Lietuvoje

2020.12.07 17:24

Vyriausybės švietimo siekiai: didesnės algos, nuotolinis mokymas, pedagogai iš kaimyninių šalių, o darželiai – ir daugiabučiuose

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.12.07 17:24

Naujoji Vyriausybė užsibrėžė pasiekti, kad kiekvienam vaikui būtų prieinamas aukštos kokybės ugdymas. Pirmadienį pristatytoje Vyriausybės programoje rašoma, kad ji laikysis nuostatos, jog bendrojo ugdymo pedagogui ilgalaikėje perspektyvoje būtinas aukštasis universitetinis išsilavinimas ir magistro laipsnis.

Be to, bus įvertinamos galimybės įdarbinti mokytojus iš Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos dirbti tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje. Tarp uždavinių – aukšto lygio mokslas, studijų tarptautiškumas ir profesinio mokymo grandies stiprinimas.

Naujoji Vyriausybė savo misija švietimo srityje vadina siekį, kad kiekvienas vaikas, nepaisant gyvenamosios vietos, socialinės padėties ar specialiųjų poreikių, turėtų vienodas galimybes įgyti perspektyvą suteikiantį išsilavinimą. Šiam tikslui įgyvendinti, nurodoma Vyriausybės programoje, būtinas ilgalaikis nacionalinis sutarimas dėl švietimo sistemos pokyčių.

Vyriausybės programoje nurodomi tokie siekiai:

– Ankstyvasis ugdymas būtų kokybiškas ir visiems prieinamas;

– Visi vaikai, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ir šeimos socialinės bei ekonominės padėties, turėtų vienodas starto pozicijas ir kokybiško ugdymo galimybes;

– Mokslas ir studijos būtų pasaulinio lygmens;

– Švietimo sistema suteiktų šiuolaikinei ekonomikai ir visuomenės raidai reikalingus įgūdžius.

Dėmesys ugdymo ankstinimui, darželiai – ir daugiabučiuose

Vyriausybės programoje rašoma, kad visiems vaikams bus sudarytos sąlygos lankyti darželius.

„Bendradarbiaudami su savivaldybėmis sieksime, kad visi vaikai turėtų galimybę lankyti darželius ir savivaldybės organizuotų vaikų atvykimą į ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Panaikinsime finansines paskatas nevesti vaiko į darželį, vaiko pinigus susiesime su darželio lankomumu socialinės rizikos šeimoms. Skatinsime mobilių darželių, šeimos darželių kūrimąsi, infrastruktūros pritaikymą ugdymui kaimo bendruomenių patalpose, miesto daugiabučiuose ar biurų pastatuose, palaikysime kitas iniciatyvas kurti naujus darželius netradicinėse erdvėse“, – rašoma programoje.

Vyriausybės programoje pabrėžiamas ir ugdymo ankstinimas, dėl ko iniciatyvos jau ėmėsi ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda.

„Pasirengsime pereiti prie ankstesnio, tačiau lankstaus ugdymo. Sudarysime galimybę ugdyti vaiką pagal priešmokyklinio ugdymo programas dvejus metus. Pritaikysime aplinką, turinį ir šiuolaikines ugdymo formas jaunesnio amžiaus vaikams, per žaidimą stiprinant socialines ir kultūrines kompetencijas, darbo grupėse įgūdžius. Turinio požiūriu susiesime ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas“, – įsipareigojo naujoji Vyriausybė.

Bus siekiama daugiau dėmesio skirti ugdymui, ne tik vaiko priežiūrai. Ikimokyklinis ugdymas bus orientuotas į ankstyvą problemų ir talentų diagnostiką, ugdymo sprendimų paiešką, ne tik vaiko priežiūrą. Vyriausybė numato sustiprinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų rengimo ir tobulinimo programas.

„Sutarsime, kad ikimokyklinio ugdymo auklėtojams būtinas aukštasis pedagoginis išsilavinimas. Numatysime protingą pereinamąjį laikotarpį šiam tikslui pasiekti“, – rašoma programoje.

Numatoma įdiegti ikimokyklinio ugdymo įstaigų stebėsenos ir stiprinimo sistemą, kad, atsižvelgus į konkrečius rezultatus, būtų galima nustatyti problemas, laiku suteikti reikalingą pagalbą ir užtikrinti ikimokyklinio ugdymo kokybę.

