Lietuvoje

2020.10.09 11:18

Rinkimų strategija – neapykanta? Partijos kovoja ir tarpusavyje, ir su kai kuriomis visuomenės grupėmis

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2020.10.09 11:18

Skaičiuojamos paskutinės dienos iki vieno svarbiausių politinių įvykių – rinkimų. Kelis mėnesius iki jų trukusi rinkimų kampanija tikrai neliko nepastebėta. Kol kai kurie politikai bandė parodyti savo strategiją, kalbėti apie darbus, kiti pasitelkia jautrias visuomenės grupes, kad pelnytų sau papildomų taškų.

Kaip „Nepatogaus kino“ diskusijoje kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Lauras Bielinis, ne visos politinės partijos gali aiškiai įvardinti savo vertybes, nors tam tikras vertybes ir turi.

Nepatogus kinas 2020. Virtualios diskusijos: neapykantos strategijos rinkimuose

„Gal tiesiogiai jie nedeklaruoja neapykantos, vengimo, distancijos kūrimo su kažkuo, bet tas marginalizacijos procesas kažkieno atžvilgiu vis tiek yra. Nuo kažko traukiasi, į kažką žvelgia įtariai. Tai yra pirmasis dalykas, kuris formuoja pagrindą, į kurį atsirėmę daug ryžtingesni ir radikalesni jau suformuos aiškią neapykantos ideologiją“, – kalbėjo L. Bielinis, pridurdamas, kad tuomet išryškės itin blogi dalykai.

Pasak jo, tokių tendencijų galima matyti ir Lietuvoje. Politologas kalbėjo, kad per 30 nepriklausomybės metų buvo galima matyti tikrai įvairių dalykų ir vienas kito nepripažinimas, beveik neapykanta, buvo ir pačioje nepriklausomos Lietuvos pradžioje.

„Kuomet netgi Seimas suskilo į dvi dalis ir posėdžiavo dviejose salėse, kuomet dalis savanorių išėjo į mišką ir kategoriškai negalėjo pripažinti, savotiškai traktavo kaip savo ir kaip Lietuvos prieš LDDP. Tai jau buvo toks emocinis ir ideologiniu pagrindu suformuotas santykis, marginalizavimas tų buvusių komunistų“, – kalbėjo L. Bielinis.

Anot jo, šiuo metu Lietuva turi platų politinių partijų spektrą – rinkimuose dalyvauja 17 partijų – kurios atstovauja viskam. Todėl, politologo teigimu, nereikėtų kalbėti, kad staiga gali atsirasti radikali partija, kuri viską nušluoš.

„Netgi dabar pagrindinės partijos nenušluos mažųjų partijų, jie visi kartu politiniame laivelyje siubuos, todėl radikali, konfliktuojanti su kitais politinė jėga neturi šansų, ją ištirpins“, – sakė VDU politologas.

Lietuvoje kol kas nelabai buvo pastebėti tie dalykai, kad priešprieša atsirastų tam tikrų grupių ar mažumų pagrindu. Dažniausiai tai yra partiniu.

Kol nėra kai kurių faktorių, neapykantos šūkiai neveiks

Rašytojas, publicistas Aidas Puklevičius pastebėjo, kad Lietuvoje neapykantos strategijos veikia daugiausia partiniu pagrindu, pavyzdžiui, konservatoriai ir visi, kurie yra ne konservatoriai.

„Tai dažniausiai matosi per antrąjį rinkimų turą, kad pasirenkamas bet kas, tik ne konservatorius. Tačiau Lietuvoje kol kas nelabai buvo pastebėti tie dalykai, kad priešprieša atsirastų tam tikrų grupių ar mažumų pagrindu. Dažniausiai tai yra partiniu“, – sakė A. Puklevičius.

Jis taip pat kalbėjo, kad nėra didelių kataklizmų, ekonominės krizės, skurdas, žmonių nusivylimo, noro ieškoti priešo, tol labai sunku tikėtis, kad pasisektų su šūkiais, nešančiais neapykantos žinią.

„Praeiti rinkimai parodė, Darbo partija užsikabino plaktatą „stabdysime pabegėlių antplūdį“. Tame plakate buvo du pabėgėliai – vienas iš „Tvarkos ir teisingumo“ partijos ir vienas iš Naujosios sąjungos.

Realiai tiek pat, kiek buvo jų Lietuvoje, šis šūkis niekam nepaliko įspūdžio, partija liko su nuliu, du žmonės buvo išrinkti vienmandatėse ir parodė, kad žmonės Lietuvoje tai kol kas visiškai nėra įdomu“, – dėstė A. Puklevičius.

Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė sakė, kad smulkesnėse partijose yra atviras rasizmas, ksenofobija, bet A. Puklevičius teigė, kad tokios partijos yra tokios prastos, kad nesurenka net kelių procentų balsų rinkimuose.

„Smagu, kad tos partijos neprasiveržia. Kita vertus, jei mes žiūrėtume į tas pagrindines partijas, žvelgiant iš žmogaus teisių perspektyvos, atrodo, kad tam tikros idėjos yra sumoderuotos, sukoduotos, bet jos yra įdėtos į partijų šūkius, programas. <...> Yra koduojami tam tikri nelygiateisiškumo kodai šūkiuose, jie nėra tokie akivaizdūs, bet visi suprantame, ką reiškia šūkis „Tau, šeimai, valstybei“, – kalbėjo J. Juškaitė.

Anot jos, kyla klausimas, kada atsiras politinės partijos, kurios aiškiai pasisakys už žmogaus teises, bet jų palaikymas bus didesnis nei 3 ar 4 proc., o 15-20 proc.

Populiariausi

Aurelijus Veryga

Lietuvoje

2020.11.27 12:02

Dvi žinios iš Verygos: keisis izoliacijos tvarka jau persirgusiems COVID-19 ir nerimas dėl augančio mirčių skaičiaus griežtesnė tvarka gresia ugdymo ir prekybos sektoriams; atnaujinta 13.02

14
Aurelijus Veryga

Lietuvoje

2020.11.27 07:43

Veryga apie tai, kaip sutiksime Kalėdas: esu labai skeptiškas, kad pavyks išsisukti vien rekomendacijomis COVID-19 audinių ūkyje „kelia nerimą“, laukiama veterinarinių išvadų