Lietuvoje

2019.12.31 05:30

Skandalais pažymėti politiniai metai: nuo Skvernelio grasinimų iki Pranckiečio dramos

Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.12.31 05:30

2019-ieji Lietuvos politinėje arenoje buvo ypač triukšmingi, mat joje nugriaudėjo ne vienas skandalas, į kurį įsitraukė ne tik aukščiausi valdžios atstovai, bet ir pilietinė visuomenė.

Portalas LRT.lt kviečia prisiminti, kurie politiniai skandalai 2019 m. sulaukė didžiausio rezonanso visuomenėje.

Po atmestos kandidatės – premjero pasipiktinimas

2019 m. vasario 6 d. prezidentė Dalia Grybauskaitė atsisakė į aplinkos ministro pareigas skirti teisingumo viceministrę, valdančiajai koalicijai priklausančios „socialdarbiečių“ partijos narę Irmą Gudžiūnaitę. Tąkart šalies vadovė tikino, kad kandidatė yra veržli, perspektyvi jauna politikė, tačiau ji esą neturi reikiamos dalykinės patirties ir nepademonstravo aplinkos apsaugos sektoriui reikiamų žinių ir kompetencijos.

Tokį prezidentės sprendimą griežtai sukritikavo premjeras Saulius Skvernelis. Vyriausybės vadovas tikino esą prezidentė, atmesdama oficialiai pateiktą „socialdarbietės“ kandidatūrą, pažeidė iki tol galiojusį susitarimą dėl ministrų kandidatūrų derinimo – kandidatūros nebūdavo šalies vadovei ir premjerui jų nesuderinus iš anksto. S. Skvernelis pareiškė, kad po I. Gudžiūnaitės kandidatūros atmetimo jo asmenimis pasitikėjimas D. Grybauskaite stipriai susvyravo.

„Tikrai šiuo atveju, deja, susvyravo stipriai“, – sakė S. Skvernelis.

Vėliau ministras pirmininkas pareiškė, kad daugiau kandidatūrų į aplinkos ministrus prezidentei neteiksiantis.

„Žinodamas, kiek užtruko derinimas ir koks prezidentės požiūris, darau išvadą, jog bus atmesta bet kuri kita mano teikiama kandidatūra. Tai reiškia, kad su šia prezidente suderinti naujo ministro kandidatūros bus neįmanoma“, – feisbuke paskelbė S. Skvernelis.

Premjero poziciją parėmė „socialdarbiečių“ lyderis Gediminas Kirkilas, taip pat pasipiktinęs D. Grybauskaitės sprendimu atmesti I. Gudžiūnaitės kandidatūrą. Politikas pabrėžė, kad šalies vadovė „užkirto kelią užimti labai atsakingas pareigas jaunai profesionalei, turinčiai patirties europinėse institucijose“.

Galiausiai balandį aplinkos ministru paskirtas Seimo narys, „valstietis“ Kęstutis Mažeika.

Atleistas „valstiečių“ numylėtinis

LRT Tyrimų skyrius 2019 m. sausį paskelbė, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkimų kampanijai 44 tūkst. eurų paaukojo verslo santykiais su uostu susiję asmenys, pavyzdžiui, tarp jų – baltarusiškų trąšų karaliumi pramintas klaipėdietis verslininkas Igoris Udovickis ir jo sutuoktinė.

Rinkimų kampaniją maksimaliomis beveik 8,8 tūkst. eurų sumomis parėmė su uostu susiję verslininkai – I. Udovickio ir „Belaruskalij“ valdomo Birių krovinių terminalo vadovas Vidmantas Dambrauskas bei „Kamineros grupės“ savininkas Arūnas Tuma. Pastarieji su „valstiečių“ sąrašu taip pat išrinkti į Klaipėdos miesto tarybą. Po LVŽS vėliava į Klaipėdos miesto mero poziciją kandidato Klaipėdos jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Tiesa, jis rinkimų nelaimėjo.

