Lietuvoje

2020.08.19 11:30

Gargždiškiai vaikinai įrodė, kad gerų mokytojų ir mokinių yra visur, ne tik Vilniuje

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.08.19 11:30

Eidenis Kasperavičius ir Lukas Rimkus, abiturientai iš Gargždų, gavo po keturis šimtukus. Tokius įvertinimus jie į savo kraitį susikrovė iš matematikos, fizikos, informacinių technologijų ir anglų kalbos egzaminų. Gargždiškiai tikri: jų „Vaivorykštės“ gimnazijoje dirba mokytojai, gebantys išugdyti daug pasiekiančius mokinius. Jiedu dėkingi ne tik pedagogams, bet ir savo tėvams, kurie paskatino mokytis, bet nespaudė prie knygų taip, kad tai taptų atgrasu.

Vaikinai ne tik gerai mokėsi, bet ir dalyvaudavo olimpiadose – pradedant jų pamėgtais tiksliaisiais mokslais, baigiant istorijos ar lietuvių kalbos.

Savo gimnazijai negaili gražių žodžių

Valdovų rūmuose, kai buvo teikiami diplomai tiems, kurie pelnė tris ir daugiau šimtukų per brandos egzaminus, daugiausia skambėjo Vilniaus ir Kauno mokyklų pavadinimai.

„Galima daug priežasčių rasti. Mokiniai, kuriuos pastebi kaip gabesnius, jie pasirenka vykti į gretimą miestą, kiti netgi išsikrausto į didelius miestus, kad eitų į geresnę mokyklą. Kitas dalykas – dauguma mokytojų veržiasi dirbti didžiuosiuose miestuose. Tad tikėtina, kad ten bus geriau savo dalyką paaiškinančių mokytojų“, – svarstė Eidenis.

Bet jis tikras, kad kiekviena taisyklė turi išimtį. Išimtis ir jo mokykla.

„Turime kompetentingų mokytojų, kurie gali sudominti, išmokyti. Atsižvelgiant, kad yra gaunančių šimtukų, akivaizdu, kad yra ir mokinių, kurie ir gali, ir nori pasiekti daugiau. Tai neatsirado per vienus metus. Pas mus ir anksčiau buvo mokinių, kurie vykdavo į olimpiadas, pelnydavo prizines vietas, gaudavo po kelis šimtukus. Mano mokykla nenusileidžia didelių miestų gimnazijoms.

Klausimas, ar vilnietis, kaunietis, pakeistų savo požiūrį į mūsų mokyklą. Bet įrodymas, kad mūsų miesto mokykla ir mokiniai gali ir pasiekia daug, yra malonu. Manau, daug kas džiaugiasi mūsų su Luku laimėjimais“, – įsitikinęs Eidenis.

Jam pritarė ir bendramokslis Lukas.

„Mes parodėme, kad mūsų mokykla geba išugdyti gerai pasirengusius mokinius, kad joje dirba aukštos klasės specialistai. Jie negaili laiko mokiniams, dirba ir po pamokų. Yra degančių žmonių, jie perduoda žinias mokiniams, kad šie siektų kuo daugiau“, – gražių žodžių savo gimnazijai negalėjo L. Rimkus.

Jis dėkingas visiems savo mokytojams, bet ypač fizikos mokytojui Romanui Rimkevičiui, istorijos mokytojai Ingridai Jančauskienei, matematikos mokytojai Daliai Bendikienei.

Tiesa, Lukas pripažino, kad pastarųjų metų problema – nėra daug motyvuotų mokinių. Bet tai visos Lietuvos, o ne vien Gargždų bėda.

Jis mano, kad visoje šalyje mokiniai turėtų orientuotis į fiziką, inžineriją, matematiką, informatiką, nes tai – ateities dalykai. Tačiau, deja, retas to nori.

Nenorėjo rinktis lengvų studijų

Eidenis studijuos elektronikos inžineriją Lietuvoje. „Pasvarsčiau, kad mane tenkina tai, kokios studijos yra Lietuvoje“, – sakė 19-metis.

Elektroniką jis rinkosi, mat šis dalykas sujungia tiek programavimą, tiek matematiką, tiek fiziką.

„Elektronikos inžinerija yra įvairiapusiška. O iššūkius aš labai mėgstu. Nenorėjau rinktis lengvų studijų“, – paaiškino vaikinas, anksčiau manęs, kad studijuos informatiką.

Jis jau įsivaizduoja ir kuo galėtų dirbti ateityje. Pradedant programuotoju, baigiant gamybos įmonės linijų prižiūrėtoju. Jis net žino, kokioje įmonėje norėtų dirbti, tačiau kol kas linkęs tai nutylėti.

Kaip per egzaminą pelnyti 100 balų?

