Lietuvoje

2020.12.13 14:11

Licėjaus direktorius įvertino planus švietime: kažkokie judesiai bus daromi, bet kokybinio virsmo mokykloje nesimato

Mindaugas Jackevičius, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2020.12.13 14:11

Visos trys valdančiosios partijos švietimą prieš rinkimus įvardijo savo prioritetu ar bent jau vienu tokių, o naujosios Vyriausybės programoje puslapių šiai sričiai skirta daugiausiai. Tačiau turinys didelio ekspertų entuziazmo nekelia – pasigendama konkretumo, realistiško požiūrio, o ir įsipareigojimas didinti atlyginimus nelaikomas sistemai išjudinti pakankamu siekiu. Tiesa, šiek tiek daugiau tikimasi iš būsimo priemonių plano.


Jokių mišrių klasių, didesnis profesinio mokymo patrauklumas, vienodas priėmimas į universitetus studijuojantiems tiek už valstybės, tiek už savus pinigus, „Tūkstantmečio gimnazijos“ ir stabiliai augantys pedagogų bei dėstytojų atlyginimai – tai yra tik dalis programinių tikslų šią savaitę paskelbtame dokumente. Kaip įprasta, detalių tikimasi iš priemonių įgyvendinimo plano, kuris bus pristatytas vėliau.

Atlyginimai reikalauja mažiausiai kontekstinio supratimo

Paskirtoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ sakė, jog ugdymo skirtumų mažinimas, arba „vienodo starto“ galimybės, nepriklausomai nuo mokinių socialinės padėties ir gyvenamosios vietos, yra kertinis principas planuojant artimiausių ketverių metų švietimo politiką.

Kokybišką ir socialiai orientuotą švietimą teisinga darbų kryptimi įvardija ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Nerija Putinaitė. Pasak jos, kai kurie programos punktai yra „gana revoliucingi“.

„Tarkime, lyderystė skaitmeniniame ugdyme. Pastaruosius keletą metų pasigedome, nors iššūkiai buvo milžiniški, vizijos į ateitį“, – laidoje sakė N. Putinaitė. Vis dėlto abejonių jai kelia tai, ar visiems užsibrėžtiems tikslams pavyks rasti pakankamai lėšų.

„Nes daugelis priemonių susiję su papildomu finansavimu – ir mokytojų, ir dėstytojų atlyginimų didinimas, mokslinių tyrimų finansavimas, kai kurios priemonės, susijusios su studijomis, taip pat reikalauja išteklių, nes jeigu jų nebus, ten jokio numatyto pokyčio negalime tikėtis“, – kalbėjo ji.

J. Šiugždinienė sako, kad šiuo metu peržiūrimas investicijų „DNR planas“ ir kitų metų biudžeto projektas, kuriame valdantieji nerado numatyto finansavimo kai kuriems darbus baigiančios Vyriausybės pažadams.

„Yra galimi įvairūs resursai finansuoti tam tikrus projektus, tačiau atlyginimų augimas, visiems matoma mokytojų padėjėjų problema, jų skaičius ir atlyginimai, kas buvo pažadėta ir biudžete nenumatyta, – jie visi yra mūsų tiesioginės biudžeto eilutės ir tikrai ieškosime, kaip jas padengti, šiuo metu tą ir darome. Iššūkis yra didžiulis, nes virš 100 milijonų įsipareigojimų teisės aktais nėra padengta šiuo buvusios Vyriausybės pateiktu biudžetu“, – LRT RADIJUI sakė paskirtoji ministrė.

Vyriausybės programoje rašoma, kad mokytojo atlyginimas iki 2024 m. bus 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, taip pat ketinama peržiūrėti pedagogų krūvio sandaros ir etatų formavimo principus. Svarbiausias kriterijus, lemiantis finansinį atlygį, pasak programos autorių, bus tiesioginis darbas su vaikais. Tiesa, mokytojų algų didinimas neišspręs švietimo problemų, įsitikinęs Vilniaus Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

„Atlyginimai yra paprasčiausia sritis, kuri reikalauja mažiausiai kontekstinio supratimo – tiesiog fiksuoji faktą ir ruošiesi tuos atlyginimus kelti. Čia turbūt tik maža dalis bendro švietimo, kurį turime spręsti, tik detalė“, – „Aktualijų studijoje“ sakė jis.