Dar vienas Vyriausybės užmojis – vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, įtraukimas. Bus siekiama nuo pat ankstyvojo ugdymo etapo padėti vaikams, kuriems reikalingas stipriai individualizuotas ugdymo planas, gauti kuo tinkamesnį ugdymą.

Steigs „Tūkstantmečio“ gimnazijas

Vyriausybė sieks mažinti ugdymo rezultatų skirtumus tarp mokyklų, ypač tarp miestų ir rajonų, taip pat bus siekiama, kad atnaujintos ugdymo programos atitiktų šiuolaikinius poreikius.

Kaip vieną iš uždavinių Vyriausybė išskiria sutarimą dėl šiuolaikinio veiklos ir ugdymo kokybės standarto visose Lietuvos mokyklose, kuris numatys ne tik veiklos ir ugdymo kokybės reikalavimus, neformalaus ugdymo prieinamumą, bet ir nubrėš pagrindinius mokyklų tinklo stiprinimo parametrus.

Vyriausybė įsipareigoja peržiūrėti bendrojo ugdymo finansavimo modelį, orientuodama jį į efektyvų lėšų panaudojimą, švietimo kokybės visose ugdymo įstaigose užtikrinimą, ugdymo įstaigų savarankiškumo palaikymą.

Taip pat bus supaprastinama mokyklų vertinimo ir įsivertinimo sistema, plečiamos mobilias konsultantų komandas ir teikiama reali pagalba mokykloms, kurioms sunkiau sekasi, – bus pradedama nuo prasčiausiai įvertintų mokyklų.

Jau ne kartą naujieji valdantieji kalbėjo apie naujos kartos mokyklas – „Tūkstantmečio“ gimnazijas. Apie jas rašoma ir programoje. Šios gimnazijos bus skirtos mažinti ugdymo rezultatų atskirtį tarp miesto ir rajono mokyklų, siekiant, kad vaikai turėtų visas galimybes gauti kokybišką, šiuolaikinį išsilavinimą. Šiose mokyklose bus kviečiami dirbti aukščiausius ugdymo rezultatus demonstruojantys mokytojai ir gabiausi pedagoginių studijų absolventai, rasis visa reikalinga šiuolaikinė švietimo infrastruktūra (STEAM laboratorijos, neformalaus ugdymo sistema, universalus dizainas).

„Tuose rajonuose, kur jau veikia panašaus tipo gimnazijos, jas stiprinsime ir gerinsime infrastruktūrą, kur tokių galimybių nėra, steigsime naujas. Šioms gimnazijoms kelsime tikslą tapti pedagoginių ugdymo pokyčių rajonuose generatoriais ir katalizatoriais. Šių mokyklų infrastruktūra, neformaliomis veiklomis ir kitomis paslaugomis galės pasinaudoti visi rajono mokiniai, o mentorystės centru – aplinkinių mokyklų pedagogai ir mokytojais ketinantys būti studentai.

Suformuosime konkursinę „Tūkstantmečio“ gimnazijų programą, kurią sudarys lėšos infrastruktūrai (atnaujinti arba naujai statyti), neformaliojo ugdymo plėtrai, tobulėjimo krepšelis mokytojams, konsultacijos gimnazijos vadovui“, – rašoma programoje.

Atnaujins ugdymo turinį

Vyriausybė užsibrėžė ir siekti, kad bendrojo ugdymo turinys atlieptų XXI a. iššūkius. Lygiagrečiai bus atnaujinama ir pasiekimų vertinimo sistema, kuri leis įvertinti realią asmens brandą ir dar ankstyvoje stadijoje identifikuoti mokymosi spragas.

Užmojis – plėsti neformalaus ugdymo krepšelio aprėptį, kad 80 proc. vaikų lankytų bent vieną neformalaus ugdymo veiklą.

Nepaliktas nuošalėje ir įtraukusis ugdymas kiekvienoje mokykloje, kuriam pastaruoju metu skiriama vis daugiau dėmesio.

Tikinama, kad bus mažinamas mokinių skaičius klasėse ir/arba didinamas specialiųjų pedagogų-padėjėjų skaičius pirmiausia tose klasėse, kuriose mokosi mokiniai su specialiaisiais poreikiais. Bus numatytas atskiras švietimo pagalbos specialistų, specialiųjų pedagogų, mokytojų padėjėjų, psichologų ir kt. finansavimas.

