Pagrindinis priėmimo į aukštąsias ir profesines mokyklas etapas baigtas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ramina, kad nei karantinas, nei prastai išlaikytas matematikos egzaminas priėmimo rezultatų nepaveikė. Priėmimo komisijos vadovas pabrėžė, kad stojančiųjų srautą padidino ankstesniais metais baigusieji, o iš šiemetinių abiturientų valstybės finansuojamai vietai keliamus reikalavimus atitiko 8,6 tūkst. jaunuolių.
Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, preliminariai numatoma, kad šiame etape studijų sutartis su universitetais dėl valstybės finansuojamų vietų bus pasiūlyta pasirašyti 9,2 tūkst. stojančiųjų, tai 2 tūkst. arba beveik 30 proc. daugiau nei 2019 m.
Kolegijose pagrindiniame bendrojo priėmimo etape valstybės finansuojamas studijų vietas gaus apie 4,5 tūkst. stojančiųjų.
Iš viso tai sudarys apie 13,7 tūkst. valstybės finansuojamų vietų. Vyriausybė šiemet padidino valstybės finansuojamų vietų skaičių 4 tūkstančiais iki 16,5 tūkst.
Vilčių, kad jos visos bus užimtos, nėra daug. Bet galutiniai priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai bus aiškūs tik rugsėjį, mat pačioje rugpjūčio pabaigoje vyks papildomas priėmimas.
– Matematiką, kurią išlaikius privalu būti, kad galėtum pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą, šiemet išlaikė vos apie 10 tūkstančių abiturientų. ŠMSM duomenimis, daugiau kaip 13,6 tūkst. stojančiųjų tenkina valstybės finansuojamoms vietoms nustatytus reikalavimus. Kas sudaro tą skirtumą – tuos 3,6 tūkst. stojančiųjų? – LRT.lt paklausė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMAPO) vadovo Prano Žiliuko.
– 13,6 tūkst. yra tų, kurie įveikė konkursą. Jie bus realiai kviečiami studijuoti. O reikalavimus tenkina 16,2 tūkst. užsiregistravusiųjų stoti.
Stoja ne tik šių metų abiturientai, yra nemažai vyresnių asmenų, jų kiek mažiau nei pusė visame skaičiuje, bet jų yra daug. Yra jau turinčių darbinės praktikos, metusių studijas, dariusių pertrauką, kitokia veikla užsiėmusių. Šiemet jų gana gausu. Liberalesnis vietų paskirstymas, daugiau valstybės finansuojamų vietų paskirta. Tad tikėtis, kad galima įstoti valstybės finansuojamą vietą, yra realu.
Šiemet ir galimybių studijuoti užsienyje mažiau.
– O galėtumėte išskirti iš bendro skaičiaus, kiek valstybės finansuojamai vietai gauti keliamus reikalavimus atitinka šiemetinių abiturientų?
– Iš šių metų abiturientų valstybinius reikalavimus tenkina 8,6 tūkst. jaunuolių, kurie užsiregistravo bendrajame priėmime. Panašiai būna kasmet. Paprastai iš bendrojo ugdymo mokyklų kandidatuoja apie 65 proc. abiturientų. Mes negalime kalbėti apie 100 proc. abiturientų, nes nežinome jų planų – ar užsienis, ar pertrauka, dalis eina į profesines mokyklas.
Taip pat skaitykite
– Į tą 8,6 tūkstančio įeina ir menus pasirinkusieji, kuriems nekeliamas reikalavimas būti išlaikiusiam matematikos egzaminą?
– Taip, bet daugelis stojančiųjų į menus yra nurodę ir kitokių pageidavimų. Ne mažiau pusė jų yra išlaikę matematikos egzaminą. Menininkų nereikia nurašyti, kad jei matematika nebūtina, tai nesirenka jos laikyti.
– Vyriausybė šiemet 4 tūkstančiais vietų padidino valstybės finansuojamų vietų skaičių – iki 16,5 tūkst. Praėjusį kartą sakėte, kad yra tikimybė, kad tos vietos visos bus užimtos.
– Tikimybė buvo ir lieka. Kokio ji dydžio, nedrįsčiau sakyti. Šiemet nestandartiniai metai.
Kitą savaitę matysime, kiek iš pakviestųjų pasirašys studijų sutartis su aukštosiomis mokyklomis. Jei jų pasirašys didesnis procentas, likutis nebus didelis.
