Kam iš tiesų priklauso instagrame įkelta jūsų vaiko nuotrauka ar feisbuke publikuotos jūsų gimtadienio akimirkos? Socialiniais tinklais naudojamės visi, tačiau net ir atidžiai perskaitę naudojimosi jais taisykles atsakymus į šiuos klausimus rasite ne visada. „Naujienų rentgenas“ šįkart pasidomėjo, kodėl apie tamsiąją socialinių medijų pusę kalbama taip retai ir kokią informaciją geriau pasilaikyti sau, o ką verčiau nedelsiant ištrinti.
Sekimas – reali grėsmė?
Šiandieniame kontekste, kai nemaža dalis visam pasauliui aktualių naujienų pasiekiamos socialiniais tinklais, o naujienos apie COVID-19, prezidento rinkimus Amerikoje ar neramumus Baltarusijoje yra itin svarbios, socialiniai tinklai tarsi įgavo antrą kvėpavimą.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto prodekano Justino Kisieliausko, kalbant apie koronaviruso pandemiją, socialiniai tinklai buvo svarbūs ir mažinant socialinį atstumą.
„Jie tapo ta vieta, kurioje bent iš dalies galėjome reabilituoti socialumo poreikį. Tačiau čia mes ne tik būriavomės, bet ir laviruodami tarp faktų bei sąmokslo teorijų rinkome esminę socialinę valiutą – žinias ir paskalas. Maitindami smalsumą ir baimę ką nors praleisti, skaldėmės į nuomonių grupes, palaikėme savus didvyrius ir kūrėme memus apie tuos, kuriems nepritariame. Žodžiu, gyvenome beveik visavertį socialinį gyvenimą.
Esminiu komunikacijos kanalu ši medija tapo ir žiniasklaidai, nuomonės lyderiams, įžymybėms bei, žinoma, verslui. Tai buvo puikus metas kritiškai pažvelgti į kanalo galimybes ir žmogiškuosius auditorijos lūkesčius“, – sakė marketingo specialistas ir rašytojas.
Nepaisant gerų ketinimų skleisti aktualią informaciją ir dalytis aktualijomis pandemijos ar neramumų skirtingose valstybėse metu, vis dažniau iškeliamas ir laisvės bei saugumo socialiniuose tinkluose klausimas.
2019 metų Interneto laisvės ataskaitoje (angl. Freedom of the net report), remiantis įvairiais kriterijais, teigiama, kad laisvė internete ir socialiniuose tinkluose mažėja jau devintus metus iš eilės. Teigiama, kad investuojama į sofistikuotus piliečių elgsenos socialiniuose tinkluose sekimo algoritmus, todėl 40 iš 65 ataskaitoje vertintų šalių, arba 89 proc. interneto vartotojų atveju, socialinių tinklų turinys yra sekamas.
Pavienės žinutės, sekamos grupės ar asmenys, paliekami komentarai, nuotraukos iš skirtingų vietų ir kita elgsena pavieniui gali atrodyti kaip bereikšmiai fragmentai, tačiau, sujungus visa tai į visumą ir sekant kurį laiką, pasitelkiant dirbtinio intelekto interpretacijas ir elgsenos dėsningumo algoritmus, žmogų galima profiliuoti nuspėjant jo elgseną komerciniame, politiniame ar kitame kontekste. O perpratus elgseną galimą ją keisti – įsiterpiant ar manipuliuojant.
„Neretai įvairūs suvaržymai yra pateisinami valstybės intereso sumetimais. Šie argumentai itin gajūs nedemokratinėse valstybėse, kur interneto turinį kartu su dirbtiniu intelektu aktyviai seka įvairios agentūros, tūkstančiai savanorių ar samdytų specialistų.
Nors interneto sekimas dažnai asocijuojasi su tokiomis šalimis kaip Kinija, Iranas ar Rusija, elgsena sekama ir demokratinėse valstybėse. Kaip socialinių tinklų vartotojai mes itin vertiname privatumą, tačiau tuo pat metu norime būti saugūs ne tik virtualioje, bet ir realioje erdvėje, o tai reikalauja tam tikro lygmens žmogaus ar dirbtinio intelekto įgyvendinamo pasyvaus bei aktyvaus sekimo, leidžiančio identifikuoti nederamą (pvz., jautrų, diskriminacinį, žeidžiantį, nelegalų ir pan.) ar pavojingą turinį, galintį turėti sąsajų su teroristų organizacijomis, žmonių, ginklų ar narkotikų prekyba, vaikų išnaudojimu ir kitokia veikla.
