Lietuvoje

2020.07.14 05:30

Mokyklų tuštėjimo metas tęsiasi – ant dar daugiau durų visam laikui bus pakabintos spynos

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.07.14 05:30

Kasmet mokyklų tinklas vis traukiasi. Per pastarąjį dešimtmetį bendrojo ugdymo įstaigų skaičius sumažėjo 265 mokyklomis: kaimuose jų skaičius susitraukė 187-iomis, miestuose – 78-iomis. Būsimą rugsėjį taip pat ne visos mokyklos atvers duris mokiniams ir mokytojams. Tačiau vis dar yra mokyklų, kuriose mokosi vos kelios dešimtys ar keliolika vaikų.

Kad dėl mažėjančio vaikų skaičiaus būtina retinti mokyklų tinklą, kalbama jau ne vienus metus. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šalyje ugdymo įstaigų, kur vaikų – mažiau nei 50, šių metų sausį buvo 57-ios.

Kaip sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius, per neseniai vykusią apklausą 35 savivaldybės nurodė pertvarkos nebeplanuojančios, mat savo tinklą jau sutvarkė, 17 savivaldybių šiuo metu pertvarko mokyklas. Savivaldybės buvo numačiusios pertvarkų planus 2016–2020 metais, tad dabar tiksi kone paskutinės valandos.

ŠMSM kol kas tikslių duomenų, kaip pasikeis visos šalies mokyklų žemėlapis nuo rugsėjo 1-osios, neturi. Šiemet mokslo metų pradžioje Lietuvoje veikė 1009 valstybinės ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos. Statistikos departamento duomenimis, iš viso šalyje (su privačiomis) yra 1056 bendrojo ugdymo mokyklos.

LRT.lt pasidomėjo, kaip tvarkysis kai kurios savivaldybės.

Reikės naujų geltonųjų autobusiukų

„Tinklo pertvarka nėra baigtinis dalykas, tai nuolatinis procesas, baigtinės fazės šioje srityje nepasieksi. Tinklo pertvarka, išvertus į žmonių kalbą, paprastai reiškia tai, kad įstaigų skaičiai mažėja, netenka prasmės jų turėti, tad jos likviduojamos arba tampa stipresnių mokyklų dalimi.

Akivaizdu, kad pavėžėjimo klausimas bus vis aktualesnis. Pirmieji geltonieji autobusiukai jau nugyventi, taip kad reikės naujų. Mokyklų tinklas vis trauksis, nebebus taip, kad pereini gatvę savo gyvenamojoje teritorijoje ir patenki į mokyklą“, – kalbėjo LSA vadovas M. Sinkevičius.

Taip pat skaitykite

Paklaustas apie tuos atvejus, kai mokykla, turinti mažai mokinių ir ryjanti investicijas į šildymą ir sienas, neuždaroma, M. Sinkevičius sakė, kad reikėtų pripažinti ir tai, kad svarstant dėl mokyklų tinklo optimizavimo neišvengiama politikavimo. LSA vadovas prisiminė ir iniciatyvą Seime registruoti Švietimo įstatymo pataisas, kurios numatytų įstaigos pertvarką tik pritarus vietos bendruomenei.

„Akivaizdu, kad tokia nuostata paralyžiuotų galimybę optimizuoti tinklą. Retas atvejis, kai įstaigų optimizavimas sulaukia vietos bendruomenės džiugesio ir palaikymo. Paprastai reakcijos būna priešingos – renkami parašai, ieškoma užtarėjų ir vietos tarybose, ir Seime. Taip klausimas politizuojamas“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Jis turėjo galvoje Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narių Vidos Ačienės ir Valiaus Ąžuolo siūlymą, kuriam nebuvo pritarta.

Paties M. Sinkevičiaus vadovaujamoje Jonavoje pertvarkos šiemet paveiks tris bendrojo ugdymo mokyklas. Jonavos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras bus pertvarkytas iš viešosios įstaigos į biudžetinę įstaigą. O Batėgalos daugiafunkcis centras bus prijungtas prie Jonavos rajono Kulvos Abraomo Kulviečio pagrindinės mokyklos.

Anot jo, taip elgtis skatina mažėjantis vaikų skaičius.