Gal stojantieji ateis kitame etape – papildomo priėmimo, kuris vyks nuo rugpjūčio 28 dienos. Tad rugsėjį pamatysime dar tikresnį vaizdą. Neperšokus griovio, per anksti ką nors sakyti. Šiemet nedrįsčiau taikyti tradicinių dėsnių.
– Kasmet būna stojančiųjų, kurie prašymus studijuoti pateikia paskutinę akimirką. Šiemet padėtis buvo analogiška?
– Paskutinėmis paromis žmonės registravosi ir po pusantro tūkstančio per dieną. Buvo sunku apdoroti duomenis. Buvo tokių, kurie ir pasibaigus dokumentų priėmimui, po penkių šešių valandų, bandė susisiekti, sakė, kad nespėjo pateikti prašymų. Jie tai galės padaryti kitame etape – mums taip potencialas kaupsis.
Yra ir kitų objektyvių priežasčių – nemažai stoja ir lietuviškas šaknis turinčių jaunuolių, užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių. Ten irgi šiemet ne pyragai – vėlavo dokumentai, Studijų kokybės vertinimo centrui buvo daug darbo. Jei jaunuoliai atitinka visus parametrus ir yra objektyvių priežasčių dėl vėlavimo, stengėmės į tai atsižvelgti. Tam ir yra kelios dienos skaičiavimui, šeštadienį skelbsime galutinius rezultatus.
– Šiemet išskiriate, kad augo norinčiųjų tapti pedagogais skaičius. Kiek iš jų rinkosi būti dalyko mokytojais, kas pastaraisiais metais itin nepopuliaru?
– Išlaikiusių mokytojų motyvacijos testą yra beveik 1,5 tūkst., bet ne visi tenkino valstybės finansuojamoms vietoms keliamus reikalavimus, ne visi gavo atestatus.
Dar kiek per anksti kalbėti apie dalykininkus. Bet proporcijos tikrai bus ne dalykininkų naudai.
– Kokios aukštosios mokyklos populiariausios tarp stojančiųjų? Pirmauja Vilniaus universitetas, juolab susijungė su Šiaulių universitetu?
– Taip ir yra. Nieko stebėtina, kad 35-40 proc. stojančiųjų į universitetus susirenka Vilniaus universitetas.
Juk ir stojančių vilniečių yra labai daug. Kauno miesto stojantieji sudaro 56 proc. Vilniaus stojančiųjų. Net šie miestai taip smarkiai skiriasi. O juk yra miestų, kur stojančiųjų nė šimto nėra. Tiesiog Lietuvoje labai dideli kontrastai, tai lėmė migracija, skirtinga gyventojų sudėtis pagal amžių.
Pagal valstybės finansuojamas vietas panašiai studentų surinks Kauno technologijos universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas, šalia bus Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Bet, pridėjus mokamas vietas, proporcijos gali keistis.
– Jau sakyta, kad šiemet augo menų ir pedagogikos studijų patrauklumas. Kokios yra populiariausios studijų programos?
– Menai ir pedagogika augo, bet į dešimtukus nepateks. Dešimtukuose – panašūs dalykai, kaip visada. Universitetuose – teisė, programų sistemos, ekonomika, medicina, politikos mokslai, kūrybinės industrijos, veterinarinė medicina, psichologija. Kolegijose – tarptautinis verslas, programų sistemos, vadyba, logistika, slauga.
Universitetus rinkosi daugiau stojančiųjų. Į kolegijas bus pakviesta daugiau mokančiųjų už studijas. Kolegijų, kurios laikėsi 4,3 balo kartelės, skaičiai bus kuklesni, bet jos galės užtikrinti aukštesnę kokybę. Dalis kolegijų nuleido priėmimo kartelę.
Skelbia pirminius duomenis
Kaip skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, per pagrindinį bendrojo priėmimo etapą prašymus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pateikė 29,4 tūkst. stojančiųjų. Tai beveik 10 proc. daugiau nei 2019 m., kai jų buvo 26,8 tūkst. Stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius šiemet didžiausias per pastaruosius ketverius metus nuo 2016 m.