Nors populiariausių socialinių tinklų kūrėjai bei vadovai yra demokratinių šalių atstovai – tai leidžia tikėtis gerų sekimo intencijų, – kai kurie sekimo atvejai, tokie kaip politinių pažiūrų, studentų elgsenos ar įvairių aktyvistų, žurnalistų ir protestuotojų turinio monitoringas, neatrodo labai demokratiškai. Ir tai savaime suprantama – milžiniška didžiųjų duomenų suteikiama galia yra iššūkis kiekvienam, turinčiam bent menkiausią galimybę prie jos prisiliesti“, – teigia J. Kisieliauskas.
Nepasveriame informacijos galios
LRT.lt pašnekovas prisiminė prieš dvejus metus pasaulį sukrėtusį „Cambridge Analitica“ skandalą, kai išaiškėjo, kad privatūs feisbuko vartotojų duomenys buvo perduoti trečiosioms šalims. Buvo pranešta, kad Jungtinėje Karalystėje veikianti įmonė dar 2014-aisiais pradėjo kaupti ir naudoti minėto socialinio tinklo vartotojų duomenis. Sukaupta informacija pasitelkta ir JAV prezidento rinkimuose, kai nugalėjo dabar Valstijas valdantis Donaldas Trumpas.
Tiek mokslininkai, tiek psichologai pripažįsta, kad socialiniai tinklai yra efektyvi poveikio darymo priemonė. Veikiant algoritmams apie vartotoją surinkta informacija parodo, kokia aplinka jį supa, ką jis ir jo aplinka veikia laisvalaikiu, todėl galima parinkti pačius efektyviausius poveikio mechanizmus.
„Tai mums įrodė, kad socialiniai tinklai geba ne tik vartoti mūsų laiką, dėmesį, emocijas, duomenis, bet ir koreguoti nuomonę, vertybinę stovėseną, galiausiai – elgseną. Ir išties bet kas, kas mūsų dienoje užima tiek laiko (vartotojai socialiniuose tinkluose praleidžia nuo keliasdešimties minučių iki valandų, o vidutiniškai 2 val. 24 min., remiantis „We are social“ 2020 m. duomenimis), negali nesukelti atoveiksmio.
Taigi, šis adiktyvus mūsų nebūtinai teisingai nuomonei pataikaujantis mechanizmas kartu su komerciniu, politiniu ar bet kokiu kitu turiniu kuria savotišką realybės iliuziją, kurioje be kritinio mąstymo užstrigti pavojinga. „Brexit“ ir kiti atvejai rodo, kad socialiniai tinklai gali tapti itin galinga dezinformacijos ir propagandos mašina, keičiančia net tai, kas atrodė akivaizdu“, – sakė J. Kisieliauskas.
Pastebima, kad informacijos naudojimas įtakai daryti nėra vienintelis galimas neigiamas socialinių tinklų aspektas. VDU prodekano teigimu, viena esminių klaidų – mąstymas, kad naudojimasis šiomis medijomis nieko nekainuoja.
Iš tiesų tai kainuoja laiko, dėmesio, duomenų, prie kurių suteikiama prieiga. Specialistų teigimu, kol nėra aiškiai suformuotas naudojimosi socialiniais tinklais modelis ir taisyklės, vartotojai į jų atžvilgiu daromus pažeidimus žiūri gana aplaidžiai.
Kartu socialiniai tinklai sukuria iliuziją, kad nors ir surenka informaciją, yra toli nuo realybės ir neva todėl nekeičia mūsų gyvenimo.
„Būtina suprasti, kad socialiniai tinklai, nors ir neatspindi tikrosios realybės, smarkiai veikia požiūrį į ją. Čia kristalizuojasi dar vienas klaidingas požiūris: nors esame linkę tikėti kitų sekama socialinių tinklų pasaka, manome, kad mūsų kuriama realybe ar pasaka nelabai kas ir tiki. Dėl to vartojame ar kuriame neatsakingą, miglotą ar mūsų neatitinkantį turinį, kuris tampa neatskiriama asmeninės tapatybės dalimi mūsų nepažįstantiems ar menkai pažįstantiems, tačiau galbūt mus paveikti siekiantiems asmenims.