Kovo 25 d. tuometinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis priėmė sprendimą atleisti iš pareigų A. Vaitkų, kaip netekusį ministro pasitikėjimo. Tąkart ministras tikino, kad A. Vaitkaus galimybėmis toliau vadovauti uostui abejoja ir uosto valdyba. Be to, R. Masiulis priminė, kad A. Vaitkus atšaukė savo ankstesnį nusišalinimą nuo sprendimų, susijusių su jį rinkimų kampanijos metu parėmusiomis įmonėmis, tad, ministro manymu, uosto vadovui kyla akivaizdus interesų konfliktas.

Vėliau Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė, kad A. Vaitkus, nenurodęs asmenų, kurie paaukojo lėšų politiniam sąrašui, su kuriuo jis kandidatavo į Klaipėdos merus bei miesto tarybą, ir kurie yra tiesiogiai susiję su komercinių interesų uoste turinčiomis įmonėmis, supainiojo viešuosius ir privačius interesus. A. Vaitkus jo atleidimą iš darbo skundė teismui, bet teismas nutarė, kad minėtas sprendimas buvo teisėtas.

R. Masiulis, atleisdamas A. Vaitkų iš Klaipėdos uosto vadovo pareigų, užsiminė, kad šis sprendimas gali jam kainuoti ministro postą. Neoficialiai buvo kalbama, jog A. Vaitkus yra itin artimas „valstiečių“ vadovams ir kad šį asmenį valdančioji partija norėtų matyti susisiekimo ministro pareigose. Pats „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis rėmė A. Vaitkaus, kuris nesutiko su atleidimu, poziciją. Galiausiai R. Masiulis, performavus Vyriausybę po prezidento rinkimų, neteko susisiekimo ministro pareigų. Tiesa, šiose pareigose pradėjo dirbti ne A. Vaitkus, bet Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Jaroslavas Narkevičius.

Premjero gąsdinimas išeiti

„Jeigu šiandien mes „prapilsime“, jeigu aš „prapilsiu“, liepos 12 dieną pateiksiu atsistatydinimo pareiškimą“, – taip į savo bendražygius 2019 m. gegužės 12 d., tai yra prezidento rinkimų pirmojo turo išvakarėse, kreipėsi „valstiečių“ kandidatas į šalies vadovus, premjeras S. Skvernelis.

S. Skverneliui nepatekus į antrąjį prezidento rinkimų turą, o pačius rinkimus laimėjus ekonomistui Gitanui Nausėdai, premjeras ir toliau kartojo, kad savo pažadą įvykdys, nors pateikti aiškaus atsakymo – toliau vadovaus Vyriausybei ar ne – vengė.

Galiausiai, artėjant prezidento inauguracijai, pranešta apie naujos valdančiosios koalicijos sudarymą – koalicinę sutartį pasirašė LVŽS, Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP), partija „Tvarka ir teisingumas“ ir LLRA-KŠS.

S. Skvernelis tąkart užsiminė, kad trauktis iš premjero posto neketina. Galiausiai ministras pirmininkas dar prieš liepos 12 d. (kada buvo grąžinti Vyriausybės įgaliojimai naujajam prezidentui) pareiškė liekantis dirbti Vyriausybės vadovo pozicijoje, nes jaučia prezidento pasitikėjimą ir turi tęsti pradėtus darbus.

Netikėtas „valstiečių“ manevras

Besiruošdami Europos Parlamento (EP) rinkimams 2019 m. vasarį „valstiečiai“ paskelbė netikėtą žinią – partijos kandidatų į EP sąraše antru numeriu įrašytas Lietuvos krepšinio legenda Šarūnas Marčiulionis. Tiesa, panašu, visuomenė dar labiau nustebo po EP rinkimų. „Valstiečiai“ iškovojo du EP mandatus, tačiau, kaip paaiškėjo gegužės 28 d., su Broniumi Rope į Briuselį išvyks dirbti ne Š. Marčiulionis. Jį pakeitė tuometinis parlamento Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.

LVŽS skelbė, kad Š. Marčiulionis EP mandato atsisakė dėl to, kad „nori daugiau laiko skirti Lietuvoje pradėtiems jaunimo, karjerą baigusių sportininkų projektams“.

