Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) praėjusią savaitę atmetė 60 prokurorų skundą, kuriuo buvo reikalaujama priteisti iš valstybės jų patirtą turtinę žalą.
Pareiškėjų teigimu, laikotarpiu nuo 2023 metų liepos 1-osios iki 2023 metų gruodžio 31 dienos valstybė neužtikrino jiems teisingo darbo apmokėjimo, nes tuo metu teisėjų atlyginimai buvo padidinti, o prokurorų – ne.
Tačiau LVAT konstatavo, kad prokurorų darbo apmokėjimo sistemos nustatymas priklauso įstatymų leidėjui, o valstybė ėmėsi veiksmų atlyginimų reformai įgyvendinti.
Pasak pareiškėjų, prokurorų statusas, jiems keliami kvalifikaciniai bei reputacijos reikalavimai, veiklos ribojimai ir nepriklausomumo garantijos iš esmės yra analogiški teisėjų statusui, todėl ir jų darbo užmokestis neturėtų reikšmingai skirtis. Pareiškėjų vertinimu, prokurorų atlyginimai neturėtų skirtis nuo atitinkamos grandies teisėjų atlyginimų daugiau nei 10 procentų.
Anot jų, vėliau įstatymų leidėjo nustatytas modelis, pagal kurį nuo 2025 metų prokurorų atlyginimai turi sudaryti ne mažiau kaip 90 procentų teisėjų atlyginimų, patvirtina, jog būtinybė išlaikyti tokią proporciją buvo pripažinta ir pačios valstybės. Tad valstybės neveikimas laiku nepadidinus prokurorų atlyginimų, jų vertinimu, pažeidė teisingo apmokėjimo už darbą, teisėtų lūkesčių ir lygiateisiškumo principus.
LVAT pabrėžė, kad pagal Konstituciją ir teismų praktiką darbo apmokėjimo sistemos nustatymas yra įstatymų leidėjo atsakomybė. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog 2023 metais įgyvendinant valstybės tarnybos reformą buvo pasirinktas toks viešojo sektoriaus atlyginimų pertvarkos modelis, kai viešojo sektoriaus atlyginimų kėlimas buvo numatytas etapais – teisėjų darbo užmokesčio pakeitimai įsigaliojo nuo 2023 metų liepos 1 dienos, o prokurorų atlyginimų pokyčiai buvo numatyti nuo 2024 metų sausio 1-osios.
Teisėjų kolegija taip pat išaiškino, kad valstybė nebuvo pasyvi – dar 2023 metais buvo parengti ir priimti Prokuratūros įstatymo pakeitimai, numatantys prokurorų atlyginimų didinimą bei jų santykį su atitinkamos grandies teisėjų atlyginimais. LVAT nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog tam tikrą laikotarpį egzistavo atlyginimų skirtumas tarp teisėjų ir prokurorų, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų valstybės veiksmų ar pareigos atlyginti žalą.
LVAT taip pat netenkino pareiškėjų prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nenustatęs pagrindo abejoti byloje taikytų teisės normų atitiktimi Konstitucijai, o pareiškėjų skundas buvo atmestas.