Panevėžio rajone užsimota plačiai

„Atėjo laikas, kai kai kuriose mokyklose vaikų kritiškai sumažėjo, galima sakyti, nebeliko mokinių“, – apie laukiančias pertvarkas sakė Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Kęstutis Rimkus.

Šiame rajone viena mokykla uždaroma, dviejose teliks ikimokyklinukai. Dar vienos išliks tik pradinukų skyrius gretimame kaime.

Taip pat skaitykite

Švietimo skyriaus vadovas sakė, kad kasmet vaikų skaičius sumažėja 3–5 proc. Rugsėjį mokslo metus pradės 2817 rajono mokinių – 66 vaikais mažiau nei prieš metus.

„Pertvarkos sulauks Linkaučių, Žibartonių pagrindinės mokyklos. Jos reorganizuojamos, ten paliekame tik ikimokyklines grupes. Beveik visos klasės buvo jungtinės. Mes nutarėme vaikus vežioti į artimiausią Krekenavos gimnaziją“, – vardijo K. Rimkus.

Taip pat reorganizuojama Karsakiškio pagrindinė mokykla, ten jos nebebus, bet išliks už kelių kilometrų, Tiltagaliuose, esantis pradinės mokyklos skyrius, kuriame ugdomi ir ikimokyklinukai. Šis skyrius priklausys jau Paliūniškio pagrindinei mokyklai.

„Išliks ir darbuotojai, ir pavėžėjimas, tik pakis pavaldumo santykiai, nes tiesiog nebeturime vaikų“, – aiškino K. Rimkus.

O Berčiūnų pagrindinė mokykla išvis uždaroma.

Taip pat skaitykite

Nuo 2004 iki 2019 metų Panevėžio rajone veikia 7 gimnazijos, tiesa, mokinių skaičius ir jose smarkiai traukėsi. Nuo 2004 iki 2019 metų, tarkim, Ramygalos gimnazijoje mokinių skaičius susitraukė nuo 629 iki 350 mokinių.

Tačiau viena rajono gimnazija, kuri yra Panevėžio priemiestyje Velžyje, plečiasi, mat čia vaikus atveža miestiečiai tėvai.

„Bet kuo toliau nuo miesto, tuo mokinių mažiau. O 10 kilometrų spinduliu išsidėsčiusios mokyklos pilnos“, – sakė K. Rimkus.

Vienos mokyklos pertvarka buvo atšaukta

Alytuje ką tik pasibaigusiais mokslo metais veikė 17 bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose mokėsi 6787 vaikai. Iki rugpjūčio 31-osios bus likviduota Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo mokykla.

Alytuje planuota šiemet pakeisti „Drevinuko“ mokyklos-darželio struktūrą, pakeičiant mokyklos tipą į lopšelį-darželį ir perkeliant pradines klases į Alytaus Vidzgirio progimnaziją, ir reorganizuoti „Sakalėlio“ pradinę mokyklą, prijungiant prie Alytaus Vidzgirio progimnazijos. Tačiau Alytaus miesto savivaldybės taryba gegužę priėmė sprendimą, kuriuo pripažino netekusias galios Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano kelias eilutes.

Taip pat skaitykite

„Tai reiškia, kad Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos ir Alytaus „Drevinuko“ mokyklos-darželio reorganizavimas, likvidavimas ar pertvarkymas 2020 metais neplanuojamas“, – paaiškino Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Rimvyda Ališauskienė.

Anot jos, 2020 m. rugsėjo 1 d. Alytaus miesto savivaldybėje pakaktų 14 bendrojo ugdymo mokyklų.

O Alytaus rajone šiuo metu yra 7 bendrojo ugdymo mokyklos (6 gimnazijos ir 1 specialioji mokykla). Jose mokosi 1479 mokiniai.

Kaip nurodė Alytaus rajono savivaldybės administracijos atstovė Jurgita Kanapickė, nuo rugsėjo 1 d. numatoma pertvarkyti Alytaus r. Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijos Ūdrijos pagrindinio ugdymo ir daugiafunkcį skyrių. Tačiau ir po šios pertvarkos ugdymo įstaigų skaičius išliks toks pat.

Garliavoje neliks vienos mokyklos

Rugsėjo 1-ąją Kauno rajono savivaldybėje bus 28 bendrojo ugdymo mokyklos – skaičiuojant su Kačerginės vaikų sanatorijos „Žibutė“ mokykla.