„Pirmiausia būtinas nuoseklumas mokantis, negalima praleisti nė vienos temos. Net jei tą akimirką visko ir neišmoksti, reikia padėti bent minimaliai pastangų, kad neatsirastų didelių spragų. Kitas dalykas – loginis mąstymas kur kas geriau nei atmintinai išmokta teorija. O paskutiniai dešimt taškų – loterija. Kartais laimi, o kartais – ne“, – aiškino Eidenis.

Namuose – mokslinga atmosfera

Eidenis visuomet mokėti gerai. Tokią gaidą jam vaikystėje uždavė mama pradinių klasių mokytoja.

„Tad namie – mokslinga atmosfera“, – šypsojosi E. Kasperavičius.

Jos nesugriovė ir karantinas, kurio metu įprastines pamokas pakeitė nuotolinis mokymas ir mokymasis.

„Kol būdavo paprastos gyvos pamokos, būdavo labai paprasta. Mokykloje būdavau, kiek priklauso. Kartais eidavau į būrelius. O po to dar namie porą valandų dirbdavau. Prieš konkursus, olimpiadas ar kontrolinius – kiek ilgiau.

Kai prasidėjo nuotolinis mokymasis, dienotvarkė išsiderino. Kai būdavo virtualios pamokos, būdavau jose, o po jų – dar kelios valandos savarankiško darbo. O kai virtualių pamokų nebūdavo, kartais tekdavo dirbti ir visą dieną“, – pasakojo keturių šimtukų savininkas.

Jis sutinka, kad kartais gabiesiems būna per pamokas nuobodu.

„Negaliu sakyti, kad nesu tokio jausmo pajutęs, bet paskutinius dvejus metus, kai prasidėjo srautų sistema, kai mokiniai suskirstomi pagal lygį, skųstis negalėjau. Klasėje visuomet būdavo bent keli klasiokai, su kuriais ir padiskutuoti, ir pakonkuruoti gali“, – sakė E. Kasperavičius.

Elektronikams taip pat reikia iškalbos

Po pamokų Eidenis eidavo į sporto salę, mokydamasis progimnazijoje lankė muzikos mokyklą, dainavo chore.

Už lietuvių kalbos ir literatūros E. Kasperavičius gavo 95 balus – rinkosi rašyti samprotavimo rašinį „Ar menas gali paveikti tikrovę?“.

Kodėl jis rinkosi šią temą? Todėl, kad dalyvaudamas lietuvių kalbos olimpiadose taip pat rinkdavosi samprotavimo rašinius, o kita šiemetinė samprotaujamoji tema jam nebuvo prie širdies. Eidenis tikras, kad ir elektronikams svarbu iškalba.

„Dabar vertinami minkštieji įgūdžiai. Gebėjimas sklandžiai dėlioti mintis padeda net ten, kur to nesitiki“, – sakė vaikinas.

Lukas: savo laimėjimus dedikuoju šeimai

Lukas Rimkus taip pat nuo mažumės mokėsi geriau, bet tapęs gimnazistu, kai suprato, kuo norintis tapti ateityje, pradėjo tai daryti kitaip – kryptingiau. Labiau susitelkė į tiksliuosius mokslus, dalyvaudavo olimpiadose, konkursuose. Tiesa, ne vien matematikos, fizikos ar informacinių technologijų. Jam labai įdomi ir istorija.

Lukas studijuos informatiką, jis ketina vykti į Mančesterį.

„Noriu susipažinti su kitų šalių universitetų virtuve, pažinti kitą kultūrą. Myliu savo tėvynę, mano šaknys yra čia, bet noriu pamatyti ir kitas šalis. O magistrą kur studijuosiu, nežinau, gal Lietuvoj, o gal dar kur kitur“, – aiškino vaikinas.

Jis gali paprastai paaiškinti, kaip pelnė šimtukus ir 91 balą iš lietuvių kalbos ir literatūros egzamino.

„Nesu tas žmogus, kuris likus dienai ar valandai iki svarbaus kontrolinio puolu mokytis. Aš visuomet stengiuosi pasikartoti iš anksto. Tai sistemingas darbas. Tad prieš egzaminus reikėjo tiesiog pasikartoti, nereikėjo iš naujo mokytis“, – pasakojo L. Rimkus.

Laisvą laiką jis leidžia sportuodamas, mėgsta stalo tenisą.

„Būdavo dienų, kai tekdavo visa dieną prie knygų praleisti. Bet stengdavausi, kad taip nebūtų dažnai. Sveikatai nėra gerai, o ir atsibosta“, – neslėpė Lukas.

Jis žino, kam yra dėkingas už visus savo laimėjimus.

„Tėvai visuomet mane palaikė, skiepijo meilę mokslui, nuo mažens skaitydavo man knygas, o paskui pačiam duodavo skaityti. Visuomet buvau smalsus. Visa tai ir padėjo man susiformuoti tokiam, koks esu.

Be šeimos tikrai nebūčiau pasiekęs tokių rezultatų. Tad galiu jiems ir dedikuoti savo laimėjimus“, – kalbėjo 18-metis Lukas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.