Lietuvoje

2020.01.13 05:30

Gudrus ėjimas Seime: sugalvojo planą, kaip valdyti neturint valdžios

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.01.13 05:30

Kas iš tikrųjų slypi už valdančiųjų siekio nuleisti rinkimų į Seimą kartelę iki 3 proc.? Nors patys valdantieji tikina, kad taip siekia gerinti visuomenės atstovavimą parlamente, ekspertai ir politiniai oponentai įžvelgia ką kita. Jų manymu, valdantieji turi planą, kaip, ir nebūnant valdžioje, išlaikyti įtaką.

Patys valdantieji tokius svarstymus atmeta ir teigia, kad vadovaujasi tarptautinėmis rekomendacijomis bei siekia didesnės demokratijos ir geresnio atstovavimo rinkėjams Seime. Tačiau geresnis atstovavimas gali reikšti ir didesnį chaosą.

Seimas antradienį plenariniame posėdyje turėtų svarstyti, ar pritarti prezidento Gitano Nausėdos veto. Šalies vadovas nepritarė 3 proc. rinkimų kartelei, kurią gruodžio pradžioje balsų dauguma patvirtino parlamentas. Vetuodamas įstatymą, G. Nausėda vardijo tokio sprendimo trūkumus, tačiau valdantieji ir toliau primygtinai laikosi pozicijos, kad toks rinkimų barjeras būtų naudingas demokratijai.

Iki šiol Seimo rinkimuose galiojo reikalavimas, kad partijos, norinčios patekti į Seimą, turi surinkti 5 proc. rinkėjų balsų, o koalicijos, tai yra kai savo jėgas sujungia keli politiniai dariniai, turėtų surinkti 7 proc. balsų. Liberalas Simonas Gentvilas buvo pirmasis, registravęs siūlymą dėl kartelės mažinimo, tačiau jo siekis buvo, kad kartelė atitinkamai siektų 4 ir 6 proc. Siūlymą dar labiau nuleisti patekimo į Seimą barjerą registravo valdančiųjų atstovai.

Mato valdančiųjų planą

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė mananti, kad valdantieji „valstiečiai“, žinodami, kad pergalės rinkimuose gali nepasiekti, ieško būdų, kaip išlaikyti savo dominavimą. Todėl, jos manymu, siūlydami gerokai žemesnę rinkimų kartelę, jie siekia į savo pusę prisitraukti mažesnes partijas, kurios, greičiausiai, negalėtų sudaryti parlamentinės frakcijos.

„Nauda yra visiškai paprasta. Natūralu, kad partija, kuri, tarkime, vos peršoks 3 proc. kartelę ir negalės sudaryti frakcijos, šliesis prie stipresnės jėgos. „Valstiečiai“, blaiviai vertindami savo šansus ir suprasdami, kad pergalės nepasieks, darau prielaidą, kad planuoja prie savęs prisitraukti mažesnius satelitus, kurie būtų per silpni patys formuoti frakcijas. Darau vienintelę tokią prielaidą, kitaip nėra pagrindo taip stipriai kovoti dėl 3 proc. kartelės“, – teigė politikė.

Paklausta, kas galėtų būti tie „satelitai“, V. Čmilytė-Nielsen įvardijo dabartinius „valstiečių“ koalicijos partnerius – Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (LSDDP). Tačiau, portalo LRT.lt žiniomis, norėti tokio bendradarbiavimo gali ir Naglio Puteikio centro partija „Gerovės Lietuva“. Pats N. Puteikis šiame Seime su pertraukomis dirba „valstiečių“ frakcijoje, o prezidento rinkimuose, kuriuose dalyvavo ir pats, rinkėjus skatino balsuoti arba už filosofą Arvydą Juozaitį, arba už valdančiųjų premjerą Saulių Skvernelį.

Tam, kad žinodami, jog rinkimų greičiausiai nelaimės, „valstiečiai“, nuleisdami rinkimų kartelę, bando įtikti mažosioms partijoms, taip siekdami bendradarbiavimo su jomis būsimame Seime, pritaria ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) politologas Tomas Janeliūnas.

„Tai ne tik įmanoma, bet, mano manymu, tai pagrindinė priežastis, dėl ko jie keičia šitą rinkimų įstatymo straipsnį“, – sakė T. Janeliūnas.

Anot politologo, toks pasiūlymas niekaip nėra susijęs su geresniu visuomenės atstovavimu Seime, jis priminė, kad patys „valstiečiai“ praėjusių metų pavasarį rengė referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Pasak jo, toks žingsnis buvo priešingas geresniam visuomenės atstovavimui Seime.

„Turbūt visi supranta, kad kalbomis apie geresnį atstovavimą visuomenės interesams Seime yra pridengiamas elementarus noras turėti galimybę iš žymiai didesnio skaičiaus partnerių toliau sudaryti koaliciją. Tokiu būdu siekiama užkirsti kelią, tikėtina, konservatoriams arba socialdemokratams, kurie, matyt, gaus žymiai daugiau vietų nei „valstiečiai“, formuoti koaliciją“, – svarstė VU TSPMI politologas.

Tai ne tik įmanoma, bet, mano manymu, tai pagrindinė priežastis, dėl ko jie keičia šitą rinkimų įstatymo straipsnį.

Tačiau T. Janeliūnas kalbėjo, kad įsivaizduoti, jog visos mažosios partijos būtinai norės bendradarbiauti su „valstiečiais“, nebūtų teisinga. Politologas sakė nežinantis, kuo remiasi, pavyzdžiui, „valstiečių“ politikai kalbėdami apie tokias prognozes, bet situacija, pasak jo, gali būti ir nepalanki valdantiesiems.

Pavyzdžiui, pasak T. Janeliūno, dirbti su „valstiečiais“ gali nenorėti naujai kuriama Remigijaus Žemaitaičio, Artūro Zuoko ir Artūro Paulausko partija, nes R. Žemaitaitis šioje Seimo kadencijoje nudegė nuo valdančiųjų.

„Gali būti iš „valstiečių“ pusės tokių naivių, įsivaizdavimu paremtų svarstymų, bet aš manau, kad jie lygiai taip pat pjauna šaką, ant kurios sėdi“, – sakė politologas.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis portalui LRT.lt sakė esąs įsitikinęs, kad prezidento veto bus atmestas, ir neigė svarstymus, kad kartelės nuleidimas siūlomas dėl ryšių su mažosiomis partijomis. Politikas tikino, kad toks pasiūlymas yra teikiamas remiantis Europos Tarybos rekomendacijomis, Venecijos komisijos gerosios praktikos pasiūlymais.

„Ten viskas labai aiškiai paaiškinta, kad rekomendacija yra 3 proc. Europos demokratinėms valstybėms. O Venecijos komisijos yra išvados, kad tais atvejais, kai vykdomos tarptautinės rekomendacijos, metų laikotarpis nėra reikalingas. Šitoje vietoje visi mūsų sprendimai ir siūlymai atitinka Europos Sąjungos, Europos Tarybos rekomendacijas“, – komentavo R. Karbauskis.

Pakenktų daug kam, bet labiausiai – konservatoriams

Paklaustas, kuri iš dabar Seime daugiausia narių turinčių partijų nukentėtų labiausiai, jei būtų priimta 3 proc. rinkimų kartelė, T. Janeliūnas kalbėjo, kad dalį vietų parlamente tikrai prarastų trys ar net keturios didžiosios partijos. Jo manymu, tokios partijos galėtų prarasti mažiausiai po du ar tris mandatus.

„Kita vertus, jei žiūrėtume, kiek frakcijų galėtų atsirasti naujame Seime ir su kuo galėtų sudaryti koaliciją konservatoriai arba socialdemokratai, matyti, kad nepalanku ir vieniems, ir kitiems. Tačiau konservatoriams turbūt labiau, nes jų nemėgsta didesnė dalis ir tų naujųjų, ir mažesnių partijų, kurios galėtų būti koalicijos partneriais.

Šia prasme konservatoriai galėtų tikėtis apie bendradarbiavimą kalbėtis nebent su abiem liberaliomis partijomis. Tuo tarpu socialdemokratai turėtų galimybę kalbėtis su didesniu spektru partijų, įskaitant ir tas šiek tiek mažesnes, kurios pirmą kartą patektų į Seimą“, – kalbėjo VU TSPMI politologas.

Didelės problemos sudarant koaliciją?

Portalo LRT.lt kalbinti ekspertai pabrėžė, kad, gerokai padidėjus partijų, pakliūvančių į Seimą, skaičiui, iššūkių kiltų sudarant valdančiąją koaliciją. Politologai skaičiavo, kad sudaryti valdančiajai daugumai tokiu atveju reikėtų bent penkių ar šešių partijų.

„Įsivaizduokite, jau dabar keturi subjektai sudaro koaliciją, ir mes matome, koks yra darbas, kaip viskas vyksta. Savo reikalavimus kelia Lenkų rinkimų akcija, R. Karbauskį šokdina Juozas Bernatonis su Gediminu Kirkilu. Pagalvokite, kiek vien dėl G. Kirkilo „socialdarbiečių“ R. Karbauskis padarė žingsnių. Kai pagalvoji, būtų tragedija“, – komentavo Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas. Pasak jo, mažosioms frakcijoms šantažuojant didžiąją, Seimas gali priimti ir absurdiškų sprendimų.