Seimo opozicija, politologai tokį „valstiečių“ manevrą pavadino rinkėjų apgavyste. Tuo metu LVŽS lyderis R. Karbauskis stengėsi atmesti tokią kritiką ir tikino nežinojęs, kaip gali pasielgti EP mandatą iškovojęs Š. Marčiulionis.

Pasigailėjo galimai kelis Konstitucijos straipsnius pažeidusio kolegos

2019 m. birželio 25 d. Seimo nariai rinkosi į posėdį, kuriame ruošėsi balsuoti dėl įvairiais skandalais pagarsėjusio parlamentaro Petro Gražulio teisinės neliečiamybės panaikinimo. Anksčiau į parlamentą su prašymu panaikinti Seimo nario imunitetą kreipęsis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis informavo, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo, prekybos poveikiu, dokumento suklastojimo ir papirkimo, o tyrimo akiratyje atsidūrė šaldyto maisto produktų gamybos įmonės „Judex“ atstovai.

Į Rusiją produkciją eksportuojančios bendrovės „Judex“ šaldyto maisto produkcijoje Rusijos pareigūnai 2015 metais aptiko listerijos bakterijų. Kaip vasarą teigė E. Pašilis, teisėsauga tvirtina, kad surinkti duomenys leidžia įtarti, jog Seimo narys P. Gražulis padėjo tvarkyti bendrovei „Judex“ su minėta situacija susijusias problemas: ne kartą skambino Lietuvos ir Rusijos pareigūnams, ragino duoti kyšius, prašė pažeisti galiojančias tvarkas.

Generalinis prokuroras teigė, kad P. Gražulis galimai piktnaudžiavo savo parlamentaro statusu, pažeidė kelis Konstitucijos straipsnius, tarp jų – nuostatą, kad Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlygį už kūrybinę veiklą. Taip pat – Seimo statutą, draudžiantį naudoti parlamentaro mandatą ne pagal paskirtį, bei Valstybės politikų elgesio kodeksą.

Teisėsaugos duomenimis, P. Gražulis, padėję tvarkyti bendrovei „Judex“ problemas, siekė ir gavo turtinės naudos: kelerius metus neatlygintinai naudojosi „Judex“ prabangiu automobiliu „Lexus“, bendrovės degalų mokėjimo kortelėmis, pirktais lėktuvų bilietais. Pats P. Gražulis neigė jam metamus kaltinimus ir bylą vadino politine, tačiau Seimo komisija, išnagrinėjusi generalinio prokuroro prašymą, pasiūlė Seimui panaikinti parlamento neliečiamybę,

Nors ne vienas politikas, politologas prognozavo, kad Seimas P. Gražulio nepasigailės, parlamentarai birželį vis dėlto nusprendė kolegos imuniteto nepanaikinti ir tokiu būdu neleisti teisėsaugai jo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tąkart dalis valdančiųjų – „valstiečių“, „socialdarbiečių“, LLRA – atstovų balsuodami susilaikė, kiti tiesiog nedalyvavo balsavime.

Seimo opozicija po balsavimo dėl P. Gražulio neliečiamybės pareiškė, kad sprendimas nepanaikinti parlamentaro imuniteto buvo valdančiųjų spektaklis, siekiant užsitikrinti į skandalą patekusio politiko palankumą. Valdantieji tikino, kad jokio bendro susitarimo šiuo klausimu nebuvo ir kiekvienas balsavo taip, kaip norėjo.

Trenkė durimis po griežto partijos gesto

2019 m. birželio 25 d. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Priežiūros komitetas nusprendė metams sustabdyti konservatoriaus Rimanto Jono Dagio narystę partijoje ir uždrausti jam po partijos vėliava kandidatuoti 2020 m. Seimo rinkimuose.

Šios sankcijos parlamentarui pritaikytos dėl to, kad R. J. Dagys nesilaikė partijos priimtų sprendimų nepalaikyti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų, dėl to, kad politiko pareiškimai (pavyzdžiui, Europos Sąjungos palyginimas su Tarybų sąjunga) prasilenkė su partijos nuostatomis ir dėl to, kad R. J. Dagys kritikavo konservatorių remtą kandidatę į prezidentus Ingridą Šimonytę. Šiuos sprendimas patvirtino ir partijos prezidiumas.

