Lietuvoje

2020.01.14 15:18

Nausėdai pavyko – valdantiesiems pritrūkus balsų Seimo rinkimų kartelė liks 5 proc.

Modesta Gaučaitė, LRT.lt, BNS2020.01.14 15:18

Seimas antradienį pritarė prezidentui Gitanui Nausėdai ir nubalsavo, kad Seimo rinkimų kartelė turi likti 5 proc. partijoms ir 7 proc. koalicijoms.

Už tai, kad 3 proc. kartelę nustatančios prezidento grąžintos Seimo rinkimų įstatymo pataisos būtų priimtos iš naujo, balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 51 ir du parlamentarai susilaikė.

Šalies vadovo grąžinto įstatymo priėmimui, taip atmetant jo veto, reikėjo ne mažiau kaip pusės Seimo narių, t. y. 71 balso „už“.

Už tai, kad G Nausėdos veto būtų atmestas, balsavo valdantieji „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai bei dais Seimo narių Mišrios grupės narių.

Prieš žemesnę rinkimų kartelę balsavo opoziciniai konservatoriai, liberalai, socialdemokratai.

Rytiniame Seimo posėdyje balsų dauguma lėmė, kad įstatymas bus svarstomas iš naujo. Už tai, kad vetuotas įstatymas būtų svarstomas iš naujo, antradienį balsavo 71 Seimo narys, 57 balsavo „prieš“ taip pasisakydami, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu ir liktų dabartinė tvarka.

Po balsavimo socialdemokratas Bronius Bradauskas pranešė suklydęs ir prašė į protokolą įrašyti, kad iš tikrųjų jis balsuoja prieš.

Atnaujinta 14.45

„Visi tarptautiniai dokumentai liudija tai, kad jeigu priimi reformą, keiti sprendimą, tai turi būti dar nuo kitų rinkimų. Tad jeigu jūs būtumėte registravę šitą pasiūlymą nuo 2024 metų Seimo rinkimų būtų galima kalbėti kitaip. Deja, bet yra kaip yra“, – sakė konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Tačiau valdančiųjų atstovai ir toliau teigė, kad nuleista rinkimų kartelė reikšų didesnį atstovavimą Seime.

Atnaujinta 13.23

Komitetas prezidentui nepritarė

Seimo rytiniame posėdyje pritarus po pateikimo, per pietų pertrauką įstatymą planuoja apsvarstyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o vakariniame posėdyje numatytas priėmimas.

Paskirtasis komitetas svarstyti veto sėdo po 13 val. Darbo partjos atstovas Valentinas Bukauskas sakė manantis, kad likus mažiau nei metams iki rinkimų nereikėtų keisti su rinkimais susijusių įstatymo projektų. Be to, jis pastebėjo, kad atsiranda keista situacija, nes, jei įstatymo pakeitimai įsigaliotų, kartelė pateikti į Seimą būtų mažesnė, nei reikalinga savivaldos ar Europos Parlamento rinkimuose.

„Tokios valstybės antros Europos Sąjungoje mes nerasime, kad nesistemingai keičiame teisės aktą. Komitetas neatsakingai pasižiūrėjo į tai“, – sakė V. Bukauskas.

Lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Vanda Kravčionok komitete kalbėjo, kad buvusi frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė siūlė neteikti tokių pasiūlymų likus metams iki rinkimų, bet jai pritarta nebuvo.

Komitetas nepritarė prezidento dekretui. Šeši komiteto nariai balsavo, kad turi būti 3 ir 5 proc. rinkimų kartelė, o keturi sakė palaikantys prezidento veto.

Taip pat skaitykite

Valdantieji siekia prezidento veto atmesti ir priimti grąžintą įstatymą. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija nusprendė, kad balsavimas prieš prezidento veto yra privalomas.

Kaip Seimo salėje kalbėjo prezidento vyr. patarėjas vidaus politikos klausimais Povilas Mačiulis, kad nuleisti rinkimų kartelę buvo siekiama platesnio atstovavimo Seime, tačiau šis argumentas, pasak jo, kalba tik apie parlamentarų kiekį ir nėra įvertinamas kokybinis aspektas.

„Seimo nesusiskaldymas į smulkias grupes ir stabilumas, yra konstitucinė vertybė, kurios turi būti paisoma reguliuojant Seimo rinkimų santykius. Tuo tarpu Seimo rinkimų slenksčio mažinimas dviem procentiniais punktais, didins Seimo susikaldymą į smulkias frakcijas“, – sakė P. Mačiulis.

Konservatorius Edmundas Pupinis prezidento patarėjo klausė, ar ne tikslingiau, jei kartelę būtų galima keisti ne ateinantiems, o dar kitiems, kad jiems įtakos nedarytos Seimo situacija.

„Buvo Seimo narių iniciatyva prieš kelerius metus tai įteisinti. Prezidento nuomone, būtų logiška, kad metų terminas būtų toks, per kurį žaidimo taisyklės nebūtų keičiamos“, – atsakė P. Mačiulis.

Būtų patekęs ir Paleckis

Konservatorius Žygimantas Pavilionis kalbėjo, kad tiek, kiek jam žinomos kitų šalių patirtis dėl kartelių nuleidimo, tai sudaro kelią į parlamentą patekti ir radikalioms partijoms, kurioms įtaką dar trečiosios valstybės.

Ž.Pavilionis svarstė, kad toks sprendimas gali ne tik daryti įtaką užsienio politikos klausimams, bet ir rodyti nepagarbą kritusiems už Lietuvos laisvę.

„Jeigu panagrinėjus Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) duomenis, išanalizavus, kaip būtų, jeigu kartelė jau būtų sumažinta anksčiau, tai pavyzdžiui, 2008-ais metais į Seimą būtų patekęs ir Paleckio frontas. Sausio 13-osios kontekste, manau, tai yra svarus argumentas“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Siūlė slaptą balsavimą

Prasidėjus argumentų dėl balsavimo išsakymui, konservatorių atstovas Jurgis Razma pasiūlė slaptą balsavimą, nes tik taip esą kai kurie valdančiųjų atstovai galėtų balsuoti pagal sąžinę. Tam pritarė ir Mykolas Majauskas. Beje, jis kalbėjo, kad kartelė būti Seimo nariu ir taip yra žema, nes nereikalaujama nei išsilavinimo, nei užsienio kalbos žinių ir t.t.

„Tačiau, jei nori būti sargu, turi turėti rekomendacijas, išsilavinimą, gal net ir magistro laipsnį, ir darbo patirtį. Jau dabartinė tvarka yra palanki visiems piliečiams, kurie nori tapti Seimo nariais“, – kalbėjo M. Majauskas. Tačiau slaptas balsavimas nebuvo galimas pagal Seimo statutą.

Seimas gruodžio 10-ąją balsų dauguma nutarė, kad rinkimų į Seimą barjeras turi būti nuleistas iki 3 proc. partijoms ir iki 5 proc. koalicijoms. Tokiam sprendimui nepritarė šalies vadovas G. Nausėda. Jis sutinka, kad rinkimų kartelė gali būti nuleista, tačiau pritarė ne priimtam valdančiųjų pasiūlymui, o pirminiam liberalo Simono Gentvilo variantui, kuriuo siūloma, kad norinčios patekti į Seimą partijos turėtų surinkti 4 proc. rinkėjų balsų, o koalicijos – 6 proc.