S. Jurkevičiui kliuvo skambūs pavadinimai, tokie kaip „Tūkstantmečio gimnazijos“. Skelbiama, kad šiomis moderniomis mokyklomis bus siekiama mažinti ugdymo rezultatų atskirtį tarp miesto ir rajono mokyklų, į jas bus kviečiami dirbti aukščiausius ugdymo rezultatus demonstruojantys pedagogai ir gabiausi pedagoginių studijų absolventai, čia telksis visa reikalinga šiuolaikinė švietimo infrastruktūra, pavyzdžiui, STEAM laboratorijos, bus išplėtota neformalaus ugdymo sistema.

„Realistiškai vertinu situaciją, manau, kad siekiamybės, kurios įrašomos abstrakčiais žodžiais, dar pagardinant perteklinėmis hiperbolėmis, dažnai praktikoje yra neįgyvendinamos. Iš viso to, ką matome, iš visų pastebėjimų – kažkokie judesiai bus daromi, bet kokybinio virsmo mokykloje iš viso to nesimato. Man, jau daug metų esant švietimo sistemoje, toks įspūdis, kad supratimo, kas šiuo metu darosi bendrojo ugdymo kontekste, yra ne iki galo, nėra iki galo suprantama, ką konkrečiai reikėtų daryti, kad pajaustume pokytį. Manyčiau, kad reikėtų siekti kelių, gal net daugiausiai trijų sričių ir pabandyti iš tiesų kažką padaryti“. – kalbėjo S. Jurkevičius.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas neskuba su vertinimais, programą vertina atsargiai.

„Kryptys aiškios, ką visuomenė kalba ilgai, visi nori tinkamos kokybės mokyklose, mokytojai nori gerų sąlygų. Bet programa ir yra tik kryptys, viskas turbūt paaiškės, kai pamatysime priemonių planą – kas, kada, kaip ir ką ketina įgyvendinti. Tada galėsime labiau vertinti, ar ši Vyriausybė bus pasiruošusi kažką keisti ar tiesiog naudoti garsias frazes, kurias, įsibėgėjus darbui, visi pamiršta“, – „Aktualijų studijoje“ kalbėjo jis.

Jungtinių klasių, kuriose mokosi skirtingo amžiaus vaikai, likvidavimą, galima vadinti teigiamu žingsniu, tačiau jų Lietuvoje nėra daug, akcentuoja A. Navickas: „Tai turbūt reikia padaryti, bet didelio poveikio turbūt tai neturės, arba visai jokio. Nes žiūrint į tai, kiek procentų vaikų jungtinės klasės apima, tai labai mažą procentą sudarytų ir esminės kokybės spragos yra ne čia“.

Programoje rašoma, kad galimų ateities krizių metu, pavyzdžiui, dėl epidemijų ar karščio bangų, mokymasis turėtų nenukentėti, todėl bus siekiama įtvirtinti mokyklų pasirinkimo galimybę iki 25 proc. ugdymo proceso vykdyti nuotoliniu būdu. A. Navicko vertinimu, tai „turbūt yra neišvengiamybė“.

„Manau, ta ugdymo dalis nuotoliniu būdu kuo toliau, tuo kokybiškesnė taps ir tie 25 proc. tikrai nebūtų blogai. Tai tikrai galėtų tapti natūraliu procesu“, – sakė jis.

Vietomis – tik žvilgsnis iš paukščio skrydžio

Didesnio užmokesčio pažadą –150 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio, programoje gali rasti ir akademiniai darbuotojai, universitetų dėstytojai. J. Šiugždinienė sako, kad skaičiai būtent tokie yra todėl, nes norima judėti „link standartų, kurie yra Europoje“.