Pats R. J. Dagys, užbėgdamas TS-LKD sprendimams jo atžvilgiu už akių, dar prieš Priežiūros komiteto posėdį paskelbė stabdantis savo narystę partijoje. Nuo 2002 m. konservatorių partijos nariu buvęs politikas pareiškė, kad TS-LKD vadovybė nuėjo liberalizmo keliu, nusisukdama nuo krikščioniškųjų vertybių, o vadovybės veikimo būdai, siekiant panaikinti kitų nuomonių buvimą, nuėjo toli nuo demokratijos.

Vėliau R. J. Dagys parlamente pasitraukė ir iš TS-LKD frakcijos Seime. Savo ruožtu jis paskelbė sieksiantis inicijuoti naujos dešiniosios partijos, kurios veikla būtų grindžiama krikščioniškosiomis vertybėmis, sukūrimą. Iš pradžių skelbta, kad politikas naują partiją kurs kartu su „valstiečio“ Eugenijaus Jovaišos padėjėju Vytautu Sinica, tačiau vėliau pats R. J. Dagys patikino, kad jų keliai išsiskyrė ir jis naują politinė jėgą kurs atskirai.

Seimo pirmininko drama

2019 m. liepos 5 d., artėjant išrinktojo prezidento G. Nausėdos inauguracijai LVŽS, „socialdarbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir LLRA-KŠS pasirašė koalicinę sutartį. Pagal ją, buvo iš naujo pasidalinta postais ne tik Vyriausybėje, bet ir Seime. Valdantieji nutarė, kad parlamento pirmininko pozicija, kuri iki tol priklausė „valstiečiams“, atiteks LSDDP. Seimo pirmininkas, tuometinis LVŽS narys Viktoras Pranckietis pareiškė, kad ši informacija jam yra naujiena ir esą apie tai su juo niekas nebuvo kalbėjęs. Patį koalicinį susitarimą politikas pavadino „šantažu“.

„Esu išrinktas Lietuvos Respublikos Seime ir paklūstu Lietuvos Respublikos įstatymams, o ne Ramūno Karbauskio įsakymams“, – spaudos konferencijos tąkart pareiškė V. Pranckietis ir pridūrė, kad iš Seimo pirmininko pareigų neatsistatydins.

Seimo pirmininkas tvirtino, kad sprendimas jo pareigas perleisti LSDDP yra asmeninis R. Karbauskio kerštas jam už kritiką.

LVŽS lyderis R. Karbauskis savo ruožtu inicijavo balsavimą partijos taryboje dėl pasitikėjimo juo ir pritarimo koalicinei sutarčiai. „Valstiečiai“ pareiškė pasitikintys savo pirmininku ir pritariantys koaliciniam susitarimui, kuriuo numatyta, kad Seimo pirmininko pozicija atitenka LSDDP. Šie sprendimai nepakeitė V. Pranckiečio pozicijos – jis iš Seimo pirmininko pareigų nesitraukia.

Vėliau R. Karbauskis kreipėsi į partijos Etikos komisiją dėl V. Pranckiečio elgesio, tačiau komisija nutarė, kad V. Pranckietis etikos nepažeidė. Galiausiai, LVŽS gretose pradėjus kelti klausimą dėl V. Pranckiečio pašalinimo iš partijos, pats politikas rugsėjo pradžioje pareiškė pasitraukiantis iš „valstiečių“ gretų.

Vis dėlto aistros dėl V. Pranckiečio nurimo tik trumpam, mat Seime pradėta ruoštis Seimo pirmininko atstatydinimo iš pareigų procedūrai. Tiesa, valdantieji delsė žengti šį žingsnį, mat, kaip teigė R. Karbauskis, laukė, kada Seime susirinks pakankamai V. Pranckiečio nuvertimą palaikančių parlamentarų.

