Praėjusią savaitę teisėsaugai paskelbus, kad tyrime dėl kontrabandos sulaikyti 13 pareigūnų, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, jog šiuos asmenis vertina kaip išdavikus. Jis taip pat teigė besitikintis, kad teisine prasme pareigūnai bus teisiami už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.
„Mes nuo pat pradžių žinojome, kad yra kolaborantų mūsų pusėje, su priešu bendradarbiaujančių asmenų. Tai nepaneigia fakto, kad vietos, iš kurių leidžiami balionai Baltarusijos pusėje, jiems buvo žinomos ir jie nesiėmė veiksmų užkardyti tas veiklas“, – antradienį LRT RADIJUI teigė K. Budrys.
„Prisidėjimas prie hibridinės atakos, taip ir reikia vertinti. Aš tuos žmones vertinu kaip išdavikus“, – sakė jis.
Pasak ministro, tai, kad kontrabandoje galimai dalyvavo ir pareigūnai, liūdina, tačiau tai kartu parodė, jog valstybė, imuniteto tarnybos ir kontržvalgybos institucijos geba tokius klausimus spręsti.
„Tai yra gerai ir tikiuosi, kad mes vertinsime šituos įvykius iš teisinės pusės kaip padėjimą kitai valstybei veikti prieš mus. Tai nėra vien tik kontrabandos nusikaltimas. Turi būti aklas ir kvailas nematyti, kaip mes vertiname visa tai, kokią žalą mums tai daro. Tai ne vien tik nelegali apyvarta akcizinių prekių, bet ir aviacijos trikdymas, panikos kėlimas, galų gale, žalos darymas Lietuvos įvaizdžiui“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę teisėsaugos institucijos pranešė apie atliktas operacijas, kurių metu, tiriant galimą cigarečių kontrabandą meteorologiniais oro balionais, sulaikyti 27 asmenys, tarp kurių – 10 policininkų, 3 pasieniečiai.
Kaip teigė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila, operacijų metu pareigūnai rado termovizorius, dronus, GPS priemones, radijo stoteles, veido kaukes, SIM korteles, cigarečių pakavimo priemones. Operacijų metu atliktos 74 kratos, jose dalyvavo daugiau negu 100 policijos pareigūnų.
Anot teisėsaugos, sulaikyti pareigūnai įtariami prisidėję prie nusikalstamų veikų vykdymo, jie, pasak M. Draudvilo, neorganizavo ir nevykdė cigarečių kontrabandos.
„Piktnaudžiavimas tarnyba gali pasireikšti įvairiai – tai yra nematymas tam tikrų procesų, tarnybinės informacijos dalinimasis ir kiti veiksmai“, – sakė jis.
Sulaikyti pareigūnų nušalinti nuo tarnybos.
Kritikuotu pasisakymu apie Kaliningradą sako siekęs perlaužti Maskvos propagandą
Valstybės vadovų kritikos dėl pasisakymo apie NATO galimybes Kaliningrado srityje sulaukęs L. Budrys sako, kad tokiu pareiškimu siekė „perlaužti“ neteisingą Maskvos naratyvą apie eksklavo karinius pajėgumus.
„Visų pirma, ir auditorija, ir su kuo aš šnekėjau buvo visai ne Rusijai skirta, ir ne su kokiu propagandos kanalu šnekėjau“, – LRT RADIJUI antradienį nurodė K. Budrys.
„Čia labiau apie tuos žmones, kurie yra toliau nuo karybos, kurie dirba su kitomis sritimis. Kai mes juos įtikinsime, kad mūsų atgrasymas ir yra, ir gali būti efektyvus, o atgrasymas lygu taika ir ilgalaikė taika, visa kita irgi pradės normalizuotis“, – pažymėjo jis.
Kaip rašė BNS, užsienio reikalų ministras praėjusią savaitę publikuotame interviu leidiniui „Neue Zurcher Zeitung“ teigė, kad NATO turi visas priemones sunaikinti Rusijos Kaliningrado srityje esančius oro gynybos pajėgumus.