„Mūsų dėstytojai, akademiniai darbuotojai dirba dalimi etato įvairiose institucijose, dirba tam tikrą laiką, valandiniu principu. Jeigu pasižiūrėtume detaliau, vidutinį atlyginimą kai kuriais atvejais gal jau ir turime, bet yra žymiai gilesnės darbo užmokesčio problemos. Ne visi turi pilną etatą, ne visi dirba pilnus metus – yra samdomi keliems mėnesiams, jauniems dėstytojams, pabaigusiems doktorantūros studijas, atlyginimai tikrai labai maži, kas visiškai nemotyvuoja pasilikti universitete“, – pažymėjo J. Šiugždinienė.

Buvusi švietimo ir mokslo viceministrė N. Putinaitė sako, kad aukštojo mokslo programinėje dalyje trūksta aiškumo. Pavyzdžiui, kaip ir be didelių finansinių injekcijų, ir be tinklo siaurinimo, kelti mokslo kokybę.

„Kad ir apie VU kalbant, jeigu norime daugiau kokybės, reikia daugiau išteklių. Ir nedidinant finansavimo sistemai labai ženkliai, reikėtų nuskurdinti kitus universitetus. Bendrajame ugdyme matau tą patį – jeigu norime kokybės sulyginimo, turime stipriai tvarkyti tinklą, apie jį konkrečiai programoje nėra“, – sakė N. Putinaitė.

Programoje minima, kad bent vienas Lietuvos universitetas turėtų kilti tarp 300 geriausių pasaulio aukštojo mokslo institucijų, šiuo metu arčiausiai šio tikslo yra VU – 423 pozicija. J. Šiugždinienė sutinka, kad be ženkliai didesnio finansavimo dideli šuoliai sunkiai pasiekiami, vis dėlto mini ir kitus kriterijus.

„Išlaidos vienam studentui VU yra maždaug 4 tūkst. eurų, gal šiek tiek daugiau, kai tuo tarpu 200-uke esančių universitetų – 29 tūkst. eurų, tai yra didžiuliai skirtumai, pažiūrėjus vien per tokį paprastą skaičių. Bet mes privalome judėti į priekį. Ne tik finansavimo dydis lemia, jo tikrai reikės, ypač mokslo daliai, bet yra kiti kriterijai, kaip tarptautiškumas, dėstytojų mobilumas, publikacijos tarptautiniuose aukščiausio lygio žurnaluose“, – sakė paskirtoji ministrė.

Kai kurie švietimo sektoriai programoje esą apžvelgiami tik „iš paukščio skrydžio“ – neaiški kolegijų ateitis, apie kurių profilio išgryninimą užsimenama, silpna N. Putinaitė vadina ir mokymosi visą gyvenimą dalį, nors pozityviai vertina planuojamą „senjoro krepšelį“.

Programoje dėstoma, kad tokius senjoro tobulėjimo krepšelius kiekvienas priešpensinio ir pensinio amžiaus asmuo galės panaudoti siekdamas tobulėti ar keldamas kvalifikaciją – medijų raštingumo, skaitmeninių įgūdžių, užsienio kalbų, kultūrinių kompetencijų, meninio ugdymo ir kitose srityse. Taip pat ketinama skatinti savanorystę Trečiojo amžiaus universitetuose, peržiūrėti jų veiklos finansavimą.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Populiariausi

Filipas Kirkorovas

Lietuvoje

2021.01.19 12:24

Istoriniame posėdyje subsidijas dėl neįvykusių Kirkorovo ir Šufutinskio koncertų vadino „baisia klaida“ atnaujinta 13.10; Skvernelis: CSKA tiesiogiai susijusi su Raudonąja armija – drauskime ir ją?

24
COVID-19 vakcina (asociatyvi)

Lietuvoje

2021.01.19 17:10

Skiepijant nuo COVID-19 Šilalėje pacientus vežantys vairuotojai liko be skiepų – ligoninė nežinojo, savivaldybė pamiršo be eilės šeimą paskiepijęs verslininkas svarsto kreiptis į teismą dėl duomenų apsaugos