Spalio pradžioje balsavimo dėl atleidimo staiga paprašė pats V. Pranckietis. Valdantieji suskubo atsiimti savo parašus nuo dokumento, kuriuo siūlyta atstatydinti Seimo pirmininką, tačiau parlamento atleidimo iš pareigų iniciatyvą savo parašais parėmė opozicijos atstovai. Nenumatyto posėdžio metu klausimas dėl V. Pranckiečio atstatydinimo buvo apsvarstytas, tačiau slaptas balsavimas dėl parlamento vadovo atleidimo žlugo ir V. Pranckietis savo postą išsaugojo. Vėliau „valstiečiai“, užginčiję šį sprendimą, pasiekė, kad balsavimas dėl V. Pranckiečio atleidimo iš Seimo pirmininko pareigų būtų pakartotas, tačiau ir šio slapto balsavimo metu parlamento vadovas išsaugojo savo poziciją.

LVŽS lyderis R. Karbauskis po šio balsavimo pareiškė, kad toliau valdantieji V. Pranckiečio atstatydinimo nesieks.

Lentelės nukabinimas įplieskė neregėtas aistras

2019 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus nurodymu nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos nukabinta itin daug diskusijų sukėlusi karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta.

Tiesa, kai balandį atminimo lentą sudaužė advokatas Stanislovas Tomas, sostinės valdžia suklijuotą lentą buvo pakabinusi. Vilniaus meras tuo metu aiškino, kad nuimti lentą apsisprendė siekdamas, kad būtų taikomas „vienodas principas“ visiems atminimo ženklams, kurie susiję su totalitariniais režimais – tiek kalbant apie Žaliojo tilto skulptūras, nukeltas prieš ketverius metus, tiek apie ženklą J. Noreikai.

J. Noreikos atminimo klausimas jau seniai kelia susipriešinimą visuomenėje. Jo šalininkai pabrėžia J. Noreikos indėlį Lietuvos nepriklausomybės kovose, priešininkai tvirtina, jog karininkas yra suvaidinęs reikšmingą vaidmenį naciams vykdant Holokaustą.

Žydų bendruomenė sveikino R. Šimašiaus sprendimą nuimti J. Noreikos atminimui skirtą lentą. Vis dėlto šiuo Vilniaus mero veiksmu buvo patenkinti ne visi – tą pačią dieną keliolika žmonių surengė piketą, kurio metu pasmerkė minėtą R. Šimašiaus sprendimą. Nepatenkintieji mero sprendimu aiškino, kad R. Šimašius, liepdamas nukabinti J. Noreikai skirtą atminimo lentą, „nusispjovė į istorinę Vilniaus atmintį“. Piketuotojai akcentavo, kad J. Noreika padėjo kurti prieš sovietų okupaciją kovojusią organizaciją – Lietuvių Tautinę Tarybą.

Rugsėjį organizacijos „Pro Patria“ iniciatyva buvo pagaminta nauja lenta J. Noreikos atminimui, ji pakabinta ant bibliotekos sienos, bet šis veiksmas iki galo nebuvo suderintas su paveldosaugininkais.

Spalį Generalinė prokuratūra konstatavo, kad Vilniaus meras R. Šimašius, liepdamas nuimti J. Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą nuo Vrublevskių bibliotekos pastato sienos, viršijo įgaliojimus. R. Šimašius įsitikinęs, kad atminimo lentų kabinimo tvarkos nepažeidė, nes jos iki šiol nebuvo.

Po VSD pažymos – tyrimas dėl ryšių su Rusijos diplomatais

2019 m. rugpjūčio 8 d. Seime surengtas neeilinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdis, kuriame aptarta situacija po to, kai paaiškėjo, kad birželį Rusų aljanso narė, Seime dirbanti LLRA-KŠS frakcijoje, šių metų birželį išvyko dalyvauti į Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesiją Gruzijoje. Šiame ortodoksų forume pasakyta Rusijos Dūmos atstovo kalba iššaukė masinius protestus šalyje. Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovai po NSGK posėdžio patvirtino, kad ši asamblėja yra išnaudojama Rusijos užsienio politikos tikslams įgyvendinti, o Lietuvos politikų dalyvavimas joje yra rizikos veiksnys.

Paaiškėjo, kad 2017-siais I. Rozovai baigėsi leidimo susipažinti su įslaptinta informacija terminas, parlamentarė prašė jį pratęsti. Pernai sausį Seimo pirmininką V. Pranckietį VSD informavo nerekomenduojantys I. Rozovai būtų išduoti tokį leidimą, nes politikė nuslėpė kai kurią savo veiklą.

