Lietuvoje

2020.01.02 15:53

Kas virė politikos virtuvėje? Svarbiausi 2019-ųjų politiniai įvykiai

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.01.02 15:53

Rinkimai, koalicija, paskyrimai, postai – portalas LRT.lt kviečia prisiminti ryškiausius 2019-ųjų politinius įvykius Lietuvoje.

Taip pat siūlome susipažinti su didžiausiais 2019-ųjų politiniais skandalais:

Rinkimų pavasaris

2019-uosius Lietuvoje drąsiai galima įvardinti rinkimų metais. Kovo mėnesį visos šalies savivaldybės rinkosi merus ir savivaldybių narius. Po savivaldos rinkimų garsiai kalbėta, kad partijos juose smarkiai pralaimėjo visuomeniniams rinkimų komitetams, mat pastarieji itin gerai pasirodė daugelyje savivaldybių.

Pavyzdžiui, Kauno mieste triuškinančią pergalę išplėšė perrinkimo siekusio mero Visvaldo Matijošaičio komitetas „Vieningas Kaunas“. Pats V. Matijošaitis laimėjo jau pirmajame mero rinkimų ture ir į miesto tarybą su savimi atsivedė dar 32 visuomeninio komiteto narius. Be jų vietos miesto taryboje liko tik aštuoniems konservatoriams.

Su komitetu sėkmingai pasirodė ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Būtent noras rinkimuose dalyvauti ne su Liberalų sąjūdžiu, o su rinkimų komitetu lėmė, kad sostinės meras paliko partiją, kuriai priklausė ne vienerius metus. Dalyvavimas su komitetu „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“ sostinės merui atnešė sėkmę, nors prireikė ir antrojo rinkimų turo.

Praėjus vos porai mėnesių po savivaldos rinkimų, gegužę įvyko dar dveji rinkimai. Lietuva rinko ir šalies vadovą, ir asmenis, atstovausiančius Lietuvai Europos Parlamente (EP). Pastaruosiuose rinkimuose didžiausia sėkmė nusišypsojo Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD), kurių trys nariai buvo išrinkti į EP. Po du narius į EP išsiuntė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Lietuvos socialdemokratų partija.

Visgi, svarbiausi rinkimai buvo šalies vadovo. Dar prieš juos buvo aišku, kad Lietuva turės naują prezidentą ar prezidentę, nes buvusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė jau buvo išrinkta dukart. Pirmajame rinkimų ture ietis surėmė devyni kandidatai, o į antrąjį turą išėjo du – Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda. Konservatorių iškelta kandidatė I. Šimonytė pirmojo turo metu aplenkė visus kitus kandidatus ir buvo pirmojoje vietoje. Tačiau antrasis turas jai nebuvo toks sėkmingas ir pergalę išplėšė Gitanas Nausėda.

„Patikėkite, bus veiksmo šituose rūmuose, ir stengsiuosi, kad tai būtų garantuota, kad tie, kurie norės pareikšti savo mintis, tikrai galėtų jas pareikšti“, – laimėjimo naktį S. Daukanto aikštėje sakė G. Nausėda.

Eros pabaiga

Naujo prezidento išrinkimas reiškė, kad dešimtmetį šaliai vadovavusi Dalia Grybauskaitė turės atsisveikinti su prezidentūra. Tiesa, nuo G. Nausėdos išrinkimo iki jo inauguracijos prezidentė dar turėjo porą mėnesių apsiprasti su mintimi, kad jos gyvenimas keisis.

Birželio pirmosiomis dienomis ji Seime perskaitė dešimtąjį ir paskutinį savo metinį pranešimą. Jame, nevyniodama į vatą, kirto valdantiesiems, sakydama, kad draudimai ir apokaliptiniai scenarijai kelia nerimą, kalbėjo apie grėsmę Konstitucijai ir žmonių nepasitenkinimą demokratija. Taip pat pasidžiaugė Lietuvos įvaizdžiu tarptautinėje erdvėje, ragino smerkti agresorių bei palaikyti Ukrainos žmones.

„Pagarba kitaip mąstančiam ir gyvenančiam, kitaip atrodančiam, mažiau turinčiam, daugiau pasiekusiam, lygios galimybės, privataus žmogaus gyvenimo apsauga, pasirinkimo laisvė – štai kas daro mus patrauklia valstybe sau ir kitiems“, – kalbėjo prezidentė. Praėjus mėnesiui po šio pranešimo, ji savo postą užleido naujajam prezidentui.

Po dešimtmečio – naujas prezidentas

Liepos 12-ąją, padėjęs ranką ant Konstitucijos, Seime prisiekė naujasis šalies prezidentas Gitanas Nausėda. Bene svarbiausią dieną savo gyvenime G. Nausėda pradėjo kiek kitaip, nei kiti prieš tai pareigas ėję prezidentai. Rytą jis pradėjo su žmona Diana ir dukromis apsilankydamas prie Jono Basanavičiaus paminklo. Netrukus po to jis keliavo į Seimo rūmus, kur prisiekė tautai.

