Lietuvoje

2020.04.09 16:47

Parengė scenarijų su datomis: brandos egzaminai – iki rugpjūčio, mokslo metai pirmakursiams prasidėtų rugsėjo viduryje

atnaujinta 18.05; mokyklų atstovas siūlo pagalvoti, ar egzaminų centruose nekils grėsmė užsikrėsti
Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.04.09 16:47

Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus suburta darbo grupė įvykdė savo užduotį – sudėliojo grafiką, kada turėtų baigtis brandos egzaminų sesija, kada būtų priimamos apeliacijos, rengiama pakartotinė sesija, kada būtų įteikiami atestatai. Drauge numatyta, kada vyktų stojimas į aukštąsias mokyklas ir kada prasidėtų mokslo metai pirmakursiams. 

Kaip LRT.lt sakė šiai darbo grupei vadovavęs švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas, ketvirtadienį projektas turėtų būti tikslinamas, redaguojamas, o penktadienį jis bus įteiktas ministrui A. Monkevičiui.

Ministras arba pritars parengtam scenarijui, arba siūlys savo pataisas.

V. Razumas pabrėžė, kad darbo grupėje, nors ir buvo prieštaraujančiųjų, sutarta dėl pagrindinės nuostatos – brandos egzaminai Lietuvoje turi vykti. Svarbiausias uždavinys buvo suderinti vėluosiančios brandos egzaminų sesijos grafiką su stojimu į aukštąsias mokyklas.

„Grafikas yra patvirtintas, atliekami kosmetiniai patikslinimai. Rytoj teiksime ministrui“, – sakė V. Razumas.

Darbo grupė sudėliojo tokias datas: birželio 22-ąją prasideda brandos egzaminų sesija, ji vyksta iki rugpūčio 3-iosios, pagrindinės egzaminų sesijos rezultatai būtų skebiami iki rugpjūčio 5-osios, brandos atestatai gali būti pradedami išduoti rugpjūčio 7-ąją, apeliacijų ir pakartotinės egzaminų sesijos rezultatai skelbiami rugpjūčio 17-ąją.

Kaip sakė V. Razumas, pagal tai būtų paskiriamos konkrečių egzaminų datos.

Viceministras pabrėžė, kad vėluojant brandos atestatų išdavimui vėluos ir papildomas priėmimas į aukštąsias mokyklas.

„Į aukštąsias mokyklas turėtų būti standartiškai priimama per du etapus. Po papildomo priėmimo į aukštąsias mokyklas sutartys būtų pasirašomos nuo rugsėjo 9 iki 11 dienos. Darbo grupė rekomenduoja skelbti mokslo metų pradžią pirmakursiams nuo rugsėjo 14-osios“, – kalbėjo V. Razumas.

Anot viceministro, tam pritarė beveik visi darbo grupės nariai. Tačiau Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos vadovas Dainius Žvirdauskas nepritarė brandos egzaminų vykdymui.

„Tai buvo atskira jo nuomonė, kiti grupės nariai manė, kad egzaminai turi vykti“, – sakė viceministras.

LRT.lt primena, Lietuvoje buvo svarstymų, kad derėtų egzaminų atsisakyti, o atestatus išduoti remiantis metiniais pažymiais.

Į planavimo grupę įeina Vyriausybės ir ministerijos specialistai, Lietuvos aukštųjų mokyklų, Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų atstovai, Lietuvos studentų sąjungos, Lietuvos moksleivių sąjungos nariai.

Siūlo pagalvoti, ar saugu rengti egzaminus

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas Dainius Žvirdauskas sakė palaikantis darbo grupės sprendimą, bet, anot jo, privalu ieškoti ir kito scenarijaus.

„Ir iki šiol buvau vienas iš tų, kurie pasisakydavo, kad privalo būti egzaminų procedūros. Ir dabar taip manau, bet turime ruoštis ir kitam scenarijui“, – sakė D. Žvirdauskas.

LMVA vadovas pabrėžė, kad Lietuvos mokylų vadovai nėra vienodos nuomonės: didesnių miestų mokyklų direktoriai dažniau palaiko būtinybę rengti egzaminus, o regionuose labiau palaikoma metinių pažymių pasitelkimo galimybė.

„Būtina ruoštis šitiems egzaminams, numatyti procedūras ir žiūrėti, kaip Lietuvai seksis suvaldyti epidemiją.

Iki birželio 22 dienos liko pora mėnesių. Matydamas situaciją pasaulyje ir pas mus, manau, kad tikrai Lietuvoje bus koronavirusas, bus sergančiųjų. O tada prasidės egzaminų procedūros.

Mokytojai bus gana pavargę nuo nuotolinio ugdymo, nes tai buvo iššūkis ir naujovė, jie tikrai nuoširdžiai dirbo. Per egzaminų sesiją apie 40-50 proc. mokytojų turėtų dirbti vykdytojais, kiti – vertintojais. Vadinasi, jie dirbtų visą liepą. Iki šiol liepos pradžioje jie eidavo atostogų. Tad jie pavargę turėtų dirbti“, – pabrėžė D. Žvirdauskas.

Anot jo, ir abiturientai, ir mokytojai nurodė, kad nuotolinis ugdymas nėra tas pat, kas gyvas kontaktas.

„Gyvo kontakto reikėtų bent porą savaičių, mėnesį, kad mokytojai su abiturientais padirbėtų. Reikia žinių susisteminimo nenuotoliniu būdu. O tada prasidėtų egzaminų sesija ir vaikai eitų į egzaminų procedūras – lietuvių, matematikos, anglų kalbos.

Pagalvokime, kaip jos vyktų? Visi turėtų turėti apsaugines kaukes – tiek mokytojai, tiek abiturientai, toliau – guminės pirštinės, dezinfekcinis skystis, patalpose galimai būtų karštis, na, nebent vėsesnė vasara. Atstumai turėtų būti didesni.

Esu už teisybę. Abiturientai metų metais laiko egzaminus. Nieko patikimesnio neturime. Egzaminai yra geriausias dalykas, patikimiausias.

Bet ar turėdami tokią situaciją neįkliūsime į tam tikras pinkles? Eis abiturientai į egzaminų centrą, kuriame renkasi šimtas abiturientų, kad ir trijose sporto salėse ar kabinetuose. O jei ten bus viruso židinys?

Pagalvokime. Nenoriu panikuoti, palaikau darbo grupės sprendimus šimtu procentų, bet siūlau mintimis nukeliauti porą mėnesių į priekį. Kas būtų, jeigu būtų?“ – kalbėjo D. Žvirdauskas.

Jis pabrėžė, kad metinių pažymių pasitelkimas nebūtų objektyvus, bet neatmeta tokio varianto.

„Tas scenarijus imti kelerių metų vidurkius, būtų neteisingas, neobjektyvus. Negali sakyti, kad visos mokyklos vienodai vertina. Bet gal tai būtų geriau? Saugiau sveikatai, gyvybei?

Siūlyčiau svarstyti iš mediko pozicijos: ar yra tikimybė užsikrėsti? Siūlyčiau pamąstyti iš esminio žmogaus saugumo pozicijos – tiek mokytojo, tiek mokinio“, – kalbėjo asociacijos vadovas.

Jis sakė, kad ekspertų nuomonių esama visokių. Tarkim, rengti tik tris egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir užsienio kalbos.

„Tuomet gal būtų mažiau kontakto. Bet šie egzaminai yra masiškiausi, tad vėl kyla grėsmė“, – sakė D. Žvirdauskas.