„2012 m. su Rusijos Federacijos diplomatais […] buvo tariamasi dėl susitikimų, kurių metu buvo aptariamos Seimo narės I. Rozovos atstovaujamo Rusų aljanso rinkimų programos nuostatos, rinkimų prognozės ir rezultatai. [...]

Skirtingais laikotarpiais su Rusijos Federacijos diplomatais buvo aptariamos galimybės Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, aptariamos iniciatyvos dėl galimybės jungtis su Lietuvos rusų sąjunga, Rusų aljanso Vilniaus skyriaus steigimo klausimai. [...] Su Rusijos federacijos diplomatais buvo tartasi dėl finansinės paramos Rusų aljanso rinkimų agitacijai, taip pat dėl užsakomųjų straipsnių finansavimo“ – rašoma VSD pateiktame rašte dėl Seimo narės I. Rozovos patikimumo.

VSD duomenimis, I. Rozova neformaliai bendravo ir su Klaipėdoje rezidavusiu Rusijos konsulu Vladimiru Malyginu, kuris tais pačiais 2014-siais išprašytas iš Lietuvos už šnipinėjimą.

„Atkreiptinas dėmesys, kad 2014-aisiais vasario 26 d. VSD pareigūnas buvo susitikęs su Seimo nare I. Rozova. Susitikimo metu Seimo narė I. Rozova buvo informuota apie galimus užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybų interesus bendraujant su Lietuvos politikais. [...] VSD disponuoja įslaptinta informacija, kuri patvirtina Seimo narės I. Rozovos kontaktus su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais po 2014 vasario 26 dienos“, – toliau rašoma VSD rašte.

NSGK nutarė inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos. Seimas šiai iniciatyvai pritarė. Pati parlamentarė neslepia bendravusi su Rusijos diplomatais, tačiau teigė tame jokios grėsmės neįžvelgusi.

Tiesa, NSGK pradėtas tyrimas neapsiėjo ir be kitų intrigų. Komiteto pirmininkas, „valstietis“ Dainius Gaižauskas tikina, kad informaciją apie abejotinus ir galimai nacionaliniam saugumui grėsmę keliančius I. Rozovos ryšius gerokai anksčiau žinojo buvęs komiteto vadovas Vytautas Bakas, keli kiti opozicijos nariai komitete bei Seimo pirmininkas. D. Gaižauskas neatmetė, jog tyrimo metu gali būti įvertinti ir šių politikų veiksmai.

Europarlamentaras prieš kandidatą į eurokomisarus

„Valstiečiams“ paskelbus, kad į eurokomisarus teiks tuometinio ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrą 2019 m. rugpjūčio 19 d. LVŽS deleguotas europarlamentaras S. Jakeliūnas pareiškė neremsiantis minėto „valstiečio“ kandidatūros. S. Jakeliūnas tvirtino, kad „V. Sinkevičiaus kandidatūros į Europos Komisijos narius neremsiu, nes jis, mano įsitikinimu, dirbdamas Vyriausybėje labiau atstovauja verslui, o ne visiems Lietuvos žmonėms. Be to, neretai politinės karjeros siekia ignoruodamas moralinius principus, o atskirais atvejais – išduodamas konkrečius jaunus žmones, savo kolegas“, – feisbuke rašė S. Jakeliūnas.

Europarlamentaras taip pat tikino abejojantis ir V. Sinkevičiaus teisingumu. S. Jakeliūnas bedė pirštu į „valstiečio“ elgesį Seimo nario, konservatoriaus Mykolo Majausko galimo seksualinio priekabiavimo skandalo metu.