Patarimas elementarus: dar kartą peržvelgus privatumo nustatymus, apmąsčius, kokį turinį vartojame, kokį kuriame, kritiškai žvelgti į socialinių tinklų realybę, daugiau laiko skirti tikram gyvenimui“, – sako medijų ir rinkodaros ekspertas J. Kisieliauskas.
Keičia ir žurnalistiką
VDU prodekanui pritarė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė. Jos teigimu, socialinių medijų poveikis mūsų gyvenimui yra kur kas didesnis, nei daugelis suvokia.
Pastaraisiais metais socialiniai tinklai keitė ir žurnalistikos sąvoką, privertė žurnalistus veikti interaktyviau, o visuomenei suteikė teisę laisvai reikšti nuomonę, dalytis naujienomis. Tiesa, vis dar nėra iki galo aišku, kas atsakingas už visuomenės narių skleidžiamas naujienas ir informaciją. Kitaip nei žiniasklaidos priemonės, socialinių tinklų vartotojai neturi tiesioginės atsakomybės už informacijos tikrumą.
„Socialiniai tinklai mums rodo tokį turinį, kokį mes dažniausiai žiūrime, pagal raktažodžius, kurių ieškome, pagal straipsnius, kuriuos skaitome, ir netgi pagal nuotraukas, kurias skelbiame. Specialios programos sugeba atpažinti veidus, susieti su paskyros informacija ir mūsų paieškos raktažodžiais, todėl socialiniai tinklai turi apie mus labai daug informacijos. Ne veltui sakoma, kad socialiniai tinklai pažįsta mus geriau nei mes patys save. Ši informacija yra labai vertinga, pavyzdžiui, formuojant suasmenintą reklamos turinį ir skatinant pardavimo rodiklius.
Duomenys apie mus gali praversti ir formuojant mūsų nuomonę. Pavyzdžiui, pagal mūsų emocijas galima nustatyti, kada esame paveikiausi arba kurie žmonės yra linkę keisti nuomonę. Jie ir bus tam tikros informacijos taikinys. Formuoti nuomonę galima sąmoningai siunčiant mums tam tikrą turinį arba nesąmoningai, kai pasirenkame sekti tam tikrus žmones arba grupes. Taip galime būti paveikti radikalios nuomonės, o tai veda prie mažų ar didelių sprendimų. Neretai jie gali sukiršinti skirtingas vartotojų grupes“, – kalbėjo Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.
Kitas kraštutinumas – apskritai nepateikti jokios informacijos apie save, tačiau ir tokiu atveju galima pakliūti į spąstus, nes iš pažiūros jokios informacijos neskelbianti paskyra socialiniame tinkle rodo, kad žmogus nenori būti viešas, daugiau informacijos gali išduoti komentarai, lokacija.
Viešai žinomos istorijos iš Ukrainos ir Rusijos susirėmimų, kai pagal kario paskelbtą žinutę socialiniame tinkle buvo nustatyta jo vieta. Socialinių tinklų, internetinių naršyklių tiekėjai yra sukaupę begalę informacijos. Kai kuri informacija yra prieinama bent kiek daugiau nusimanančiam informacinių technologijų srityje.
Anot VGTU dekanės, visi socialiniai tinklai tinka nuomonei formuoti. Neseniai ir Lietuvoje išpopuliarėjęs „Tik-Tok“ iškėlė naujų nuomonės formuotojų bei tendencijų.
„Facebook“ ar „Instagram“ vis mažiau vartotojų leidžia pasiekti organiškai, savaime, vis daugiau sudaroma galimybių pirkti reklamą, o „Tik-Tok“ organinis pasiekiamumas yra nepalyginamai didesnis. Šis tinklas populiariausias tarp paauglių ir turi apie 800 mln. aktyvių vartotojų visame pasaulyje. Palyginimui – „Linkedin“ turi 575 mln., o „Twitter“ – 330 mln. vartotojų“, – teigia pašnekovė.