Vieną bendrojo ugdymo mokyklą Kauno rajonas uždarys – tai Garliavos Jonučių gimnazija. Garliavoje liks trys išgrynintos bendrojo ugdymo mokyklos: Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinė mokykla, Garliavos Jonučių progimnazija ir Garliavos Juozo Lukšos gimnazija. 2020 m. liepos 1 d. duomenimis, Garliavos seniūnijoje gyvena 11 019 gyventojų. Mokyklinio amžiaus vaikų yra 1900.

Be to, prie Kačerginės pradinės mokyklos prijungiamas Kačerginės daugiafunkcis centras. Po reorganizacijos įstaiga vadinsis Kačerginės mokykla-daugiafunkciu centru. O Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija pertvarkoma į Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis gimnaziją.

Taip pat skaitykite

Tokie pokyčiai buvo numatyti Kauno rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 m. bendrajame plane.

„Manome, kad savivaldybėje šiuo metu veikiantis mokyklų tinklas yra optimalus“, – sakė Kauno rajono savivaldybės mero patarėjas Edmundas Mališauskas.

Iš 18 įstaigų liks penkiolika

Šiuo metu Klaipėdos rajone veikia 18 bendrojo ugdymo mokyklų: 3 gimnazijos, 1 progimnazija, 11 pagrindinių mokyklų, 3 mokyklos-daugiafunkciai centrai. Jose, praėjusių metų rugsėjo 1-osios duomenimis, mokėsi 4981 mokinys.

„Tačiau nuo šių metų mokslo metų pradžios siekiant, kad didesnė dalis švietimui skiriamų lėšų tektų ne įstaigoms išlaikyti, o ugdymo kokybei gerinti, dalis įstaigų bus reorganizuota“, – sakė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus patarėja Ernesta Badalova.

Tinklą pertvarkyti savivaldybė apsisprendė 2016-aisiais. E. Badalova aiškino, kad 2017-aisiais Vyriausybė numatė, jog mokyklų, turinčių mažiau kaip 120 mokinių ir savarankišką juridinį statusą, jau kitąmet, lyginant su 2016 metais, turi sumažėti 80 procentų.

Taip pat skaitykite

Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos trys švietimo įstaigos bus prijungtos prie kitų ir taps jų skyriais. Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinė mokykla, kurioje mokosi 47 1–10 klasių mokiniai, ir Pašlūžmio mokykla-daugiafunkcis centras, kuriame mokėsi vienuolika 1–4 klasių mokinių, taps Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos skyriais, o Šiūparių mokykla-daugiafunkcis centras, kuriame mokosi 44 1–10 klasių mokiniai, taps Dovilų pagrindinės mokyklos skyriumi.

Pasikeitimų bus ir vienoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje: Dovilų lopšelis-darželis „Kregždutė“ bus prijungtas prie šalia esančios ir nuolat bendradarbiaujančios Dovilų pagrindinės mokyklos. Nė viena mokykla nebus uždaryta.

Rugsėjo 1-ąją mokiniai rinksis jau į 15 bendrojo ugdymo mokyklų. Rajone veiks 3 gimnazijos (Gargždų „Vaivorykštės“, Veiviržėnų Jurgio Šaulio ir Priekulės Ievos Simonaitytės), 1 progimnazija (Gargždų „Minijos“), 10 pagrindinių mokyklų (Gargždų „Kranto“, Endriejavo, Agluonėnų, Dituvos, Dovilų, Ketvergių, Kretingalės, Lapių, Plikių Ievos Labutytės, Vėžaičių), 1 mokykla-daugiafunkcis centras (Slengių).

„Visos planuotos įstaigų pertvarkos vyksta. Tikimasi, kad, sėkmingai įvykdžius tinklo pertvarką, savivaldybėje liks optimalus mokyklų skaičius. Na, o pertvarkos sėkmė priklausys nuo to, kiek mokinių rugsėjo pirmąją atvyks į reorganizuotas mokyklas“, – mano E. Badalova.

Suplanuotos pertvarkos – jau praeityje

Panevėžyje šiuo metu yra 22 bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokosi 9515 mokinių. Iki rugsėjo 1 d. jokių mokyklų pertvarkų nėra numatyta.