Daugiau kaip 13,6 tūkst. stojančiųjų tenkina valstybės finansuojamoms vietoms nustatytus reikalavimus. Tai 1,8 tūkst. arba 15 proc. daugiau, negu praėjusiais metais buvo priimta per visus priėmimo etapus – 2019 m. studijų sutartis dėl valstybės finansuojamų vietų sudarė 11,8 tūkst. asmenų.
Preliminariai numatoma, kad šiame etape studijų sutartis su universitetais dėl valstybės finansuojamų vietų bus pasiūlyta pasirašyti 9,2 tūkst. stojančiųjų, tai 2 tūkst. arba beveik 30 proc. daugiau nei 2019 m. Kolegijose tendencijos išlieka panašios, kaip praėjusiais metais – šiemet, kaip ir pernai, pagrindiniame bendrojo priėmimo etape valstybės finansuojamas studijų vietas kolegijose gaus apie 4,5 tūkst. stojančiųjų.
„Galima konstatuoti, kad priėmimui į aukštąsias mokyklas nesukliudė nei pandemija, nei matematikos egzamino rezultatai. Itin svarbu, kad universitetams vieningai nusprendus laikytis vienodos kokybės kartelės ne tik stojantiesiems į valstybės finansuojamas, bet ir į mokamas studijų vietas, studentų skaičiai nemažėja“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Šiemet fiksuojamas rekordinis pedagoginių studijų populiarumas – palyginti su pernai jis išaugo dvigubai. Pirmąkart per kelerius merus, kai jas pasirinkusiųjų skaičiai kasmet mažėjo, šiemet norą tapti būsimaisiais pedagogais išreiškė net 2,2 tūkst. stojančiųjų, iš jų 1,3 tūkst. – pirmuoju pageidavimu. Šiemet pedagoginėms bakalauro studijoms numatomos skirti 585 valstybės finansuojamos studijų vietos. Palyginimui – pernai į pedagogines bakalauro studijas iš viso įstojo 429 asmenys.
Galutiniai bendrojo priėmimo pagrindinio etapo rezultatai paaiškės iki šeštadienio vidurdienio, kai stojantiesiems bus išsiųsti kvietimai studijuoti. Studijų sutartys su pakviestaisiais aukštosiose mokyklose bus pasirašomos rugpjūčio 24–26 d. Papildomas priėmimas į likusias laisvas studijų vietas vyks rugpjūčio 28–31 d.
Šiemet pasirinkusiems profesinio mokymo įstaigas kvietimai pasirašyti sutartis jau yra išsiųsti, sutarčių pasirašymas vyksta iki rugpjūčio 21 d.
Šių metų pagrindinio priėmimo vasaros etape mokytis profesinio mokymo įstaigose pakviesti beveik 19 tūkst. stojančiųjų, tai taip pat beveik 30 proc. daugiau nei pernai, kai jų buvo 14,7 tūkst. Ypač – daugiau nei 40 proc. – augo stojančiųjų, kurie siekia įgyti profesinį išsilavinimą jau turėdami vidurinį išsilavinimą, skaičius: 2020 m. jų yra 13,3 tūkst, 2019 m. buvo 9,3 tūkst.
Daugiausiai stojančiųjų dėmesio susilaukė inžinerija ir inžinerinės profesijos – į jas pakviesta daugiau nei 4 tūkst. Paslaugų asmenims sritį renkasi 3,7 tūkst. stojančiųjų, sveikatos priežiūrą – per 2 tūkst. stojančiųjų.
Šiemet pradėjus įgyvendinti naują iniciatyvą – geidžiamos profesijos žinių suteikti dar bendrojo ugdymo mokyklos suole – sutartis su profesinio mokymo įstaigomis pasirašyti pakviesti 385 būsimi I–IV gimnazijos klasių ir 9–12 bendrojo ugdymo mokyklų klasių mokiniai. Jie mokysis pagal atskirus profesinio mokymo modulius.
Nuo šių metų rugsėjo 1 d. modulių pasiūla dar labiau prasiplės – juos rinktis bus kviečiami ir jau įgijusieji vidurinį išsilavinimą suaugusieji.
Vasaros priėmimo į profesinio mokymo įstaigas papildomas etapas vyks rugpjūčio 22–26 d. Į profesinio mokymo įstaigas likus laisvų vietų taip pat bus galima stoti rudeninio priėmimo metu – nuo rugsėjo 1 iki gruodžio 20 d.