Vyriausybė numatė stiprinti mokinių skaitymo ir matematinius gebėjimus. Programoje numatoma inicijuoti daugiametę skaitymo skatinimo programą, apimančią ankstyvojo ugdymo ir bendrojo ugdymo grandis ir sudarysiančią prielaidas gerinti skaitymo gebėjimų rezultatus, matuojamus tarptautiniais tyrimais.

Įvertins galimybes įdarbinti mokytojus iš užsienio

Vyriausybė savo veiklos programoje numato skatinti naujų neformaliojo ugdymo lituanistinių švietimo mokyklų steigimą ir stiprinimą įvairiose pasaulio šalyse.

Kokybiškas ugdymas tautinių mažumų mokyklose – dar vienas uždavinys programoje.

„Užtikrinsime, kad moksleiviams būtų sudaryta galimybė objektyviai susipažinti su krašto istorija, tautinių mažumų indėliu į Lietuvos kultūrą, istoriją ir kitas viešojo gyvenimo sritis. Plėsime skaitmeninio ugdymo turinio užsienio kalbomis prieinamumą tautinių mažumų mokyklose“, – rašoma programoje.

Be to, Vyriausybė įvertins galimybes įdarbinti mokytojus iš Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos dirbti tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje.

Keis bendravimo su mokytojais kultūrą

Tarp Vyriausybės siekių – sukurti patrauklią mokytojo darbo vietą. Šis planas vadinamas Pedagogo ateities paketu 2024.

To siekti Vyriausybė numato taip:

– Užtikrins stabiliai augantį atlygį, kuris 2024 m. bus 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Peržiūrės mokytojų krūvio sandaros ir etatų formavimo principus. Svarbiausias kriterijus, lemiantis finansinį atlygį, bus tiesioginis darbas su vaikais.

– Užtikrins būtiną paramą mokytojams ugdymo procese (pedagogai padėjėjai, specialieji pedagogai), kuri būtina ugdymo proceso sėkmei.

– Sukurs galimybes mokytojams tobulėti, sudarydama lanksčias sąlygas ir kiekvienam mokytojui skirdama tobulėjimo krepšelį kvalifikacijai kelti. Aktyviau formuos nacionalinių kvalifikacijos kėlimo programų pasiūlą. Sudarys galimybę pedagogams įgyti kompetencijas dėstyti antrą dalyką.

– Laikysis nuostatos, kad bendrojo ugdymo pedagogui ilgalaikėje perspektyvoje būtinas aukštasis universitetinis išsilavinimas ir magistro laipsnis. Pamažu diegs šį principą, finansiškai skatindama mokytojus, įgijusius magistro laipsnį, ir įvertindama amžiaus ribojimus.

Kels direktoriams atlyginimus

Taip pat Vyriausybė nurodo užtikrinsianti, kad Lietuvoje veiktų stiprūs tarptautinius standartus atitinkantys pedagogų rengimo ir mokslo centrai, finansuos nacionalinę mokslo programą ugdymo krypties tyrimams vystyti. Valstybė teiks užsakymus švietimo tyrimams atlikti.

Vyriausybė įsipareigojo organizuoti tarptautinio lygmens programą mokyklų vadovams rengti ir jų kvalifikacijai, ypač lyderystės, emocinių kompetencijų, pokyčių valdymo srityse, tobulinti. Be to, sieks užtikrinti, kad, esant poreikiui, mokytojams, mokyklų vadovams ir kitiems darbuotojams būtų teikiama psichologinė, teisinė ir kitokia geriausių specialistų pagalba.

Pastaraisiais metais daug kalbama apie per menkus mokyklų vadovų atlygius. Vyriausybė savo programoje nurodo, kad mokyklų vadovų užmokestis atitiks šiai pozicijai tenkančią atsakomybę. Be to, vėl grįžtama prie mokyklų vadovų rezervo formavimo idėjos.

Nepamiršo ir nuotolinio mokymo

Vyriausybės programoje kalbama ir apie skaitmeninę kryptį, aptariama mišriojo ugdymo svarba, atsižvelgiant į galimas pandemijas arba karščio bangas ateityje.

Programoje rašoma, kad bus įtvirtinta mokyklų pasirinkimo galimybė iki 25 proc. ugdymo proceso vykdyti nuotoliniu būdu.

Vyriausybė kalba ir apie pandeminių švietimo nuostolių kompensavimo programą.