Anot Panevėžio švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojo Eugenijaus Kuchalskio, visos bendrojo ugdymo mokyklų 2016–2020 metų bendrajame plane suplanuotos pertvarkos jau atliktos. Mieste buvo reorganizuotos 4 mokyklos: „Nevėžio“ pagrindinė mokykla prijungta prie „Vyturio“ progimnazijos, Senvagės progimnazija prijungta prie „Aušros“ progimnazijos, Jaunimo mokykla prijungta prie Suaugusiųjų mokymo centro, Kazimiero Paltaroko gimnazija pertvarkyta į nevalstybinę katalikiškąją gimnaziją.

„Preliminarus optimalus mokyklų skaičius būtų 20. Tikslesniam prognozavimui reikia išsamios ir gilios analizės“, – paaiškino E. Kuchalskis.

Taip pat skaitykite

Galvoja apie pertvarką iki 2024-ųjų

Kauno miesto savivaldybėje veikia 62 bendrojo ugdymo mokyklos. Jose mokosi 31 533 mokiniai. Iš jų – 713 priešmokyklinukų. Mokyklų skaičius kitais mokslo metais nesikeis.

Kaip paaiškino Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Asta Keruckė, 2016 m. Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintas bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 m. bendrasis planas yra įgyvendintas. Jame buvo numatyta pertvarkyti Kauno Juozo Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos struktūrą, todėl nuo šių metų rugsėjo 1-osios ji taps progimnazija.

„Atsižvelgiant į socialinės atskirties mažinimo, ugdymo kokybės, mokinių pasiekimų gerinimo, efektyvesnio lėšų panaudojimo ir kitus kriterijus, bus pradėtas rengti savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2024 m. bendrasis planas“, – paaiškino A. Keruckė.

Darželius prijungs prie gimnazijų

Vilniaus rajone šiuo metu yra 39 bendrojo ugdymo mokyklos. Jose mokosi 8283 mokiniai. Tiek pat mokyklų bus atvertos mokiniams ir rugsėjį. Tiesa, planuojama prie trijų gimnazijų prijungti vaikų darželius, kurie taps ikimokyklinio ugdymo skyriais. Dviejose mokyklose bus įsteigtos klasės, kuriose bus ugdoma pagal specialiojo pradinio ir pagrindinio ugdymo programą lietuvių ir lenkų kalbomis.

Anot Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vyriausiosios specialistės Katažinos Narvoiš, dabartinis tinklas yra optimalus.

Pertvarkų buvo ir Vilniuje

Vilniuje ką tik pasibaigusiais mokslo metais veikė 117 savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų. Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, 2019 m. rugsėjo 1 d. savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 64 955 mokiniai, suformuoti 2873 klasių komplektai.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba šiais mokslo metais reorganizavo Vilniaus Gabijos gimnaziją, padalydama ją į Vilniaus Gabijos gimnaziją (1–4 gimnazijos klasės) ir Vilniaus Gabijos progimnaziją (1–8 klasės).

Grigiškių pradinė mokykla buvo prijungta prie Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos. Rugsėjo 1 d. Grigiškių pradinė mokykla baigs savo veiklą.

Be to, Vilniaus Naujininkų mokykla tapo progimnazija.

Populiariausi

Informacinių technologijų egzaminas

Lietuvoje

2020.08.05 07:50

Skelbiami brandos egzaminų sesijos rezultatai: matematiką įveikė vos 67,61 proc. abiturientų anglų kalbos egzaminą išlaikė beveik 99 proc. mokinių

13
Medikai

Lietuvoje

2020.08.05 09:08

Mirė koronavirusu sirgęs pranciškonų vienuolis iš Kretingos parapijos klebono ir NVSC komentarai; atnaujinta 09.41

Lietuvių kalbos brandos egzaminas

Lietuvoje

2020.08.05 10:01

Egzaminų centro vadovė: kad šiemetinio matematikos egzamino rezultatai bus prasti, ženklų buvo prieš dvejus metus egzamino vertintojas: kai kur pakako skaičius sudėti, bet ir to nesugebėjo

7
Mokiniai, mokykla, Jono Pauliaus II gimnazija, mokiniai, mokykla, abiturientai

Lietuvoje

2020.08.05 15:20

Lingienė: tendencijos rodo, kad mokslo metai galėtų prasidėti įprastai Kitą savaitę grįžusiesiems iš Lenkijos gali tekti izoliuotis

33