Lietuvoje

2020.04.10 14:21

Abiturientai kunkuliuoja emocijomis dėl brandos egzaminų – reikalauja juos atšaukti: išvardijo argumentus

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.04.10 14:21

Atšaukti brandos egzaminus. Taip reikalauja dalis abiturientų, raginančių pasirašyti peticiją vadžiai. Jie pabrėžia, kad nuotolinis mokymas nepadeda pasirengti egzaminams, prie kompiuterio genda sveikata, o susirinkus laikyti egzamino kiltų grėsmė užsikrėsti koronavirusu.

Ketvirtadienį paskelbta, kad brandos egzaminai Lietuvoje vyks, o jų sesija prasidės birželio 22-ąją – gerokai vėliau, nei įprasta.

Parengtas ir scenarijus, kada vyktų brandos egzaminų sesija ir stojimas į aukštąsias mokykas. Numatoma, kad brandos egzaminai vyktų iki rugpjūčio, o mokslo metai pirmakursiams prasidėtų rugsėjo viduryje. Šį scenarijų dar turi patvirtinti švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Tiesa, ministras Algirdas Monkevičius LRT.lt yra sakęs, kad reikėtų bent trijų savaičių nenuotolinio ugdymo, kad dvyliktokai su mokytojais spėtų susisteminti žinias prieš egzaminus.

O viceministras Valdemaras Razumas pabrėžė, kad per egzaminus būtų svarbu užtikrinti deramą fizinį atstumą tarp jį laikančiųjų.

Taip pat skaitykite

Dvyliktokų nuomonės išsiskyrė

Socialiniuose tinkluose verda abiturientų diskusijos, be to, rašomos ir peticijos, kuriose valdžios institucijų reikalaujama atšaukti brandos egzaminus ir kliautis dvejų pastarųjų metų metinių pažymių vidurkiais.

„Jeigu egzaminų vykdymas nebūtų įmanomas dėl prasitęsusio karantino, prašome numatyti daugiau stojamojo konkursinio balo į aukštąsias mokyklas kriterijų“, – siūlė Vilniaus licėjaus abiturientai.

Vieni abiturientai tikina, kad nuotolinės pamokos – nors ir keliantis iššūkių, bet tinkamas būdas rengtis egzaminams. Be to, atsižvelgiant į netolygumus Lietuvos mokyklose, tai vienintelis objektyvus būdas konkuruoti stojant į mūsų šalies aukštąsias mokyklas.

Anot kitos dalies abiturientų, nuotolinis mokymas atskleidė tai, kad mokyklos nėra pasirengusios dirbti virtualiai, tad ir pasirengimas egzaminams vyksta netinkamai arba išvis nevyksta. O sėdėjimas prie kompiuterio alina sveikatą.

Metiniai pažymiai atspindi nuoseklų darbą

„Mano nuomone, egzaminai turi būti atšaukti arba Vyriausybė turi paskelbti, kas bus daroma, jeigu egzaminų atšaukimas būtų neišvengiamas“, – aiškino Vilniaus Salininkų gimnazijos dvyliktokas Robertas Nikitinas.

Taip pat skaitykite

Jis kritikavo nuotolinį ugdymą, kurio mokyklos visuotinai ėmėsi nuo balandžio pradžios. Anot R. Nikitino, ugdymo procesas nuotoliniu būdu yra daug prastesnis nei ugdymas mokykose.

„Didžiojoje dalyje pamokų mokymasis vyksta savarankiškai, nes mokytojai atsiunčia tik mokomąją medžiagą ir užduotis, be jokių išsamesnių paaiškinimų.

Didžioji dalis užduočių yra skirtos atlikti kompiuteriu, o ilgai dirbant juntamas akių nuovargis, galvos skausmas.

Mokytojai nėra pasiruošę tokiam mokymui, jie negali mums padėti tinkamai pasiruošti egzaminams“, – mano dvyliktokas.

Taip pat skaitykite

Anot jo, argumentas, kad mokytojai be egzaminų negalėtų tinkamai įvertinti mokinių pasiekimų, nėra teisingas.

„Jeigu norime teigti, kad mokytojų profesija turi būti prestižinė, bet neparodome pasitikėjimo jais, tai apie kokį prestižą galime šnekėti? Be to, COVID-19 nerodo lėtėjimo ženklų, tad karantinas tikriausiai bus dar ilgam pratęstas.

Pagal naujausius duomenis, karantinas tikrai efektyvus, jeigu jis trunka 4-6 mėnesius.

Manau, kad argumentas, jog egzaminų atšaukimas yra tik būdas palengvinti dvyliktokams gyvenimą, yra neteisingas. Kitokie priėmimo būdai į aukštąsias mokyklas, tokie, kaip pokalbiai ir motyvaciniai laiškai, būtų naudinga patirtis dvyliktokams ateityje ir tai sukeltų kitokio pobūdžio iššūkių dvyliktokams.

Taip pat skaitykite

Taip pat tai būtų gera proga atnaujinti mūsų švietimo sistemą, ypač jeigu norime lygiuotis į Vakarų valstybes.

Galiausiai metiniai pažymiai atspindi visą dvyliktokų nuoseklų darbą, o egzaminai atspindi tiktai kai kurių temų, kurias gauname per egzaminus, mokėjimą“, – svarstė R. Nikitinas.