Besikeičiančios tendencijos rodo, kad dabar vartotojus lengviau pasiekti ne tekstu, o trumpais vaizdo įrašais. Pasak Ž. Sederevičiūtės-Pačiauskienės, kol kas Lietuvoje socialinių tinklų nenaudojame taip plačiai, todėl ir grėsmė nėra tokia didelė kaip, pavyzdžiui, Kinijoje.
Šioje šalyje be programėlės „WeChat“ neapsieina nė vienas vartotojas. Turėdamas savo ID kiekvienas vartotojas sekamas, jo veikla vertinama balais. Tie asmenys, kurie elgiasi taip, kaip nori valstybė, gauna daugiau balų, o kurių elgesys neatitinka valstybės nustatytų normų (pavyzdžiui, lanko katalikų bažnyčią, turi kitos religijos, pažiūrų draugų), yra apribojami, jiems neleidžiama pirkti kelionės bilietų, apribojama sveikatos apsauga, negalima pasirinkti vaikams norimos geresnės ugdymo įstaigos.
Erdvė melagingoms naujienoms sklisti
Kalbintas „EduMint“ vienas įkūrėjų ir agentūros „Social Mint“ vadovas Domantas Širvinskas prisipažino, kad net ir 12 metų dirbdamas socialinių medijų srityje „Facebook“ naudojimo taisyklių detaliai neperskaitė. Tačiau, pasak specialisto, tikrąją grėsmę sukuria patys vartotojai, kurie ir dalijasi informacija.
Socialinis tinklas perima atvaizdo nuosavybę tam, kad vėliau nereikėtų savęs riboti. Vis dėlto pirminę informaciją pateikia vartotojai, be to, ne paslaptis, kad netinkamame kontekste pateikta medžiaga gali padaryti didelę žalą.
Viešai dalijantis vakarėlių nuotraukomis, kai ieškoma darbo, aktyvus dalyvavimas įvairių socialinių grupių veikloje ir to atspindėjimas ar kokios nors netinkamos informacijos platinimas gali ne tik suteikti informacijos, bet ir greitai atsirūgti.
„Socialiniuose tinkluose informacija sklinda labai greitai, o žmonės yra patiklūs. Tuo naudojasi daugybė politikų, religijų atstovų ir kitų siekiančiųjų įtakos. Sukurti melagingą naujieną nėra sudėtinga – tikėtojų plokščia Žeme, vakcinacijos priešininkų ar netikinčiųjų COVID-19 egzistavimu yra daugybė.
Šiais įdomiais laikais visus norėčiau pakviesti labai kritiškai žiūrėti į mus pasiekiančią informaciją. Tikrinkime faktus skirtinguose patikimuose šaltiniuose. Atidžiai skaitykime iš ne tokių populiarių, alternatyvių šaltinių pasiekiančią informaciją. Bandykime atsiminti paprasčiausius, dar mokykloje išmoktus gamtos dėsnius. Ir atminkime, kad melagingos naujienos dažniausiai sudarytos iš didelės dalies tiesos ir tik nedidelės – melo“, – sakė D. Širvinskas.
Kada vartotojas teisus?
Nors socialiniai tinklai Lietuvoje yra gana plačiai naudojami, o ir naujienų portaluose ar žurnaluose galime pamatyti ne profesionalių fotografų, o asmeninio žinomų žmonių archyvo kadrų iš socialinių tinklų, retas žino, kam iš tiesų priklauso teisės į tokią informaciją ir kur kreiptis, jei kyla ginčas.
Advokatų kontoros „Žiemelis, Valys, Rugys ir partneriai“ advokatas Karolis Rugys sako, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.22 straipsnio 1 dalyje imperatyviai numatyta, jog fizinio asmens nuotrauka ar jos dalis, portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik su jo sutikimu.
„Po asmens mirties tokį sutikimą gali duoti sutuoktinis, tėvai ar vaikai. Minėto straipsnio 2 dalyje įvardijami tie atvejai, kai tokio sutikimo nereikia nurodant, jog asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje.
CK 22 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta išimtis, jog asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Vadovaudamasis CK 22 straipsnio 3 dalimi fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus ir atlyginti turtinę ir neturtinę žalą“, – kalbėjo teisininkas.