„Kita, mano manymu dar rimtesnė V. Sinkevičiaus problema – moralinė. Ji išryškėjo, kuomet reikėjo palaikymo M. Majausko ir jo politinių sėbrų TS-LKD frakcijoje puolamoms merginoms ir jas gynusioms žurnalistėms. Kai viešojoje erdvėje ir Seime vyko diskusijos dėl M. Majausko seksualinio priekabiavimo istorijų ir apkaltos proceso jam inicijavimo, ministras tylėjo. Nors žinojo, kad bent viena brutaliai puolama mergina dirba jo kuruojamoje įstaigoje. Kuomet Seime buvo balsuojama dėl M. Majausko apkaltos komisijos įsteigimo, Virginijaus salėje nebuvo. Todėl du kartus balsuojant pritrūko vos vieno balso, V. Sinkevičiaus balso. Taip elgdamasis, jis, matyt, siekė palaikyti gerus ryšius ir išvengti galimos konfrontacijos su agresyvia ir amoralia politine jėga – TS-LKD“, – aiškino S. Jakeliūnas.

Prieš prasidedant klausymams EP, kurių metu vertinami kandidatai į eurokomisarus, S. Jakeliūnas išsiuntė laišką Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von del Leyen dėl V. Sinkevičiaus. Jame europarlamentaras prašė atmesti V. Sinkevičiaus kandidatūrą, primindamas 2018 m. Lietuvoje kilusį #MeToo skandalą, pažymėdamas, kad jo metu V. Sinkevičiaus esą viešai nesiėmė veiksmų, kad apgintų ar kažkaip kitaip palaikytų nuskriaustas moteris, nors sakė žinantis, kad M. Majausko politiko priekabiavimas yra „vieša paslaptis“.

LVŽS lyderis R. Karbauskis tąkart kalbėjo nežinantis, kodėl S. Jakeliūnas griežia dantį ant V. Sinkevičiaus. Pats V. Sinkevičius komentuoti europarlamentaro kritikos nepanoro. Galiausiai V. Sinkevičiaus, nepaisant S. Jakeliūno kritikos, buvo patvirtintas eurokomisaru.

Dėl ministro likimo – valdančiųjų ir prezidento susikirtimas

2019 m. spalio 31 d. susisiekimo ministras, LLRA-KŠS narys J. Narkevičius atleido Lietuvos pašto valdybą. Kaip vėliau paaiškėjo, ministras staiga paprašė pašto stabdyti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų aukcionus bei iš darbo atleisti Lietuvos pašto generalinę direktorę Astą Sungailienę. Teigiama, kad valdyba, nesutikusi su tokiais J. Narkevičiaus reikalavimais, kitą dieną sužinojo apie jos atleidimą.

Šis viešojoje erdvėje itin daug abejonių sulaukęs sprendimas tapo ministro šuoliu į, atrodo, nesibaigiančių skandalų liūną. 15min.lt paskelbė, kad J. Narkevičiaus komandiruotės Abu Dabyje metu už vakarienę jam sumokėjo Susisiekimo ministerijai pavaldi Lietuvos automobilių kelių direkcija. Ministras paskelbė vėliau pats padengęs išlaidas.

15min.lt taip pat paskelbė, kad J. Narkevičiui, kaip Seimo nariui, skirtame bute, Seimo viešbutyje, gyvena jo dukra Karolina Narkevič. LRT radijas informavo, kad naudodamasis nemokamomis Seimo viešbučio paslaugomis susisiekimo ministras J. Narkevičius su žmona užsiima ir butų nuoma sostinėje.

Prezidentas G. Nausėda iš pradžių teigė suteikiantis susisiekimo ministrui J. Narkevičiui laiko ištaisyti padarytus sprendimus, tačiau nesibaigiant su Vyriausybės nariu susijusiems skandalams, galiausiai šalies vadovas pareiškė nepasitikintis J. Narkevičiumi ir paragino jį trauktis iš pareigų.

Pats ministras pareiškė neatsistatydinsiantis. Jį užstojo ir LVŽS lyderis R. Karbauskis, ir LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis, ir premjeras S. Skvernelis, pareiškęs nematantis teisinio pagrindo ministro pasitraukimui. Valdantieji užsiminė ir apie tai, kad spaudimas J. Narkevičiui gali kelti grėsmę valdančiosios koalicijos stabilumui. Tokie pareiškimai dar labiau supykdė prezidentą.

