenčių metu jų buvo ypač daug. Tai ir skanėstai, ir balta mišrainė, ir atvirukai. Kai kurie atsiunčia ir padėkas medikams – tarkim, dailiai surašytus atvirukus ar saldumynų.
„Mano mama buvo gydytoja. Deja, nebeturiu tėvų. Man labai prasminga buvo budėti ligoninėje prisimenant, kaip mama per šventes taip pat budėdavo. Manau, kad ji ir šiandien eitų į ligoninę“, – sakė Giedrė.
Kai kasryt ji išvysta naujų užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičių ir sužino, kiek per dieną infekcija nusinešė gyvybių, galvoja apie tai, ką galėtų padaryti pati, kad tie skaičiai būtų mažesni.
„Vienas dalykas – galiu prisidėti sėdėdama namie ir niekur nekišdama nosies, laikydamasi visų karantino reikalavimų. Antras dalykas – paragindama giminaičius, pažįstamus, o kartais ir paprotindama: ką jūs darote, ar nebijote? O trečias – savanorystė. Suprantu, kad visi žmonės turi savo galvas ir sprendžia patys, bet būtų gerai, kad visi susimąstytų, kaip patys gali prisidėti, kad tie grėsmingi skaičiai neaugtų. Atrodytų, šis indėlis – mažas, bet duoda didelį efektą.
Gal kažkas važiavo pas artimuosius švęsti, bet aš pati nevažiavau, mano draugai nevažiavo, giminaičiai nevažiavo. Tikiuosi, kad mūsų nevažiavimas prisidėjo prie padėties pagerėjimo“, – kalbėjo Giedrė.
Tiesa, ji nerimauja, kad po savaitės ar dviejų išlįs taisyklių nesilaikymo padariniai.
Per Kalėdas važiuojančią į pamainą ją apstulbino automobilių gatvėse gausa.
„Galbūt dalis važiavo į gamtą. Bet bijau, kad dalis tiesiog spjovė į reikalavimus ir važiavo aplankyti giminaičių. Mano artimiausioje aplinkoje, mano burbule tokių nebuvo, bet girdėjau, kaip pas kažką vaikai atvyko, kažkas nuvyko trumpam aplankyti giminaičių.
Yra ir neigiančių virusą. Priimu tai kaip duotybę, suprantu, kad yra visokiausių žmonių, nuomonių, pamąstymų. Bet aš esu medikės dukra, o ir čia kartais matau medikų, matau, kaip jie vaikšto su tais skafandrais, žinau, kad jie dirba daug, deda visas pastangas, kad mes būtume sveiki ir gyvi“, – kalbėjo G. Bielskytė.
Ji didumą pamainos laiko praleidžia su kauke ir neslepia, kad tai nepatogu, bet lygindama su medikų apranga gerai supranta, kad tai yra niekai.
„Likime namie. Mes turime internetą, galime bendrauti. Tiesiog pakentėkime. O linksmai atšvęsime vėliau, kad ir vasarą. Pabūkime namie, juk turime ką veikti, ką valgyti. Tiesiog pabūkime“, – kalbėjo savanorė.