Mokosi ir naktimis

„Mano nuomone, rengti egzaminus yra klaida. Esama situacija neprilygsta praėjusių metų situacijai. Ir, atsižvelgiant į visa tai, turėtų būti daromos nuolaidos, nes mūsų situacija nepavydėtina. Labiausiai pritarčiau metiniam pažymiam vietoj egzaminų“, – LRT.lt aiškino abiturientė iš Prienų, nepanorusi, kad būtų viešai nurodoma jos pavardė.

Ji sakė suprantanti, kad bijoma „korupcijos“, kad šiuo metu mokiniai gali dirbtinai pasigerinti pažymius, tačiau, anot dvyliktokės, yra galimybių tokias baimes išsklaidyti.

„Mano nuomone, protingiausia būtų „išimti“ paskutinių 2-3 mėnesių pažymius ir imti vidurkius, kuriuos iki tol sukaupėme.

Nes, net jeigu ir darytų egzaminus pasibaigus karantinui, tai nepanaikintų žalos, padarytos mūsų mokslams mokantis nuotoliniu būdu.

Taip pat skaitykite

Mokytis nuotoliniu būdu labai sunku, kai dauguma programų stringa, asmeniškai man tenka dažnai sėdėti naktį, kad atlikčiau užduotis „Eduka“ klasėje, tai labai vargina, sukelia galvos, akių skausmą.

Tai labai kenkia mokymuisi, sunku perprasti informaciją. Taigi manau, kad egzaminų organizavimas daugiau padarytų žalos, negu duotų naudos“, – aiškino prieniškė abiturientė.

Egzaminai – objektyviausias būdas įvertinti žinias

Tuo tarpu Vilniaus licėjaus abiturientai mano kitaip. Jie surašė kreipimąsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrą A. Monkevičių.

Jų manymu, egzaminai yra objektyviausias būdas įvertinti visos Lietuvos abiturientų žinias. Vilniaus licėjaus abiturientai atkreipė dėmesį į nevienodą mokinių vertinimą įvairiose mokyklose.

„Tačiau jeigu jų vykdymas nebūtų įmanomas dėl prasitęsusio karantino, prašome numatyti daugiau stojamojo konkursinio balo į aukštąsias mokyklas kriterijų, padėsiančių kuo objektyviau įvertinti stojančiųjų žinias, nes mokinio turimas pažymių vidurkis neatspindėtų realaus mokinio gebėjimų lygio“, – savo nuomonę pagrindė Vilniaus licėjaus abiturientai.

Bet, anot jų, lietuvių kalbos ir literatūros viešojo kalbėjimo įskaitą laikyti nuotoliniu būdu yra netinkamas būdas.

Anot mokinių, galėtų trukdyti techninės problemos, kontakto su vertintoju stygius, be to, nuotolinis būdas neužtikrina sąžiningumo.

Savo poziciją paskelbė ir Lietuvos moksleivių sąjunga: „Lietuvos moksleivių sąjunga, atsižvelgdama į abiturientų išsakytas nuomones, Valdybos sprendimu palaiko valstybinių brandos egzaminų vykdymą, pasibaigus karantino laikotarpiui, užtikrinus reikiamas moksleivių poreikius atitinkančias sąlygas.“

Tačiau LMS feisbuko paskyroje išsyk pasipylė dvyliktokų prieštaravimų, kad tai netikęs būdas užbaigti mokslo metus.

Surašė peticiją

Jaunimo organizacija „Darbas“ balandžio 9-ąją paskelbė peticiją, kurioje reikalaujama dėl karantino sąlygų atšaukti 2020 m. valstybinius brandos egzaminus.

„Remdamiesi tokių ES šalių kaip Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Prancūzija, Belgija ir kt. sprendimais dėl valstybinių baigiamųjų egzaminų organizavimo, siūlome karantino sąlygomis įprastinės brandos egzaminų organizavimo tvarkos bent laikinai atsisakyti.

Brandos atestatą išduoti remiantis dvejų pastarųjų metų mokyklinių pažymių vidurkiais. Tuo pagrindu reiktų organizuoti ir š.m. abiturientų laidos priėmimą į aukštąsias mokyklas“, – rašo peticijos autoriai.

Ši peticija adresuota prezidentui, premjerui, Vyriausybei, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Ją iki penktadienio vidudienio pasirašė apie pusė tūkstančio žmonių.

Peticijos autoriai savo reikalavimus grindžia tuo, kad, anot jų, karantino sąlygomis įprastinis mokymo ir ugdymosi procesas savo kokybe negali prilygti įprastiniam mokymosi procesui.

„Ne visi abiturientai, jų namų ūkiai turi modernius kompiuterius ir interneto prieigą. Tokie abiturientai atsiduria diskriminacinėse sąlygose, pažeidžiamos lygios galimybės jas akivaizdžiai užkertant. Masinio prisijungimo prie nuotolinio mokymosi tinklų ir platformų sąlygomis netikėtai paaiškėjo, kad sistemingai stringa ryšys ir rengimosi egzaminams procesai nėra sklandūs.

Peticijoje teigiama, kad pedagogai tokiam staigiam visuotiniam perėjimui prie distancinio mokymosi nėra pasirengę metodiškai.

„Sutelkti egzamino metu vienoje vietoje ir ilgesniam laikui itin didelį skaičių žmonių būtų labai neatsakinga“, – rašoma peticijoje.

Be to, kovo 30 dieną paviešinta ir peticija, kurioje prašoma atšaukti likusius mokslo metus. Ją pasirašė beveik 11,5 tūkst. žmonių.