„Turime kalbėti apie J. Narkevičių kaip apie problemą ir pagaliau nuimti tą miglą, kuri dabar yra viešojoje erdvėje pučiama apie tai, kad čia kažkokia koalicija gali sugriūti ar panašiai. Iš esmės, kalbame apie vieno žmogaus, V. Tomaševskio, nenorą pakeisti šitą ministrą, nes šitas ministras yra lengvai tampomas už virvučių, labai patogus“, – kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas tikino, kad „visa bėda yra tada, kada žinai, kad šitas ministras gali būti ir yra tampomas taip pat ir kitų žmonių, kitų politikų“.

„Leisti sau turėti tokią prabangą, tokį ministrą, tiesiog neturime. Ir aš manau, kad jis turi būti keičiamas“, – pabrėžė šalies vadovas.

Nepaisant G. Nausėdos, Seimo opozicijos kritikos J. Narkevičius, ministras išsaugojo savo poziciją. Neoficialiai svarstyta, kad šalies vadovas dėl susikirtimo su valdančiaisiais dėl J. Narkevičiaus gali nepasirašyti 2020 m. biudžeto projekto, tačiau G. Nausėda biudžeto projektą „palaimino“.

Premjero S. Skvernelio atstovai teigė, kad ministras su G. Nausėda dar aptars J. Narkevičiaus likimą, tačiau tai bus padaryta jau kitąmet, po to, kai šį klausimą aptars valdančiųjų koalicinė taryba.

Mįslinga S. Skvernelio gatvės remonto istorija

2019 m. lapkričio 26 d. 15min.lt paskelbė spalio pabaigoje Vilniaus rajono savivaldybės taryba Smiglių kaime esančią Upės gatvę, kurioje gyvena premjeras S. Skvernelis, įtraukė į remontuotinų gatvių sąrašą. Po penkių dienų, kaip informavo portalas, remonto darbams pinigus skyrė Vyriausybė.

Naujienų agentūra BNS skelbė, kad susisiekimo ministras J. Narkevičius pasiūlė Vyriausybei perskirstyti 3,3 mln. eurų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo. Nurodant, kad pinigai skiriami saugaus eismo priemonėms vietinės reikšmės keliuose diegti gausiai tautinių mažumų gyvenamoje savivaldybėje, asignavimai buvo padidinti Trakų ir Vilniaus rajonams. Vilniaus rajono vietinės reikšmės keliams ministrų kabinetas sutiko papildomai skirti 300 tūkst. eurų. 15min išsiaiškino, kad beveik visa ši suma – 299,9 tūkst. – atiteko būtent gatvės, kurioje gyvena ministras pirmininkas, remontui.

Vilniaus rajono savivaldybė, kaip skelbė 15min.lt, pripažino, kad Upės gatvę nusprendė remontuoti ir dėl to, kad to paprašė premjerą saugantis Vadovybės apsaugos departamentas. Taip pat teigiama, kad gatvės remonto ne vienerius metus prašė Smiglių kaimo gyventojai.

Seimo opozicija neslėpė nuostabos dėl tokio sprendimo. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis tikino, kad S. Skvernelio gatvės remonto istorija primena „blogiausias nomenklatūrines tradicijas“ ir neatmeta galimybės Seime pradėti tyrimą dėl Upės gatvės tvarkymo darbų aplinkybių.

Tuo metu „valstiečių“ vėliavnešys R. Karbauskis ir lėšų keliams tvarkyti iždininkė Susisiekimo ministerija šioje istorijoje nieko blogo neįžvelgia. Susisiekimo ministras J. Narkevičius kartoja, kad kelio remonto darbams pinigai, nepažeidžiant jokių įstatymų, o pats Upės gatvės remontas – pasididžiavimo vertas pavyzdys.

Premjeras S. Skvernelis, kuris, kaip skelbė 15min.lt, nenusišalino nuo Vyriausybės posėdžio, kurio metu spręstas papildomo finansavimo Vilniaus rajono keliams klausimas, tikino į finansavimo klausimus nesikišęs. Klausimą apie šią istoriją vengiantis ministras pirmininkas akcentuoja, kad kelių asfaltavimo klausimus šiuo atveju sprendė Vilniaus rajono savivaldybė ir jis šiems sprendimams esą jokios įtakos nedarė.