Po priesaikos Seime G. Nausėda su artimaisiais dalyvavo Šv. Mišiose Katedroje, o vėliau bendravo su aikštėje susirinkusiais žmonėmis, kur spaudė rankas, taip pat neatsisakė ir pozuoti geram tuzinui asmenukių. Ceremonijos pabaigoje G. Nausėda oficialiai perėmė prezidentūros rūmus iš Dalios Grybauskaitės ir pradėjo savo penkerių metų kadenciją.

„Galvoje man dabar skamba priesaikos žodžiai. Stengiuosi įvertinti kiekvieną iš jų atskirai ir suprantu, kad su jais nuo šiol gyvensiu kiekvieną dieną. Ir dieną, ir naktį“, – po iškilmingo Seimo posėdžio kalbėjo prezidentas.

Ilgos derybos lėmė pokyčius ministrų kabinete

Likus savaitei iki prezidento inauguracijos, pokyčiai įvyko ir Seime. Siekdami sustiprinti valdančiąją daugumą, „valstiečiai“, iki tol sudarę koaliciją su „socialdarbiečiais“, pasirašė sutartį su dar dvejomis partijomis – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) bei „Tvarka ir teisingumu“. Tiesa, derybos dėl naujos valdančiosios daugumos truko kone du mėnesius, o po jų kai kurie žmonės neteko postų.

Pasirašytoje sutartyje buvo nurodyta, kad žemės ūkio ministrą Giedrių Surplį turi pakeisti „socialdarbietis“ Andrius Palionis. LLRA-KŠS atiteko dvi ministerijos – vidaus reikalų ir susisiekimo. Tiesa, nors „tvarkiečiams“ ir buvo pažadėta Krašto apsaugos ministerija, šie jos taip ir negavo. Tik vėliau, kai „Tvarka ir teisingumas“ po frakcijos skilimo buvo pašalinta iš koalicijos, „tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis portalui LRT.lt atskleidė, kad jo vadovaujamai partijai buvo pažadėta Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ministro kėdė atsilaisvino po to, kai ministras Virginijus Sinkevičius tapo eurokomisaru.

Tiesa, po koalicijos sutarties pasirašymo užvirė bene didžiausias paskutinių metų politinis ginčas. Koalicijos sutartimi Seimo pirmininko postas turėjo būti perduotas „socialdarbiečiams“. Kėdė net buvo matuojama partijos lyderiui Gediminui Kirkilui. Tačiau pareigas einantis parlamento vadovas Viktoras Pranckietis atsisakė trauktis iš pareigų. Kelis mėnesius besitęsusi drama epopėją pasiekė spalį, kuomet įvykus net dviem slaptiems balsavimams „valstiečiams“ nepavyko išversti V. Pranckiečio iš pareigų.

Prie partijos vairo – nauja vadovė

2019-ieji kai kurioms partijoms buvo pokyčių metai. Birželį susikūrus naujai Laisvės partijai, jos pirmininke tapo Aušrinė Armonaitė. Netrukus prie dar vienos liberalios politinės jėgos vairo stojo moteris – rugsėjį Liberalų sąjūdžio pirmininke buvo išrinkta Viktorija Čmilytė-Nielsen. Be to, antrajame partijos lyderės rinkimų ture jėgas pirmą kartą surėmė dvi moteris, nes V. Čmilytės-Nielsen konkurente tapo Trakų rajono merė Edita Rudelienė.

V. Čmilytė-Nielsen tik per plauką neišplėšė pergalės pirmajame rinkimų ture. Nors ji surinko daugiau nei 70 proc. partiečių balsų, pergalė negalėjo būti skelbiama, nes balsavime dalyvavo keturiais asmenimis per mažai. Tačiau antrajame ture už ją pasisakė 744 liberalai, o už E. Rudelienę – 187. V. Čmilytei-Nielsen pakeitus Liberalų sąjūdžio pirmininką Eugenijų Gentvilą, prie dar vienos partijos vairo stojo moteris.

Jauniausias eurokomisaras

Ruduo permainų atnešė ir Europos Komisijoje (EK). Patvirtinus naująją EK pirmininkę Ursulą von der Leyen, ji ėmėsi sudarinėti savo komandą. Kiekviena EK šalis siūlė savo kandidatus. Lietuva pateikė 28-erių „valstiečio“ Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrą.

Nors kai kurie kritikavo V. Sinkevičių, iki tol ėjusį ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas, netruko paaiškėti, kad lietuvis buvo patvirtintas eurokomisaru. Jam atiteko Vandenynų ir aplinkosaugos portfelis. V. Sinkevičius tapo jauniausiu komisaru EK istorijoje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.