Anot K. Rugio, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmenys, naudodamiesi socialiniais tinklais, siekia palaikyti tarpusavio ryšius, bendrauti. Egzistuoja suformuota taisyklė, kad nuotraukos skelbimas ir jos prieinamumas socialiniame tinkle pats savaime nereiškia, jog asmuo konkliudentiniais veiksmais sutinka, kad jo atvaizdas būtų naudojamas atgaminant ir platinant jį masinės informacijos priemonėse. Šios taisyklės pagrindu teismų praktikoje daroma išvada, kad be asmens leidimo nuotraukų, kurios buvo paskelbtos socialiniuose tinkluose, paėmimas, naudojimas, platinimas yra neteisėta.
Kalbėdamas apie nuotraukų ar tekstinės medžiagos autorystę, advokatas pabrėžia, kad, pavyzdžiui, socialiniame tinkle „Facebook“ įkeldami ar bendrindami nuotrauką kartu suteikiate ir licenciją.
„Pavyzdžiui, jei bendrinate nuotrauką „Facebook“ sistemoje, suteikiate mums leidimą ją saugoti, kopijuoti ir bendrinti su kitais (atsižvelgiant į jūsų nustatymus), pavyzdžiui, su paslaugų teikėjais, palaikančiais mūsų paslaugą ar kitus jūsų naudojamus „Facebook“ produktus. Ši licencija nustos galioti, kai jūsų turinys bus pašalintas iš mūsų sistemų.
Taigi, nuosavybės teisė socialiniam tinklui „Facebook“ nepereina, tačiau jam suteikiate išimtinę licenciją naudotis įkeltu turiniu. Šiuo atveju socialinių tinklų vartotojui patartina visuomet skaityti socialinių tinklų naudojimo sąlygas prieš keliant turinį, kadangi tik kiekvienu konkrečiu atveju galima nustatyti, kokius leidimus suteikia socialinio tinklo vartotojas juo naudodamasis ir skelbdamas jame informaciją“, – detalizavo K. Rugys.
Iš socialinių tinklų – į teismą
Dažniausiai teisininkų praktikoje su socialiniuose tinkluose kilusiais ginčais susiduriama, kai siekiama prisiteisti patirtą turtinę ar neturtinę žalą dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimo ir / ar publikuotų asmenį įžeidžiančių nuotraukų.
„Šioje srityje dar tik formuojasi nuosekli praktika, todėl kiekvienas ginčas teisme nagrinėjamas individualiai, vertinant kiekvienos šalies veiksmus, siekius bei socialinio tinklo naudojimo taisykles. Juo labiau kad tokiu atveju svarbu ir tai, kas paskelbė informaciją, t. y. fizinis ar juridinis asmuo, kokiais tikslais jis tai atliko (bendravimo, visuomenės informavimo ir kita). Manytina, kad ateityje teismus pasieks vis daugiau tokio pobūdžio bylų ir bus suformuota nuosekli, išsami teismų praktika“, – sakė K. Rugys.
Norint nepakliūti į socialinių tinklų pinkles ir nenukentėti neįvertinus visų galimų grėsmių, patariama patikrinti savo privatumo nustatymus prieš skelbiant bet kokią informaciją.
Kaip sako J. Kisieliauskas, socialiniai tinklai yra vieša erdvė, kūryba, kad ir kokia ji, priklauso autoriui, tačiau autorius, viešindamas ją socialiniuose tinkluose, suteikia teisę ta kūryba (su nuoroda į autorių) ne komerciniais tikslais dalytis net už socialinių tinklų ribų, nebent mechaniškai nurodo turinio sklaidos apribojimą tarp savo draugų, sekėjų. Visgi siekiant turinį naudoti komerciniais tikslais būtinas sutikimas.
Ekspertai tvirtina, kad reikėtų susilaikyti nuo vaikų nuotraukų publikavimo socialiniuose tinkluose. Na, o norint pasidalyti gyvenimo kadrais reikėtų įvertinti jų privatumą ir ar tai nepakenks kam nors kitam.
LRT „Naujienų rentgenas“ – jau antrus metus vykdomas projektas, skirtas medijų raštingumui didinti ir auditorijos kritiniam mąstymui skatinti. Projektas vykdomas kartu su partneriais „Baltic Center for Media Excellence“ ir „Internews“.