„Kartu su savivaldybėmis teiksime individualizuotą pagalbą mokykloms, diegiant technologinius įrankius, ir organizuosime papildomą pagalbą vaikams, kurių ugdymo rezultatai nepasiekė reikiamo lygio. Sukursime veiksmingą švietimo nuostolių kompensacijos programą – pirmiausia karantino paveiktiems mokiniams, tolesnėje perspektyvoje – iš švietimo proceso iškrintantiems vaikams. Ugdymo praradimų dėl koronaviruso tikslinio kompensavimo sistema pirmiausia bus nukreipta į jautriausias ir pažeidžiamiausias mokinių grupes“, – rašoma programoje.

Mokslo centrai – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje

Dar vienas Vyriausybės užmojis – pasaulinio lygio mokslas.

Įsipareigojama siekti didinti finansavimą MTEPI ir skatinti efektyvesnį lėšų panaudojimą, koncentruojant išteklius prioritetinėse kryptyse. Taip pat programoje rašoma, kad bus skatinami moksliniai tyrimai ir inovacijos, kurios ypač svarbios pereinant prie žiedinės ekonomikos, sprendžiant aplinkos ir klimato kaitos problemas.

„Mokslo centruose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda) kursime MTEPI bazę (verslo akseleratoriai, parama produktams sukurti ir komercializacijai, prototipavimo laboratorijos), kuri apimtų ne tik taikomuosius tyrimus, bet ir naujų medžiagų, prototipų kūrimą, išbandymą ir testavimą“, – galima perskaityti programoje.

Apibrėš universitetų ir kolegijų misijas

Vyriausybės programoje užsibrėžiama, kad studijos būtų aukščiausios kokybės, tarptautiškos ir prieinamos.

Vyriausybė sako, kad suvienodins stojimo reikalavimus valstybės finansuojamoms ir nefinansuojamoms vietoms. Be to, apibrėš universitetų ir kolegijų misiją.

„Išgryninsime universiteto ir kolegijų misijas, kokybės reikalavimus, aiškiai diferencijuosime aukštojo mokslo lygius ir įgyjamas kompetencijas“, – rašoma programoje. Anot Vyriausybės, kolegijos taps regionų katalizatoriais ir pokyčių varikliais.

Dar vienas tikslas – studijos prieinamos studentams, patiriantiems socialinę atskirtį, bus užtikrinama, kad specialiųjų poreikių jaunuoliai turėtų visas galimybes studijuoti aukštosiose mokyklose (universalus dizainas, psichologų pagalba, kt.).

Aukštųjų mokyklų finansavimas bus susiejamas su veiklos kokybės rodikliais.

„Sieksime, kad iki 20 proc. studijoms skiriamų lėšų būtų tiesiogiai susieta su veiklos rezultatais“, – rašoma programoje.

„Nustatysime studijų kainą, kuri atitiks keliamus kokybinius reikalavimus, leis parengti tinkamo lygio ir kompetencijos specialistus, leis sėkmingai konkuruoti tarptautinėje aukštojo mokslo rinkoje pritraukiant studentus ir talentingus mokslininkus“, – tai įsipareigoja naujoji Vyriausybė.

Programoje rašoma, kad akademinių darbuotojų darbo užmokestis sudarys ne mažiau nei 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Bus siekiama, kad aukštųjų mokyklų administravimo ir ūkio išlaidos siektų iki 20 proc. jų biudžeto ir užtikrintų konkurencingus neakademinio personalo atlyginimus.

Profesinis mokymas

Kalbėdama apie profesinį mokymą Vyriausybė užsibrėžė kelti profesinio mokymo kokybę ir prestižą, taip skatinant daugiau mokinių įgyti vidurinį išsilavinimą profesinėse mokyklose.

„Todėl daugiau dėmesio skirsime didindami profesinio mokymo prieinamumą ir patrauklumą. Sieksime efektyvaus profesinių mokyklų valdymo, veikiančio pagal šiuolaikinius vadybos standartus ir užtikrinančio šiuolaikiškas sąlygas parengti rinkos poreikius atitinkančius specialistus.

Įgyvendinsime pameistrystės sistemą pažangiose ekonomikos srityse ir tuose ekonomikos sektoriuose, kuriuose vyrauja didžiausia profesinės kvalifikacijos specialistų paklausos ir pasiūlos neatitiktis“, – rašoma programoje.

Vyriausybės programoje nurodoma ir mokymosi visą gyvenimą svarba, karjeros ugdymas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt