Lietuvoje

2020.01.13 16:34

Signataras Leščinskas sako, kad dėl nepriklausomybės būta ir susiskaldymo, ir ignoravimo

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2020.01.13 16:34

Signataras Arvydas Leščinskas džiaugiasi, kad prieš trisdešimt metų Lietuva iš socialistinės į rinkos ekonomiką perėjo greitai, esą lėtas kelias būtų gerokai skausmingesnis. Signataras prisimena, kad diskusijose dėl nepriklausomybės būta ir susiskaldymo, ir ignoravimo.

„Man Kovo 11-oji prasidėjo kartu su Sąjūdžiu, dirbant universitete ir ten sutikus kolegas. Tada prasidėjo mūsų judėjimas. Mes kūrėme Sąjūdžio rinkiminės platformos ekonominę dalį“, – sako signataras.

Būtent A. Leščinsko siūlymu nepriklausomybės atkūrimas vadinamas aktu, o ne nutarimu.

Susitikimas su signataru A. Leščinsku – laidoje „Labas rytas, Lietuva“. Šis bei visi kiti reportažai – ir portale LRT.lt.

Ne Kovo 11-osios nutarimą, o aktą pasiūlęs signataras Leščinskas: dėl nepriklausomybės būta ir susiskaldymo, ir ignoravimo

Man Kovo 11-oji prasidėjo kartu su Sąjūdžiu, dirbant universitete ir ten sutikus kolegas.

„Buvo nuspręsta jį pavadinti nutarimu, tačiau tai skambėjo labai sovietiškai. Priėjau prie mikrofono ir pasiūliau (pavadinti Aktu – LRT.lt). Mano pasiūlymas buvo priimtas ir tokiu būdu nepriklausomybės nutarimas tapo Nepriklausomybės Aktu“, – pasakoja A. Leščinskas.

Pasak jo, tarp Aukščiausiosios Tarybos narių buvo žmonių, norėjusių labiau monopolizuoti nepriklausomybę.

Buvo nuspręsta jį pavadinti nutarimu, tačiau tai skambėjo labai sovietiškai.

„Žmonės, kurie buvo truputį toliau nuo jų, šiek tiek ignoravo ir nekviesdavo į visus susitikimus, bet aš tai dariau labai savarankiškai ir stengiausi dalyvauti visuose procesuose. Esu patenkintas, kad viską atlikome greitai ir perėjome iš socialistinės į rinkos ekonomiką kūrybinės destrukcijos metodu – viską sparčiai griaudami. Jeigu būtų buvę delsiama, Lietuva būtų skausmingiau perėjusi į naujus santykius ir ilgiau užtrukusi, kol pasiektų dabartinį lygį“, – tikina signataras.

Nors dauguma ekonomistų pabrėžia, kad Lietuva niekada taip puikiai negyveno, A. Leščinskas įžvelgia daug trūkumų.

„Visuomenės tendencijos ir sudėtis prastėja, lyginant su tuo, kas buvo 1990-aisiais. Emigracija ir žmonių senėjimas keičia struktūrą, nebelieka jaunimo ir protų.

Tam tikra prasme Lietuvos mentalitetas vis dar yra bizantiškas. Valstybė ir Vyriausybė turi ką nors duoti, o ne užsidirbti. Šie dalykai trukdo mūsų vystymuisi. Linkėčiau keisti mentalitetą, kad niekas nieko dykai neduoda, išmokti išsirinkti valdžią, kad neberinktume į valdžią Kalėdų senelių“, – atkreipia dėmesį signataras.

Taip pat skaitykite