Pasak K. Budrio, taip jis reagavo į pastebėjimą, kad Lietuva turi Suvalkų koridorių ir „suprask, mus labai sunku yra apginti“. Ministro teigimu, tai yra Rusijos propagandos paveikti su tikrove nederantys teiginiai.
„Rusija paišo burbulus, kaip iš Kaliningrado oro gynybos priemonėmis gali naikinti taikinius virš Lietuvos, kranto gynybos priemonėmis neva visą NATO laivyną nuskandintų ir panašiai“, – nacionaliniam transliuotojui kalbėjo K. Budrys.
„Tai jie sugebėjo pasiekti savo uždavinį, aš taip vertinu: savo propagandinėmis ir kitomis priemonėmis įdiegti mintį, kad Kaliningradas yra tvirtovė, kuri neleis prieiti NATO pajėgoms“, – pažymėjo jis.
Ministras akcentavo, kad tai daro žalą ne tik Lietuvos įvaizdžiui, bet ir ekonominiam patrauklumui, todėl K. Budrys siekia „perlaužti šitą naratyvą“ ir parodyti Lietuvos atsparumą.
„Mes esame lygiai tiek pat stiprūs arba tiek pat silpni, kiek visas NATO rytinis flangas ar visa pafrontė nuo Suomijos per Baltijos šalis, Lenkiją, Rumuniją – paimkite bet kurią valstybę, mes esame tiek pat pažeidžiami, kai kuriais atvejais daug mažiau pažeidžiami negu kiti“, – sakė K. Budrys.
BNS skelbė, kad prezidentas Gitanas Nausėda užsienio reikalų ministro pasisakymą Šveicarijos žiniasklaidai apie Kaliningrado sritį vertino kaip ne patį sėkmingiausią, tačiau ragino dėl to neskelbti K. Budriui linčo teismo. Tuo metu premjerė Inga Ruginienė ragino susilaikyti nuo tokių pasisakymų.
Tikisi daugiau ES paramos po dronų incidentų
Užsienio reikalų ministras sako besitikintis daugiau ES paramos po pastarųjų dronų incidentų Baltijos jūros regione. Taip jis kalbėjo antradienį Vilniuje susitinkant Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen ir Baltijos šalių prezidentams.
„Europos Sąjunga jau yra paleidusi projektą – Rytų flango sargyba. Ir jo rėmuose mes norime, kad būtų atitinkamos investicijos: į antidronines priemones, į gyventojų įspėjimo priemonių plėtrą, taip pat peržiūrėti tas programas, susijusias su priedangomis“, – LRT RADIJUI antradienį sakė K. Budrys.
„Stogo remontas yra viso namo gyventojų reikalas, o ne tų, kurie gyvena palėpėje. Dabar mes kartais jaučiamės kaip tie, kurie turime visą naštą ant savęs pasiimti ir visas blogas pasekmes pasiimti, turiu omenyje, ekonomines pasekmes, patrauklumą investicijoms. Taip negali būti. Visa Europos Sąjunga privalo į tai investuoti“, – pridūrė jis.
Šiemet vasarį Lietuva ir dar aštuonios ES šalys paskelbė steigiančios „EastInvest“ platformą rytų pasienio saugumui ir investicijoms stiprinti.
Tarp šių priemonių yra ir K. Budrio minėta „Rytų flango sargybos“ iniciatyva, taip pat – Europos dronų gynybos iniciatyva.
K. Budrys sakė vertinantis Vakarų partnerių politinį dėmesį regiono patiriamoms problemoms, bet ragino Bendriją priimti aiškius „finansinius ir organizacinius“, o NATO – „karinius sprendimus“.
Ministras tvirtino, kad antradienį su U. von der Leyen bus aptariama didesnė finansinė parama regionui, bet Europos Sąjunga „nėra tik apie pinigus“.
„Tai yra ir didžiulė mašina, kuri gali rengti siūlymus, (...) įgyvendinti tam tikras iniciatyvas regioniniu lygiu“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
U. von der Leyen praėjusią savaitę pareiškė, kad Rusija ir Baltarusija yra tiesiogiai atsakingos už dronus Baltijos šalyse, o vieši Rusijos grasinimai šių valstybių atžvilgiu yra visiškai nepriimtini.