Jam antrino ir T. Janeliūnas. Pasak VU TSPMI politologo, sudarius koaliciją iš 5 ar 6 frakcijų, bus didelės galimybės mažosioms frakcijoms šantažuoti didžiąsias, o suderinti interesus bus labai sunku, gal net ir neįmanoma.

Pagalvokite, kiek vien dėl G. Kirkilo „socialdarbiečių“ R. Karbauskis padarė žingsnių. Kai pagalvoji, būtų tragedija.

„Juolab kad tokiu atveju net ir didžiausia frakcija toje Seimo valdančiojoje daugumoje būtų mažumoje. Tai yra visos kartu sudėtos mažesnės frakcijos turėtų didesnę dalį balsų nei ta vadovaujanti partija. Vien šituo požiūriu būtų labai sunku tikėtis aiškios atsakomybės, kas iš tikrųjų valdo ir kontroliuoja tą fragmentuotą daugumą“, – kalbėjo T. Janeliūnas.

V. Dumbliauskas taip pat akcentavo, kad, esant tokiam skaičiui partijų valdančiojoje koalicijoje, būtų sunku tikėtis produktyvaus darbo, įstatymų leidyba, jo manymu, stotų, nukentėtų viso Seimo darbo kokybė. Iššūkių kiltų ir prezidentui, bandančiam siekti konstruktyvaus darbo. Taip pat problemų iškiltų ministrų kabinetui, nes tikėtina, į jį deleguoti savo atstovus norėtų visos koalicinės partijos.

„3 proc. kartelę peržengti nėra sunku. Tam reikia maždaug 25–30 tūkst. balsų. <...> Manau, jei slenkstis sumažės, atsiras ir daugiau norinčių dalyvauti. Kai reikia šokti 5 metrus, yra mažiau bandančių, nes kai kurie mano, kad gali nepavykti. Bet jei bus 3 metrai, atsiras daugiau bandančių“, – su šuoliais į tolį rinkimus lygino V. Dumbliauskas.

Tačiau R. Karbauskis, paklaustas, ar mažesnė kartelė įneštų chaoso į valdančiosios koalicijos sudarymą, sakė nesutinkantis su tokiomis mintimis: „Sutinku su vienu, kad žmonių atstovavimas Seime būtų teisingesnis, nes Europos Taryba pateikė Rusijos pavyzdį, ji irgi turi 5 proc. barjerą. Ten 40 proc. rinkėjų balsų netapo atstovais parlamente.

Gali būti visaip, gali ir padaugėti partijų, gali ir mažėti, bet 5 proc. kartelė partijoms ir 7 proc. koalicijoms atsirado, kai konservatoriai ir socialdemokratai siekė padaryti dvipartinę sistemą. To jau nebus.“

Jis sakė nesantis prieš, jei būtų siūloma iš viso panaikinti minimalią Seimo rinkimų kartelę. R. Karbauskis sakė negalvojantis, kiek vietų Seime netektų jo vadovaujama ar kitos partijos.

„Tikriausiai mes prarastume, bet esmė juk ne ta. Šiandien praranda vieni, kitą kartą praras kiti. Svarbiausia, kad išloštų Lietuvos žmonės“, – sakė R. Karbauskis.

Patektų gerokai daugiau partijų

Jei partijos rinkimuose pasiektų tokius rezultatus, kokie fiksuoti naujausiuose reitinguose, matyti, kad į Seimą patektų maždaug 10 partijų. Palyginimui, 2016-aisiais galiojusią 5 proc. Seimo rinkimų kartelę perkopė 6 partijos.

Visuomenės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad į Seimą patektų kone visos jame šiuo metu jau esančios partijos: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Liberalų sąjūdis, partija „Tvarka ir teisingumas“ bei Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).

Atrodo, rinkėjai linkę dar vieną šansą suteikti ir Darbo partijai, kuri 2016-ųjų rinkimuose neperkopė būtinos minimalios kartelės. „Centro partija „Gerovės Lietuva“, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, Laisvės partija praeitų“, – LRT RADIJUI sakė sociologas, „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.

Tačiau į reitingų skaičiavimą dar nėra įtrauktos kai kurios partijos, kurios šiuo metu kuriasi. Kaip anksčiau rašė portalas LRT.lt, tikėtina, kad prieš rinkimus susikurs ne viena „gelbėtojų“ partija, galinti patraukti bent dalies rinkėjų balsus. Jau aišku, kad į politinį darinį jungiasi prezidento posto siekęs Arvydas Juozaitis, naują krikdeminę politinę jėgą kuria ir buvęs konservatorius Rimantas Jonas Dagys. Apie partijos kūrimą svarsto ir nuo „Tvarkos ir teisingumo“ atskilę bei frakciją „Lietuvos gerovei“ įsteigę politikai. Neatmestina, kad artėjant Seimo rinkimams steigiamų partijų gali pagausėti.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.